Jan 292010
 

Apsaugos sistemos šiandien yra neatskiriama gyvenamo namo dalis. Pasivaikščiojus po privačių namų kvartalus retai pastebėsi namą, neturintį signalizacijos. Tiesa, daugelis šių apsaugos sistemų „pasibaigia“ sirena, prikabinta ant namo sienos. Nesu šios srities ekspertas, bet norėčiau pasidalinti savo patirtimi.

Šįryt, apie 5:30 pabudau nuo kažkokio keisto cypimo. Nelabai garsaus, bet gana įkyraus. Po kurio laiko supratau, kad tai mano išorinė sirena cypia. Galbūt vėjas į vidų sniego pripūtė ir kažkas užsitrumpino. Nežinau – signalizacija veikė normaliai, nerodė jokių problemų, bet sirena cypė. Viskas baigėsi tuo, kad teko atsikasinėti taką iki garažo, traukt kopėčias ir fiziškai atjungti sireną. Dabar išvados:

  1. Standartinių išorinių sirenų kambaryje nesigirdi. Jei sudėti normalūs langai ir durys, tai būnant patalpoje išgirsti veikiančią kaimyno sireną labai sunku. Net naktį, kai aplinkui tikrai tylu o sirena pakabinta virš miegamojo lango girdisi silpnai. O jei signalizacija įsijungtų diena, kai aplinkui daug foninio triukšmo, nemanau kad išgirsčiau ne tik kad kaimynų, bet ir nuosavą išorinę sireną. Tą patvirtino ir kaimynai: sirena pas mane staugė geras 20 minučių (kol atsikasiau taką, kol kopėčias išsitraukiau), bet neužsidegė nei vienas kaimyno langas. Visi miegojo.
  2. Fiziškai atjungti išorinę sireną ne profesionalui, naudojantis paprasta (ne elektrinį) atsuktuvą užtrunka maždaug minutę (kol išsiaiškini kaip ten tas varžtas paslėptas, kol randi kuriuos laidus atjungti) . Jei nagrinėti situacija, kai naudojamas elektrinis suktuvas ir signalizacija įsijungia dėl pažeistos išorinės sirenos apsaugos – tuomet sirena cyps ne daugiau 5 sekundžių. Kad kas nors iš kaimynų sureaguotų – mažai tikėtina.
  3. Kad ir kokius gerus ir pastabius kaimynus turėtumėte, bet tinkamai pasiruošę vagys (t.y. turintys kopėčias), gali greitai ir nesunkiai neutralizuoti jūsų išorinę sireną neatkreipdami per daug dėmesio.

 Taigi, bent jau šiandienė mano patirtis vienareikšmiška – vietinė signalizacija tik nelabai brangi priemonė save apraminti ir realios apsaugos nuo apiplėšimo, kai savininko nėra namie, nesuteikia. Žmonės, šiuo metu naudojantys tik vintinę signalizaciją turėtų susimąstyti, ar tikrai tai pakankama apsauga jų turtui, ypač kai yra nebrangių priemonių jai prijungti jei ne prie apsaugos tarnybos pulto, tai bent prie kelių mobiliųjų telefonų (nuosavo, kaimyno ar draugo).

 P.S. išorinė sirena pas mane normali. Kai pirkau – rinkausi sireną turinčia daugiausia decibelų 🙂


Raktai: signalizacija, vietine signalizacija, namu signalizacija, namo signalizacija, namu signalizacijos, vietines signalizacijos, signalizacijos, signalizacija name, vietine signalizacija namams, namo signalizacijos
Jan 202010
 

Tai paskutinis iš trijų įrašų ciklo apie įvairių prietaisų suvartojamą energiją. Šį karta apie įvairius buitinius prietaisus. Jei ateityje matuosiu kitų buitinių prietaisų suvartojamą energiją – informacija talpinsiu šiame puslapyje. Taigi, informacija, kurią surinkau:

 Šaldytuvas snaigė (tikslaus modelio nežinau. Energijos klasė A+, 1,73 metro) – vidutiniškai 22W (matavau 23h, normali apkrova – 80W, per tą laiką šaldytuvas naudojo elektrą 7 valandas).

 Šaldiklis Liebherr 299litro. (Tikslaus modelio nežinau. Energijos klasė A) vidutiniškai 21W (matavau 25h, per tą laiką šaldiklis elektrą naudojo 7 valandas ir 22 minutes)

 Kalėdinė girlianda 180 LED – 5W (kai visi diodai šviečia)

 Apšvietimas:

22W dienos šviesos lempa su magnetiniu balastu – 26W

35W, 12V halogeninė lemputė – 44W

20W „taupi“ lemputė (Philips, energijos klasė B, 3 metų senumo) 18W (tik įjungus 15)

11W „taupi“ lemputė (Nauja, kažkas iš Maximos už 3-4 litus) – stabiliai 11W (ir šviečia geriau už philipsą).

20W „Taupi“ lemputė (Nauja, kažkas iš Maximos už 3-4 litus) – stabiliai 20W

100W halogenas (220V) – 102W

 Šiuose matavimuose paaiškėjo keli įdomūs faktai: pigios bet naujos „taupios“ lemputės yra geriau už brangias senas.

Stalinė lempa su halogeninie 12V lempute įtampos keitimui „sunaudoja“ 9W (daug)

 P.S. Ir neklauskit manęs, kiek elektros energijos suvartoja Jūsų fenas ar siurblys: tai labai specifiniai elektros prietaisai, kurie vartoją elektrą tik kai jais naudojamasi. Be to ir jų sunaudojami energijos kiekai labai nuo modelio priklauso.

Papildyta 2010 02 08Akumuliatoriaus kroviklis Match 119 Kraunamas akumuliatorius 55Ah, prieš krovimą – 6,2V, po krovimo 12,8V. Krovimo laikas 14+h, krovimo pradžioje energijos suvartojimas buvo pakilęs iki 108W, pabaigoje nukrito iki 14W. Pakrovimas sunaudojo 0,95kWh elektros energijos.

Papildyta 2010 02 14: Televizorius Samsung 32B653 budėjimo rėžimu – 16W, darbo rėžimu, kai išjungtas taupymas 120W, darbo rėžimu, kai įjungtas maksimalus taupymas -60W.


Raktai: kiek energijos sunaudoja saldytuvas, kiek elektros sunaudoja televizorius
Jan 192010
 
Kompiuterio termo nuotauka

Kompiuterio termo nuotauka

Klausimas apie tai, kiek elektros energijos sunaudoja vienas ar kitas prietaisas daugelio šio blogo skaitytojų pasirodė įdomus, dėl to nusprendžiau pratęsti temą. Šiame įraše pasidalinsiu surinkta informacija apie kompiuterius ir jų periferinius įrenginius kuriuos pavyko rasti namie. Daugiau įrašų apie kompiuterinės technikos vartojama energiją nedarysiu: jei bus susidomėjimas ir/arba informacija – tesiu šį įrašą.

Kietasis diskas (IR nuotauka)

Kietasis diskas (IR nuotauka)

Nauja informacija:

Kompiuteris. Procesorius Intel E8400, ATI HD2600 Pro, Maitinimo blokas – nežinau (kažkuris Zalman‘as su heat pipe), HDD, DVD-RW, monitorius Samsung SyncMaster 2232BW, UPS Sovomec NeTYS PE 1000VA. Buvo matuota energijos suvartojimas ties įėjimu į UPS‘ą:

Pasyvus rėžimas (Wordas, keli IE, Opera ir pan. Apkrovimas  0-10%) – 123W

Vidutinė apkrova (MP3 kodavimas. Apkrovimas apie 60%) – 138W

Pilna apkrova (prime95 Burn-in testas. Apkrovimas 100%) – 150W (tiksliau šokinėja tarp 148W ir 151W. Dviejų valandų vidurkis – 150W)

Kompiuteris ir monitorius išjungtas (shut down), monitorius „laukimo“ rėžimu – 49W

Kompiuteris išjungtas (maitinimo bloko jungikliu), Monitorius išjungtas –49W

Iš UPS‘o ištraukti visi laidai (14h vidurkis) – 5W

Reziumuojant laikant išjungtą tokį kompiuterį per metus Jums kainuos 180 litų.  Skirtumas tarp laisvu rėžimu ir pilna apkrova dirbančio kompiuterio – 100 litų. Tiek Jums per metus kainuoja dalyvavimas tokiose programose kaip Seti@home ar panašiai. Dėl gero darbo gal ir negaila, bet geriau žinoti, kiek pinigų tam aukoji.

Kodėl  šis kompiuteris sunaudoja daugiau elektros nei prieš tai testuotas – nežinau. Galbūt čia geresnis maitinimo blokas. UPS‘o testavimo rezultatų aplamai palyginti negaliu

Belaidžio tinklo stotelės ir maršrutizatoriai:

  1. StraightCore WRT-312 (standartinė firmware, išorinę antena (bliūdas), dirba „bridge“ rėžimu) –  7W
  2. Linksys WRT 54GL (standartinė firmware, standartinės antenos, dirba kaip wireless routeris) – 14W
  3. La Fonera Fon2200 (DD-WRT firmware, išorinė antena, dirba „Access point“ rėžimu) –  iki 4W (aparatas dažnai blaškos tarp 0 ir 4W)

Papildyta 2010 01 20: Nešiojamas diskas 2.5“ maitinamas USB – apie 3W.


Raktai: kiek elektros sunaudoja kompiuteris, kiek kompiuteris sunaudoja elektros, kiek sunaudoja elektros kompiuteris, kiek kompiuteris naudoja elektros, kiek energijos sunaudoja kompiuteris, kompiuterio elektros suvartojimas, kiek kompiuteris ima elektros, kiek vatu ima hdd
Jan 142010
 

Eilinį kartą pabrangus elektrai nusprendžiau patikrinti, kiek energijos iš tiesų naudoja mano vartojami prietaisai. Iš stalčiaus išsitraukiau kiek primirštą ETECH PM300 (buitinis prietaisas skirtas energijai matuoti) ir keletą dienų laikiau jį prikabintą tai prie vieno tai prie kito aparato, taip stebėdamas ne tik momentinius bet ir vidutinį elektros energijos vartojimą. Kolkas sąrašiukas nėra ilgas, bet ir elektros energijos „vartotojų“ pas mane nedaug:

 CRT monitorius Samsung Syncmaster 757NF: darbiniame rėžime 85W, budėjimo – 16W

LCD monitorius Samsung Syncmaster 2232 BW: darbiniame rėžime 49W, budėjimo – ?W (prietaisas nefiksuoja)

Kompiuteris 3Ghz P4 HT, Pasyviam darbiniam rėžime – 120W, budėjimo  – 19W

UPS Mustek 800 (senas) – neapkrautas 30W.

Netbook Asus N10J – HiPerformace rėžime, minimalus ekrano apšvietimas – 27W, maksimalus ekrano apšvietimas 29W

Aišku, visi šitie matavimai nėra labai tikslūs (prietaisas buitinis ir kuo mažiau elektros vartoja prietaisas, tuo paklaidos didesnės).

Iš čia galima padaryti kelias išvadas:

  1. Jei svarbiau energijos suvartojimas nei komfortas -senesnius elektros prietaisus reikia fiziškai išjungti, kitaip jie „suvalgo“ gana daug elektros energijos, kuri kainuoja dešimtimis litų per metus.
  2. „Serveriukas“, tas, 3Gz, man per mėnesį kainuoja 39 litus (arba beveik 470 litų per metus). Daugoka. Jei kompiuteris visą parą laikomas įjungtas tik dėl torrentų, tai jie irgi pasidaro ne tokie jau nemokami.
  3. Nors renkantis kompiuterį elektros energijos taupymas nebuvo pagrindinis kriterijus, bet Netbookas ekonomiškumo prasme buvo labai teisingas sprendimas.
  4. Jeigu namuose elektra denginėja retai, tuomet galbūt vertėtų atsisakyti UPS‘o, nes per metus vien jo suvartojama elektros energija Jums kainuos daugiau nei 100 litų.

 Atrodo tokios nereikšmingos smulkmenos, kaip budėjimo rėžimu paliktas senas televizorius ar 24h per parą dirbantis kompiuteris ilgesniu laikotarpiu mus kainuoja nemažus pinigus. Verta susimąstyti, ar esame tokie turtingi, kad galėtume netaupyti energijos ? Ar iš tiesų

 Jei kam bus įdomu, galėsiu patikrinti, kiek per parą suvartoja mano šaldytuvas, šaldiklis, cirkuliacinis siurblys ir belaidžio tinklo maršrutizatoriai. Dar galėčiau patikrinti kiek elektros suryja normalus kompiuteris (darbinis).


Raktai: kiek elektros naudoja kompiuteris, elektros suvartojimo matuoklis, kiek elektros sunaudoja saldytuvas, kiek elektros sunaudoja lempute, elektros energijos matuoklis, elektros suvartojimas, elektros matuoklis, elektros sunaudojimo matuoklis, pm300 etech, kiek saldytuvas sunaudoja elektros
Jan 112010
 
Žmogaus atspindys lange (termovizoriaus foto)

Žmogaus atspindys lange (termovizoriaus foto)

Prieš pat naujus turėjau nedidelę nelaimę: numečiau savo netbook’ą ir “išariau” jo diską.  Įdomu tai, kad kompiuteris krito iš maždaug 50 cm. aukščio Windows krovimo metu, bet viskas pakenčiamai dirbo. Tiesa, atsirado daug bad blokų, kurių patys Windows nesugebėjo net sužymėti, bet Windows veikė. Nepaisant to, dėl „šventos ramybės“ įsigijau naują diską. Senasis pataps USB išoriniu nelabai svarbiems duomenims.

Taigi, kol žaidžiau su diskų atstatymu, kol nusipirkau naują diską, kol viską susiinstaliavau spėjo prabėgti dvi savaitės be įrašų mano tinklapyje. Per tą laiką spėjo ir nauji prabėgti ir trys karaliai.

Vienas iš įdomesnių įvykių, kuriuos būtinai žadu artimiausiu metu aprašyti, tai apie kaip mes su kolegomis iš Ber mano namo išorinių sienų šiluminę varžą skaičiavom. Diske guli neišanalizuota kelios dešimtys IR nuotraukų ir laukia sunkus sprendimas kurią namo dalį reiks šią vasarą šiltinti (jei visgi prisiruošiu tai padaryti, nes ir kitų darbų nusimato). 

 Posted by at 23:58  Tagged with: