Globalizacija, atviros sienos, bendra rinka, galimybe laisvai keliauti ir dirbti – atrodo vieni privalumai. Važiuoji kur nori, dirbi kur nori, gyveni kur nori (na beveik.. apribojimu visgi išliko) smagu ? Kiekvienam keliaujančiam ir dirbančiam individui – taip. Lietuvai, kaip valstybei – ne. Jei apsidairytume aplinkui ekonominio pakilimo metu – išvyksta darbingi žmonės. Krizės sąlygomis dalis jų grįžo.. pralaukti krizės, ar pasinaudot „nemokamu“ gydimu, bet praeis pusmetis, metai ir jie išvyks atgal. Į užsienį.
Kai tik Lietuva ir kitos „naujos“ narės įstojo į ES – kai kurios senosios narės bandė saugoti savo darbo rinką ribodami įsidarbinimo galybes. Iš tiesų turėjo būti kitaip: Lietuva turėjo riboti savo emigrantus. Kai ribojimas nėra (labai) varžomas, natūralu, kad iš žemesnio pragyvenimo lygio šalių žmonės traukia ten kur gyventi geriau. Iš emigrantų esu ne kartą girdėjas pareiškimą: kam man dirbti Lietuvoje, jei kitur už tą patį darbą gaunu kelis kartus daugiau. Ir ši taisyklė galioja tiek „juodadarbiams“, tiek „baltoms apykaklėms“. Šalis, gimtinė, tėvynė tai tik praeities atgyvenos, kurios kadaise vertė mužiką griebtis šakių. Šiais terminais dar bandoma paspekuliuoti iš politinių tribūnų, bet gyvenimo proza kitokia: kažin, ką šiandienis lietuvis pasiriktų: eurolygos finalą ar barikadas prie seimo ? Bet čia jau lyriniai nukrypimai nuo pagrindinės problemos: kur link eina Lietuva, ir kas bus po 5? 10? 25 metų ? Kol kas matau tik stiprėjančias emigracijos tendencijas, kai būsimi abiturientai jau planuoja studijas ir gyvenimą užsienyje. Baisiausia, kad kaip šalis Lietuva jiems nieko negali pasiūlyti. Mokslo pas mus nėra (aukštojo) ir nesvarbu, kad Lietuva tikriausiai turi daugiausiai aukštųjų mokyklų vienam gyventojui. Normalaus darbo taip pat nėra. Kadangi apie valdžia, ir teisėsaugą tik gerai arba nieko… taigi šį punktą praleisim. Ekonomikos perspektyvos atrodo gan niūriai, o jei įvertinsim emigracijos bangą ir visuomenės senėjimą – tai greitai reikės arba nustoti mokėti pensijas arba pakelti mokesčius tiek, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus negalėtų svajoti ne tik apie naują mašiną, bet ir apie naują šaldytuvą ar skalbimo mašiną.
Norėjau šita rašinėli parašyti apie emigrantus, bet išėjo nevisai tas, ko tikėjausi. Gal tai ruduo ir už lango pliaupiantis lietus, bet apsidairęs aplinkui nematau jokios Lietuvos perspektyvos. Ta kryptimi, kuria dabar juda šalis yra tik bedugnė.
Nepyk, nepatiko, neįtikino, vertinu 1/5. Kad problemas matai – gerai (labai gerai), kad nematai jų sprendimo – labai blogai. Suprasčiau, jei būtum pensininkas 🙂 O gal esi? Na tada atsiprašau. Realiai emigracija nėra naujas reiškinys – jei tai atrodo problema mokykimės iš Airijos. Ir tai tik vienas iš sprendimų. O jei nematai globalizacijos pliusų, tai pasirinkai matyti ne pilną vaizdą. Aš pats asmeniškai, manau, iš globalizacijos tik išlošiu – būdamas Lietuvoje. Tai irgi nelabai objektyvus esu 🙂 Visa kita – amerikiečiai irgi moka skųstis.
Ne, kad ir kaip bebutu gaika, nesu pensininkas.
Paprasciausiai stoviu ties eiline gyvenimo kryskele ir mastau ka toliau veikti. Kuo ilgiau ziuriu i Lietuva – tuo maziau perspektyvu matau. Šalies mastu. Megstu gyvenima, bent jau grubiai, planuoti 5-10 metų i prieki, bet nemanau kad per tiek metu pavyktu gryzti bent jau i 2008 metu lygi. Ir problema ne vien emigrantai. Problema “demokratijoj”. O kai pabandau nusupiesti “trendus” is esamos statistikos… paaiskeja kad pensijos irgi negausiu. Kuo ilgiau ziuriu i prieki, tuo maziau perspektyvu matau.
P.S. o del globalizacijos, tai as kaip vartotojas, is jos isloshiu. Kolkas. Bet pagalvojus, jauciuosi kaip tas indenas.. uz spalvotus karoliukus parduodantis prerijas. Tai zinoma aktualiau JAV (kurios skola kinijai ispudinga), bet pas mus irgi pasijaus.
Kaip ten sakoma “jei nori prajuokinti dievą, papasakok jam savo planus”. Duok dieve, kad negrįžtūmėm į 2008 🙂