Pažaidimai su Mezon internetu esant silpnam signalui

 Laisvalaikis  25 Responses »
Aug 152010
 

Nepavykus susitarti su TEO dėl telefono linijos įvedimo, teko ieškoti kitų interneto tiekėjų. Pasižiūrėjęs į Mezon.lt pateikiamą žemėlapį pastebėjau, kad mano namas jau papuolą į “rudą sektorių” (t.y. kad galbūt ir galiu naudotis 4G internetu.). Tą pačią dieną užsisakiau planą “Nesivaržyk” ir pasiėmiau USB modemą Samsung SWC-U200.

Realybė pasirodė kiek kitokia nei lūkesčiai: kambaryje, prijungus modemą tiesiogiai prie kompiuterio – prie interneto prisijungti nepavyko. Tiksliau kartkartėmis prisijungdavo bet dažnai atsijunginėdavo, o speedtest.net rodydavo keturženklį ping’ą o greitį apie 0.1 Mb/s. Kiek stipresnį signalą buvo galima pagauti tik lauke. Porą vakarų pažaidęs išsiaiškinau, kad visai padoriai internetu galima naudotis jei USB modemą jungi ne tiesiogiai į kompiuterį, bet per prailgintuvą. Be to skirtingose namo vietose signalo stiprumas (ir interneto kokybė) labai skyrėsi. O palėpėje pakabinus modemą ant stogo skersinio, pavyko rasti tašką, kuriame signalas buvo “geras” (trys padalos iš keturių).

Namo viduje, nors internetu ir buvo galima naudotis (modemą pakabinus palubėje), signalas buvo silpnas (viena padala iš keturių) ir internetas kartkartėmis dingdavo.

 Pasiknisęs po internetą nusprendžiau, kad vienintelė gera išeitis – nusipirkti maršrutizatorių, kurį galėsiu pakabinti palėpėje (kur signalas stipriausias) o name naudosiu belaitį WiFi internetą. Mezon’o siūlomas sprendimas – maršrutizatorius už 500 litų man nepatiko. Išsirinkau paprastesnį: D-Link DIR-320 (160 litų), kuris nors ir originali neturi WiMax palaikymo (tiksliau jo neturi Lietuvoje pardavinėjamos versijos), bet turi USB (prie kurio galima prijungti modemą) ir galimybę įdiegtį Linux.

 Tikriausiai paprasčiausias variantas šį maršrutizatorių prikalbinti dirbi su WiMax tinklu – orginali D-Link programinė įrangą sukurta rusų WiMax tinklo Yota užsakymu (ją galima rasti čia: ftp://ftp.dlink.ru/pub/Router/DIR-320/Firmware/Yota/). Kitas labai populiarus variantas – modifikuota Olego ”firmware”, kuri oficialiai pilnai veikia su mezon.lt tinklu Lietuvoje. Tiesa, ji pritaikyta tik Asus maršrutizatoriams, bet viena iš versijų tinka ir D-Link DIR320. Ją galima parsisūsti čia:  http://code.google.com/p/wl500g/downloads/list. Aš pats pasirinkau trečia varianta – OpenWRT Backfire versiją. Šį pasirinkimą lėmė viltis ateityje prie maršrutizatoriaus papildomai prijungti išorinį kietąjį diską ir pasidaryti tinklinę failų saugyklą prieinama tiek iš išorės, tiek iš vidaus, o gal ir torrentus pasileisti. Bet čia ateityje. O dabar esu visai patenkintas kaip veikia mano naujas internetas. Katik tįstelėjau viena gigabaitą, tai vidutinis greitis svyruoja apie 150 kb/s Visai neblogas variantas atsižvelgiant į tai, kad prieš tai buvęs mano internetas veikė daugiau nei 10 kartų lėčiau. Vienintelis trūkumas, kurį artimiausiu metu žadus spręsti – šiuo metu maršrutizatorius stovi priešingame namo kame, dėl to ateinantis WiFi signalas silpnokas.

Pabaigai keletas paveiksliuku:

Modemas metriniu USB kabeliu prijungtas tiesiai prie kompiuterio

Modemas metriniu USB kaberliu prijuntas prie maršrutizatoriau. Kompiuteris prijungtas per WiFi.

Mašrutizatoriaus rodomas srautas siunčiantis didelį failą (torrent)


Raktai: mezon antena, mezon marsrutizatorius, mezon ftp, mezon antenos, mezon prisijungti nepavyko, mezon routeris, openwrt mezon, mezon antena atsiliepimai, mezon antenos stiprintuvas, mezon internetas atsiliepimai

Kaip aš telefono linijos norėjau (TEO)

 Laisvalaikis  24 Responses »
Aug 032010
 

Yra tokia bendrovė TEO (ankščiau buvo žinoma Telekomo vardu). Priklauso ji didžiai gerbiamai skandinavų grupei TeliaSonera. Skandinaviškas mentalitetas ir menedžmentas ir tarybinis požiūris į klientą.

Paprasta situacija: nusprendžiau įsivesti internetą, ir palyginęs kainas nusprendžiau kad Zebra DSL‘as siūlo geriausią kainos ir greičio santykį. Pasiknaisiojęs po įvairius TEO puslapius, kurie yra pakankamai suvelti, visgi išsiaiškinau, kad pasirašius 3 metų naudojimo sutartį fiksuotam ryšiui ir internetui telefono linijos įvedimas yra nemokamas. Visos kainos gražiai surašytos internete. Jokių žvaigždučių ar teksto smulkiu šriftu. Paslaugas galima užsisakyti internetu. Paprasta ? Nevisai…

Nuo prašymo užpildymo praėjus savaitei man paskambino malonaus balso mergina ir paaiškino, kad jiems telefono linijos įvedimas į mano namą kainuos 3150 litų (t.y. jokio nemokamo linijos įvedimo, nors jie tai ir žada savo internetiniame puslapyje). Tiesa, čia paminėta suma yra jų darbų savikaina, ir man reikės mokėti mažiau, bet vis tiek nemalonu: pirma pažada nemokamą telefono linijos įvedimą, vėliau paaiškina kad man tokią paslaugą suteikti per brangu. Keista tai, kad pas mane telefono įvedimas yra gana elementarus: veiksmas vyksta mieste (Kaunas), TEO paskirstymo dėžutė stovi ant mano sklypo ribos.

Juokingiausia pasirodė tai, kad kai paprašiau paaiškinti kaip čia taip gaunasi, kad savo www jie skelbią nemokamą telefono linijos įvedimą, o realiai tokios paslaugos neteikia, man buvo paaiškinta:

„Internete nurodomos paslaugų įrengimo kainos, esant techninėms galimybėms.“

Nelabai suprantu ką šiame kontekste reiškia techninės galimybės, nes kalba eina tik apie pinigus. Moki.. galimybės yra. Nemoki – nėra.

Beje, yra toks Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimas Nr. 699 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 699 „Dėl universaliųjų telekomunikacijų paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo ir universaliųjų telekomunikacijų paslaugų kainų aukščiausios ribos nustatymo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 23-749). Jo 1 punktas skelbia, kad maksimalus telefono linijos įrengimo mokestis 250 litų su PVM. Kai bandžiau tai užsiminti TEO klientų aptarnavimo specialistei.. ji pradėjo aiškinti, kad čia tik preliminari kaina, kad galbūt galima pasiderėti (!?!). Be to, jie sumažintų įvedimo kainą (o gal ir įvestų nemokamai), jei aš pats atlikčiau žemės darbus.

Papildyta: pabendravus su labai maloniu Ryšių reguliavimo tarnybos atstovu paaiškėjo (labai operatyviai atsakė į porą užklausų), kad pasaulis nėra toks paprastas kaip aš apie jį galvojau. Pasirodo vadinamoji „universalioji“ fiksuoto telefono įrengimo paslauga.. nebūtinai reiškia fizinę telefono liniją. „Nepajungtiems“ namams TEO dažniausiai naudoja stacionarius GSM modulius, kurie atitinka „universaliąją“ paslauga, t.y. galima skambinti, siūsit faxus ir perduoti duomenis… 32 kbps greičiu.


Raktai: telefono linijos ivedimas, kaip telia laidine linija pajungti i routeri

Kodėl dingsta elektroniniai laiškai

 Kita  5 Responses »
May 172010
 

 Mano, kaip ir daugelio šio blogo skaitytojų gyvenime bendravimas elektroniniu paštu (e-mail) užimą svarbią vietą. Išsiuntus elektroninį laišką dažniausiai automatiškai daroma prielaida, kad adresatas mūsų laišką (ir prie jo prisegtus failus) gaus. Gaila, bet realiame gyvenime ne visada tai tiesa. Žemiau pateiksiu situacijų savo praktikos, kai išsiustas laiškas dingsta arba nueina nepilnas:

  1. Laiškai dingsta, kai neteisingai užrašomas laiško gavėjo adresas. Primityvi, bet man dažnai pasitaikanti klaida. Tiesa, neteisingai užrašius adresą, dažnai gaunamas pranešimas, kad adresatas, kuriam rašėte laiką neegzistuoja, bet taip būna ne visada. Kai kurie pašto serveriai yra sukonfigūruoti taip, kad jie paprasčiausiai „suvalgo“ laiškus, kurių adresato negali rasti. Kartais, netyčia, pataikome į kitą, egzistuojantį adresą. Neteisingai parašyto pašto adreso problemą išspręsti yra labai nesunku naudojantis adresų knygelėmis arba paprasčiausiai atsakant į senesnį laišką.
  2. Kartais laiškai nepasiekia adresato vien dėl to, kad yra per trumpi (ir yra nufiltruojami kaip šiukšlės). Ne karta yra pasitaikę, kai laiškas nenueina kai siunčiamas vien tik telefono numeris, prisegta nuotrauka ar internetinės svetainės adresas. Tokiu atveju labai padeda senesni laiškai: atsakant į senesnį laišką (su citavimu), turime pakankamai teksto, kad pašto apsaugos programos laišką praleistų. Kitas variantas – prie siunčiamo numerio ar adreso pridėti nedidelę įžangą  ir parašą.
  3. Naudojant paprastesnes, užsienio rinkoms skirtas, pašto apsaugos nuo šiukšlių priemones pasitaiko, kad jos normalu, Lietuvišką, tekstą priimą kaip šiukšles. Kaip apsisaugoti nuo tokių „apsaugų“ – neįsivaizduoju.
  4. Siunčiant laišką keletui adresatų, jo dingimo internetinėse platybėse tikimybė yra tiesiogiai proporcinga adresatų skaičiui. Šią situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad dalis adresatų, kurių serveriai sukonfigūruoti liberaliau, gali gauti Jūsų siustą laišką, dalis jo negauti (ir nėra jokios informacijos kas laišką gavo kas ne.). Be to, laišką „nufiltruoti“ gali ir Jūsų naudojamas serveris, palaikęs jį SPAM‘u. Šioje situacijoje kartais padeda BCC naudojimas, bet ir tai ne visada. Norint Jūsų išsiustam laiškui suteikti daugiau galimybių pasiekti adresatą – reikia jį rašyti kiekvienam adresatui individualiai
  5. Pašto serveriai, ypač didesnėse organizacijose, nelabai mėgsta prie laiško prisegamus failus (bylas). Beveik visada yra ribojamas prisegtų failų dydis. Ribojimai gali prasidėti nuo kelių megabaitų (mažiausią kurį mačiau – 3MB, bet gali būti ir mažesnių). Pikčiausia, kad dažniausiai per didelis laiškas tiesiog dingsta,  siuntėjas ar gavėjas nėra apie tai informuojami. Kita laiško dingimo priežastis gali būti siunčiamų bylų plėtiniai. Vieni pašto serveriai nemėgsta paleidžiamųjų failų (pvz. exe), kiti atmeta ofiso dokumentus (tiek doc, tiek xls), dar kiti nemėgsta archyvų. Dažniausiai prieš siųsdamas negali žinoti, ar siunčiamas failas praeis pro apsaugas. Tiesa, kartais prieš atmesdami tokį laišką serveriai apie tai informuoja siuntėja. Kartais gavėjas laišką gauna… tiesa be priedų. Šią problemą dažniausiai sprendžiu siųsdamas antrą laišką, prašydamas patvirtinti, kad pirmojo priedai adresatą pasiekė sėkmingai.

 Šias problemas iš dalies galima spręsti elektroninio pašto priemonėmis, leidžiančiomis prašyti gavėjo patvirtinimo apie gautą laišką. Egzistuoja du laiško gavimo patvirtinimo būdai (kurių galime pareikalauti siųsdami bet koki elektroninį laišką):

a)      pristatymo metu (siunčiamas serverio, kai jis gauna laišką). Šis patvirtinimas garantuoja, kad jūsų adresato serveris laišką gavo, bet tai nereiškia, kad jis bus pristatytas adresatui. Po šio patvirtinimo išsiuntimo Jūsų laiškas gali būti sėkmingai „nufiltruotas“.

b)      perskaitymo metu (siunčiamas adresato, kai jis tą laišką perskaito).  Jei gavote šį patvirtinimą – tai dažniausiai reiškia, kad adresatas Jūsų laišką perskaitė. Jei negavote… tai nereiškia nieko. Priklausomai nuo adresato pašto programos konfigūracijos, šis  pranešimas gali būti siunčiamas automatiškai, atmetamas automatiškai arba vartotojui leidžiama kiekviena karta pasirinkti.. nori jis siusti patvirtinimą ar nenori.

Reziumuojant: Prieš keletą metų negalėdavau suprasti, kodėl rimtesnės kontoros visada atsako į elektroninius laiškus, net ir tuos, kurie nereikalauja atsakymo. Dabar jau kuris laikas ir aš atsakinėju į visus svarbesnius laiškus. Dažniausiai trumpa fraze padėkodamas už ką nors ar pažadėdamas atsakyti vėliau. Vien dėl, kad rašantysis žinotų, kad aš jo laišką gavau. Taip pradėjau labai vertinti visus, kurie kaip nors parodo, kad mano rašytas laiškas juos pasiekė.

Lietuviško (viešbučių) verslo ypatumai

 Ekonomika  2 Responses »
Apr 252010
 

Mane vis nenustoja stebinti Lietuviško verslo ypatumai. Jau rašiau kad tik nedažna e-parduotuvė teikiasi atsakyti į elementarius elektroninius laiškus. Šiandien norėčiau parašyti apie viešbučius. Tikriausiai dažnas girdėjo, kad paskutiniai keleri metai viešbučiams nebuvo lengvi. Trukdė viskas pradedant ekonomine krize bei LAL bankrotu ir baigiant gerokai pakeltu PVM.

Lyginant padėtį kuri buvo prieš 2-3 metus, situacija, sakyčiau, pagerėjo: šiuo metu viešbučiai yra ženkliai lankstesni siūlydami patalpas ar paslaugas (nors jei jau pasirašėt sutartį, tai už visas papildomas, į sutartį neįtrauktas, paslaugas gali tekti mokėti pilną „mažmeninę“ kainą). Organizuojat kokį nedidelį seminarą ar konferenciją, be didesnių pastangų galima gauti iki 50% nuolaidą  salėms ir/ar technikai.

Su kambariais situacija yra ženkliai prastesnė. Nors kainos per pastaruosius porą metų nukrito gal kokius 25% – 40% ir ima panašėti į kitų ES šalių kainas, bet vykdomos kainų politikos aš suprasti negaliu. Keistai atrodo situacija, kai tiesiogiai susisiekus su viešbučiu ir norint rezervuoti keletą kambarių yra pasiūlomos aukštesnės kainos, nei skelbiama pagrindiniuose viešbučių kainų paieškos portaluose. Tiesa pasakius, nepamenu situacijos, kai lietuviški viešbučiai būtų pasiūlę bent panašią kainą į tą, kuri skelbiama booking.com portale (lyginant tos pačios klasės kambarių kainas). Yra pasitaikę kuriozų, kuomet viešbučių tinklas savo internetinėje svetainėje skelbia, kad siūlo nakvynę Vilniuje už 50 eurų, o paskambinus į viešbutį tas pats kambarys pasiūlomas už 75 eurus. Arba kai viešbutis senam klientui 10 kambarių blokui pasiūlo „specialias“ kainas,  kurios yra 10 eurų didesnės nei reklamuojamos internete. Nėra labai malonu, kai klientui paprašius jam rezervuoji kambarį pastebimai didesne kaina nei yra skelbiama interneto viešbučių paieškos portaluose. Gaunasi labai nemaloni situacija.

Įdomiausia, kad tokia praktika naudojama tik Lietuvoje. Pasitaiko darbo reikalais pabuvoti kitose šalyse, ir dar nei karto nebuvo taip, kad kreipiantis tiesiogiai į viešbutį jis pasiūlytų aukštesnes kainas nei yra skelbiamos internete. Didieji, tinkliniai, viešbučiai dažniausiai siūlo identiškas kainas, o mažesnieji, šeimyniniai, kartais pasiūlo keliais (keliolika) eurais pigesnius kambarius (ypač jei ketini pas juos pagyventi ilgiau ar užsakai kelis kambarius iš karto). Nepamenu nei vieno atvejo, kuomet viešbutis pasiūlytų didesnes kainas.


Raktai: viesbuciu verslas

Internetinis bendravimas su potencialiais klientais

 Emocijos  14 Responses »
Feb 272010
 

Vis neatsistebiu, kaip iki šiol Lietuvoje veikiančios kontoros(tiek valdiškos tiek privačios) neišmoksta bendrauti su klientais.  Galbūt kažkiek kaltas mano kampuotas rašymo stilius ar daromos gramatinės klaidos, bet jei potencialus klientas klausia apie Jūsų siūlomą prekę ar paslaugą bent jau mandagumas reikalautų atsakyti. Keletas nemalonių pavyzdžių:

www.Aic.lt klausiau ar jų Kauno parduotuvė turi kirvį, esantį jų internetiniame kataloge. Atsakymo negavau. Jokio.

www.Peiliai.lt klausiau ar jie planuoja dar atsivežti vieną iš peilių, kuris šiuo metu yra „išparduotas“. Atsakymo negavau. Jokio.

www.vejo-galia.lt domėjausi ar jie turi savo siūlomų vėjo jėgainių galios priklausomybės nuo vėjo greičio grafikus (pagrindinė charakteristika). Atsakymo negavau. Jokio.

www.tauras.lt klausiau specifikacijų vieno jų gaminio, kurios buvo prekyboje, bet nebuvo jų www. Atsakymo negavau. Jokio.

www.erdves.lt į klausimą dėl mokėjimo (išsiūstą nudojantis jų elktroninio mokėjimo sistema). Atsakymo negavau. Jokio.

www.iki.lt klausiau apie jų vykdoma kalėdinę akciją. Atsakymo negavau. Jokio.

Tai tik keletas užstrigusiu paskutinio pusmečio pavyzdžių. Detalios statistikos nevedu, bet tikrai atsakoma mažiau nei pusę mano užklausų.  Žinoma, viskas nėra taip juoda, pavyzdžiui maxima.lt, neriba.lt, maistobankas.lt arba naminukas.lt labai greitai ir „gyvai“ atsakė į mano užklausas, bet tokių yra mažuma.  

Panaši situacija ir su internetiniais skelbimais: net jei žmogus  skelbime pateikia e-mail, tikimybė, kad jis atsakys į užklausa labai nedidelė, net ir užduodant primityvius klausimus tokius kaip kaina (jei skelbime jos nebūna) arba paklausimus apie galimybę pristatyti.

Netgi užsienio kontorų automatinis atsakymas, dažniausiai neturintis jokios konkrečios informacijos, yra geriau nei visiškas ignoravimas.

P.S. esu šiuo klausimu kalbėjęs  su vienu iš pardavėju, tai jo nuomone – jei klientas tikrai domisi jų preke ar pasauga – jis gali ir paskambinti. Kita vertus, mano nuomone, kam tuomet skelbti elektroninio pašto adresus, jei į juos niekas nereaguoja ? Kaip taisyklė, jei į mano e-mail‘ą neatsakoma, aš automatiškai darau išvadą, kad jiems naujų klientų nereikia.

 Older Entries  Newer Entries