Nov 212009
 

(arba Kalėdų stebuklas ir kitos keistenybės)

Pusryčiaudamas, ir skaitydamas tai, ką per paskutinę naktį parašė kolegos blogeriai radau informaciją apie labai įdomią akciją: „Padovanok Kalėdų stebuklą“ ir iškarto ja susižavėjau (dešinėje pusėje matote jų reklaminį skydelį: spustelkit jį ir Jūs paaukosit 5 centus vaikams iš skurstančių šeimų.  Nors iš pirmo žvilgsnio 5ct. nėra didelė pinigų suma, bet centas prie cento ir prikapsi litas.. po to 10.. o gal ir 100 ar net 1000. Idėja gera, graži ir tikriausiai labai reikalinga. Be to tai gera reklama organizatoriams. Šioje vietoje ir prasideda šis akcijos keistenybės: pagal labai skurdžią informaciją akcijos svetainėje paaiškėja, kad ja organizuoja Iki su maisto banku, bet jų svetainėse apie šią akcija nėra jokios informacijos. Jei jau organizuoji panašią akciją, tai kodėl tai laikyti paslaptyje ? Keista, ar ne ? Šį klausimą norėjau išsiaiškinti su pačiais akcijos organizatoriais, bet vėlgi – nepasisekė: jų svetainėje nėra visiškai jokios kontaktinės informacijos. Teks šiandien vakare prisėsti ir parašyti laiškus Iki, maisto bankui ir domeno savininkui. Gal jie ką nors sugebės paaiškinti. Pagrindiniai iškylantys klausimai:

  1. Kodėl nėra jokios informacijos apie organizuojamą akcija pačių organizatorių puslapyje.
  2. Kaip bus atrenkami vaikai, kurie gaus šias dovanėles ir ar bus bent kokia vieša informacija kaip tos dovanos buvo dalinamos
  3. Ar pinigai konkrečiam žaislui renkami bendrai (t.y. visų blogerių meškiukui surinkti pinigai patenka į bendrą katilą, iš kurio perkami „meškiukai“, ar „meškiukas“ perkamas tik tada, kai konkretus blogeris surinks pakankamai pinigų ?)
  4. Iš ko (kas bus žaislų tiekėjas) bus perkami žaislai ?
  5. Kokie „meškiukai“ bus perkami (visiems vienodi ? skirtingi ? kiek kainuoja vienas meškiukas ir t.t.)
  6. Kodėl informacijos sklaidai naudojami tiktai reklaminiai skydeliai ?

 Galbūt aš ir esu paranojikas, kad netikiu gražiomis Kalėdų idėjomis ir iniciatyvomis, bet aš toks esu: kai nėra pakankamai informacijos visada įtariu klastą, klastotę ir t.t.  Jei kas turi kokios nors informacijos šiuo klausimu – pasidalinkit komentaruose. Žinau – šita akcija turi savo puslapį facebook‘e bet aš ten nesu registruotas, o ta informacija kur pateikiama svetainėje nepasako nieko.

 Posted by at 14:44  Tagged with:
Nov 202009
 

Taip aš suprantu šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusius pasiūlymus vartotoju teisiu mokesčiu apmokestinti internetą. Filmu ir muzikos autoriams mes jau mokame pirkdami tuščias laikmenas (cd, dvd ir t.t.). Dabar apmokestins internetą ir bus galima legaliai, be papildomu mokesčiu siųstis visa programinę įrangą, įskaitant ir taip išgarsėjusius Windows 7.
O jei rimtai… ilgai nesikišau į šiuo metu madinga diskusiją apie 106 „sugautuosius“ ir kitus autorių teisių „gynėjų“ nuotykius, nebegaliu žiūrėti, kaip saujelė lobistų bando apmokestinti internetą. Keista kad sugalvojo apmokestinti tik interneto prieigą. Sekantis (logiškas) žingsnis bus apmokestinti srautą ir/arba laiką praleistą internete, nes srautas apsprendžia kiek informacijos vartotojas galėjo „pavogti“, o laikas – kiek ilgai jis galėjo vykdyti nelegalius veiksmus . Mano nuomone tokie mokesčiai mažų mažiausia pažeidžia nekaltumo prezumpcija. Vartotojas yra priverstas susimokėti už nusikaltimą kurio jis dar nepadarė (ir neaišku ar jį padarys). Jei toks mokestis bus įvestas kuri jo dalis pasieks autorius (labai bijau kad skaičiai svyruos tarp 1% ir 0%). Jį paprasčiausiai „suvalgys“ administravimas, autorius „ginančios“ organizacijos ir t.t. O kaip dėl tų autorių teisių, kurių šiuo metu neatstovauja vadinamieji gynėjai? O tie autoriai, kurie yra per smulkūs, kad nusipirktu „stogą“ ? O kaip tokie, kurie kuria nemokamą turinį ? Jei jau apmokestinti internetą galbūt ir jiems kažkas priklausytų ?
Pabaigai: niekaip nesuprantu, kodėl visokios latgos ir t.t. skelbiasi ginančios autorių teises ? Daugiausia ką jos giną tai korporacijas – autorinių teisių turėtojas. Su autoriais čia nėra ryšio 1:1. Nebent netiesiogiai: kuo geriau bus apgintos autoriaus teisės.. tuo brangiau jie galės jas parduoti. Ir Commonsense siūloma idėja leisti tiesiogiai remti autorius problemos neišspręs, nes didžiausius nuostolius dėl piratavimo skelbiasi patiriančios korporacijos.. o ne autoriai (arba jos garsiausiai rėkia).

Nov 172009
 

Kodėl tokio katilo daugiau nepirkčiau.

 Kalvis-2-20

Prieš 2 metus seną 16 kW Vienybės krosnelę pakeičiau nauju Kalvio 20 kW katilu. Pagal visus teorinis parametrus jis turėjo būti geresnis. Ypač sužavėjo deklaruojamas naudingo veiksmo koeficientas viršijantis 80%, galimybė deginti tiek malkas tiek anglis. Katilo konstrukcija irgi atrodė teisinga: uždarius įkūrimo sklendę dūmai pereina per kontūrą tris kartus ir turi daugiau laiko (ploto) atiduoti šilumai.

Noriu pasidalinti pusantrų metų katilo naudojimo pastebėjimais ir problemomis. Per tą laiką esu bandęs katilą kūrenti malkomis (beržinėmis ir ąžuolinėmis), anglimis, pjuvenų ir anglių mitiniu. Esu išbandęs net ir pjuvenų briketus, bet labai jau brangūs jie (brangiau nei malkos).

Beržinėmis malkomis šito katiliuko geriau visai nekūrenti: kol pečius įšyla iki darbinės temperatūros užtrunka gerą valandą. Kartais ilgiau. Tuo metu iš beržinių malkų sunkiasi dervos ir bėga ne tik per vidines katilo sieneles, bet ir pro dureles. Dėl to, vieną kartą, buvo užsikirtęs oro padavimo dangtis, ir nuo užvirimo katilą išgelbėjo tik tai, kad ant vamzdžio buvau užkabinęs signalizaciją, kuri pradeda cypti kai artėjama prie 100 laipsnių.

Kita didelė problema – degimo kamera (ir šachta) yra per mažos ir malkos kraunamos skersai oro padavimo kanalo. Dėl to, jai kuri malka nukris „neteisingai“ pečius gali ir neužsikurti (dėl to kartais kyla problemų jį užkuriant). Be to rupiai skaldytos malkos kartais stringa šachtoj ir taip gesina pečių.

Dar viena problema – viršutinis dangtis: kol pečius normaliai neįsidega – per ten pastoviai eina dūmai. Šiaip šitas pečiukas labai sunkai kuriasi (to nebūdavo su senąja Vienybe). Kolkas geriausias sprendimas kurį radau – tai užkūrus truputėli praverti viršutini dangtį. Tuomet gaunasi stipresnė trauka iš viršaus į apačia ir praktiškai nustoja „dūminti“. Plius dėl pradidėjusios traukos greičiau įsidega.

Kiti pastebėjimai: kūrenant vien anglimi – pečius pasidaro per daug galingas (degimas neoptimalus, ir didelė dalis anglies lieka nesudegus). Mano nuomone geriausia jį kūrenti anglies ir pjuvenų mišiniu. Ir dega ilgai, ir kuras žymiai geriau sudega.

Kai reikės rinktis sekantį pečių (ir jei vis dar žmonija degins mediena) rinksiuosi ką nors su dirbtine oro cirkuliacija. Manyčiau tuomet turėtų būti mažiau problemų.

P.S. Keletas šio katilo kūrenimo strategijų yra čia.


Raktai: naudoti kieto kuro katilai, kalvis 2-20, kalvis, katilai kalvis, kieto kuro katilai kalvis, kieto kuro katilai, pecius kalvis, katilas kalvis, kalvis katilai, katilai vienybe
Nov 152009
 

Vakar rašydamas apie pabrangusią duoną nusprendžiau paskaičiuoti, kokie minimalūs mano poreikiai (įskaitant ilgalaikius įsipareigojimus).

 Pietūs valgykloje. Vidutiniškai į mėnesį išleidžiu apie         150 Lt.
Kitas maistas parduotuvėse)                                             300 Lt.
Transportas (į darbą ir atgal)                                             120 Lt.
Telefonas                                                                          20 Lt.
Internetas                                                                        60 Lt.
Elektra                                                                              40 Lt.

 Jei nereikėtų šildytis, mokėti paskolos bankui, praustis, rengtis ir t.t. – beveikt tilpčiau į būsimą maksimalią pašalpą – 650Lt. Jei nereikėtų dar ir į darbą važinėti bei valgyti valgykloje – tikriausiai pragyvenčiau ir už 450Lt… jei nereikėtų šildytis ir bankui mokėti ir t.t.. Atsisakius telefono, interneto, didžiosios dalies elektros, bei apribojus maistą (nors aš maisto ir nemėtau, bet būtų galima pilnai atsisakyti saldumynų, kavos, dalies mėsos ir t.t.) kad nemirti iš bado man reikėtų 280Lt.

Apibendrinant, mano šiandieninė poreikių piramidė atrodo taip:

Nemirti iš bado:                                         280 Lt.
Nekeisti maitinimosi būdo ir „ryšio“           690 Lt.
Susimokėti už šildymą ir                            1200 Lt.
Apsirengi, kažkuo laisvalaikiu užsiimti        1500 Lt.

 Skaičiukai pateikti pagal „programa minimum“. Kad galėčiau susimokėti už tai, kad gyvenu – man reikia „į rankas“ apie 1200Lt (maistas + būstas). Kad egzistavimą galėčiau bent iš dalies vadinti gyvenimu – bent 1500Lt.

 Jei kartais, netyčia, prarasčiau  darbą būtų labai nemalonu. Žinoma, santaupos ir sukaupti daiktai leistų kelis mėnesiukus pragyventi „kaip anksčiau“, bet tai netruktų ilgai. Ir kas liūdniausia – už minimalią alga nesugebėčiau išgyventi..

Nov 142009
 

Panaši, nors ir ne tokia rėkiančia antrašte tema šia savaitę prabėgo per žiniasklaidą. Verslo žinios tvirtina, kad būdinausi maisto produktai brangsta (vietoj to, kad pigtų). Beje, prieš dvi savaites verslo žinios jau rašė apie nepaaiškinamą miltų ir duonos kainą.

Delfi.lt (remdamiesi Lietuvos žiniomis) pateikia dar įdomesnius faktus: pasirodo Lietuvoje maisto kainos – vienos didesnių ES.

Neapsiimu analizuoti, kodėl net ženkliai nukritus grūdų kainai, miltai ir jų gaminiai pas mus nepinga. Tam turiu per mažai informacijos, o visokie paspekuliavimai apie Giffeno prekes neatlaiko net mažiausios kritikos. Čia turėtų atsakyti tie, kas prieina prie informacijos: kodėl turėdami vienas mažiausių produktų supirkimo kainų, ir vienus mažiausius atlyginimus ES, bei girdamiesi modernia maisto pramone mes turime tokias aukštas maisto kainas ?

Man įdomu kitkas: kaip statistinė lietuvių šeima išgyvena Lietuvoje ? Turime vienus mažiausių atlyginimų ES (jei neklystus esam antri nuo galo). Maistas pas mus ne pigesnis (kartais ir brangesnis nei likusioj ES). Drabužiai, buities technika, kitos prekės – viskas brangiau (neseniai lyginau Vokietiją ir Lietuvą). Energetika – pas mus taip pat viena brangesniu (ypač benzinas… ir elektra po naujų).

Manyčiau radau gyvenimo prasmę: gyvename kad valgytume.

O kai pagalvoji apie tuos 300.000 bedarbių, kurie gaus max. 650 Lt. Kaip jiems išlaikyti šeimą (jei tokia yra)? Tikrai nesuprantu.

Kol turiu darbą aš gan šaltakraujiškai žiūriu į dabartinės valdžios taupymo programas su socialinių garantijų mažinimu ar jų naikinimu, bet kaip turėtų jaustis žmogus, gaunantis 350 litų sąskaitą už šildymą ir žinantis, kad kitą mėnesį jo bedarbio pašalpa sumažės iki 300 litų ? Čia net savitarnos valgykla „La Konteiner“ nebepadės.