Feb 012012
 



Lietuvos pilietis, dirbantis Lietuvoje ir čia mokantis mokesčius yra Lietuvos aktyvas (vertybė, ang. asset). Lietuvos pilietis emigravęs ir dirbantis užsienyje yra Lietuvos pasyvas (įsipareigojimai, ang. liability).

Mano nuomone būtent taip reikėtų žiūrėti į vietos ir užsienio lietuvius. Kaupti aktyvus ir atsikratyti pasyvų. Kubilius tai pradėjo su PSD. O kartais keista klausytis, kai privažiuoja rėksmingų tetų iš užusienių ir aiškina, kad jas skriaudžia.. kad dvigubos pilietybės neduoda.. kad ambasadose jų nemyli ir kad joms neleidžia dalyvauti  valdžios rinkimuose…


Raktai: gryztantiems i lietuva

  23 Responses to “Apie emigrantus”

  1. Atsikratyti pasyvų , skamba grubiai. Tarsi atsikratyti žmonių. Gal jie kažkada grįš. Tikriausiai reikia naikinti emigracijos priežastis, o ne emigravusių pilietybę. ar ne?

    • geras žodelis “gal”. Taip, grįš, kai norės pensijos ir nemokamų paslaugų…

    • Skamba tikriausiai grubiai, bet manyčiau reikia daigtus (ir žmones) įvardinti tikraisiais vardais.. Emigrantai yra nepasiteisinusi investicija.

      Sutinku, reikia kelti ekonomiką, kurti darbo vietas ir t.t.

      Bet kaip ?

      • Labai paprastai – nustot dirbtinai daryt kliutis verslui ir dirbanciam zmogui. Mazint biurokratini aparata kuris dalinai kaltas del blogejancios padeties nes kuriantis produkta, realiai dirbantis, apkraunamas popiergaliais ir popiergrauziais kuriuos privalo islaikyt ir kurie reikalingi tik savo paties issilaikymui, pinigu paemimui ir daugiau niekam. Tai paprasciausias parazitavimas prisidengiant istatymais.
        Visiskai sutinku su Arno ir Filosofo mintimis, isvaziuojantiems dar aciu sakyt reik kad nors kazka stengiasi daryt, issilaikyt o ne sedet ranka istiesus. Kaip pavizdys, mes LT isleidziam apie 4-5 tukstancius lt kiekviena menesi, nes drauge dirba Norgej o as bandau kazka daryt cia tam, kad nereiketu isvaziuot, kazka sukurt, nors niekas musu cia nelaiko apart to kad cia musu namai, ir cia stoves musu namas, jei pavyks tai ir verslas.
        Senai jau sakau kad uzuot pylus daugiau degalu i baka, reik ji lopyt ir kuo skubiau, o mes vat atvirksciai, spaudziam gazo ir pilam daugiau kuro – toliau nuleksim. Naivu taip manyt. Niekur mes nenuleksim kol mastymo nepakeisim.
        Vel minimas PSD kaip panaceja, nors is tikro tai eilinis nalogas, net ne mokestis, reketo forma ir nieko daugiau. Gydymas pas mus jau seniai mokamas ir reik but labai naiviam kad imtum tvirtint priesingai 🙂 nebent tu koks pareigunas ar aukstas valdininkelis skraidantis toli toli kazkur anapus gyvenimo LT.

        • Labai lengva pasakyti.. nustoti daryti kliūtis verslui. Gerokai sunkiau tai padaryti. Sutinku, kad dabartinė popierizmo našta yra didelė. Turim mes tokia asocijacija.. ir net nevykdant veiklos popierių kalnai. Bet apkaltint biurokratija tuo kad ji dirba tik sau.. yra kiek per griežta. Jei mes sutinkame kad valstybė yra reikalinga.. tai be biurokratu niekaip.

          PSD nėra panacėja, bet solidarumo mokestis, kuris, mano nuomone, yra geriau negu nieko (nesu nei pareigūnas nei valdininkėlis). Plius pasisakau už dalinai mokamą sveikatos apsaugą (visos paslaugos turi būti mokamos, bet iš PSD dengti dalį išlaidų). Bet čia jau kita tema.

          • Visiškai sutinku, pridaryta jau yra tiek, kad atburt kiek priburta labai nelengva užduotis, ir nesakau kad be biurokratinio aparato mes apsieisim. To netvirtinu ir taip nėra. Esmė kaip pats aparatas veikia, o veikia jis tikrai ne dirbančio žmogaus naudai, arba tiksliau ne tik jo naudai. Pavyzdžių labai daug visur, visose srityse, jų net ieškoti nereik, tereikia viso labo pačiam su tuo susidurti.
            Nesutinku kad sveikatos, ar bet kuri kita mus liečianti, tema, nesusijusi su emigracija. Susijusi ir net labai tiesiogiai, nes tai tėra šių, rodos nereikšmingų dalykų, pasekmė ir nieko daugiau. Viskas tarpusavy susije ir tiesiogiai ar netiesiogiai daro tam įtaką. Net mano, rodos nereikšmingi, rašinėjimai.

  2. zinant kiek emigrantai siuncia pinigu atgal i lietuva*, tai mazu maziausiai nekorektiskas palyginimas. kurioje vietoje jie liability, t.y. skola/isipareigojimai, as neparisu.

    o jei kalbant ne apie finansus, tai gal tada ir ekonominiu terminu nenaudokit;) kita vertus visi tie dalykai kaip pilietybe, balsavimai padidina procenta griztanciu ateityje, angl. migrant remittance, pasigooglinkit kokiu moksliniu studiju savo isprusimui;)

    aisku reiksmingas tetas galima siust velniop, bet issakyto poziurio as vis tiek nesuprantu.

    ps pensijas emigrantai gaus is tu saliu kur dirbo, jei legaliai dirbo, kas butu zajebys lietuvai, jei jie griztu karsintis i gimtine. lietuva pensijas mokes emigrantams tik tiek, kiek pagal sodros formule priklauso, neisdirbai pakankamai – negausi nieko***. kas aisku nelegaliai dirba, tai ju bedos.

    pps kad jau rasau, tai bendrai paemus, smagus ir idomus blogas sitas, respect.

    *nerandu ant greituju statistikos, bet lyg vidutiniskai lietuvis siuncia namo kazkas tarp 2 ir 8 tukst usd per metus, padauginam is em. skaiciaus (tarkim 0.5 mln), gaunasi nei daug nei mazai, o tarp 1 ir 4 miliardu usd, t.y. tarp 4 ir 10 miliardu litu arba tarp 4% ir 10% Lietuvos BVP**.

    **aisku galetu grizt nosis krapstyt lietuvoje ir prasyt pasalpos arba dirbt nelegaliai, kaip like 250k-300k ‘bedarbiu’ lietuvoje. sakysit, kad tegu grizta ir kuria, bet reik pripazinti, kad daugumoje ne patys talentingiausi emigravo (mano nekuklia persona isskyrus;)), o emigravo tie, kurie nori juodus darbus dirbt ir ramiai sau gyvent.

    *** negarantuoju, bet lyg turetu but taip.

    • Aš nebūčiau linkęs pervertin emigrantų į Lietuvą siunčiamų pinigų naudos (be to ne visi juos ir siučia.. ir kuo toliau tuo mažiau siūs).
      Siunčiami pinigai vienavertus didina vidinį vartojimą ir mažina einamosios sąskaitos deficitą. Čia siunčiamų pinigų pliusai. Minusai: kyla kainos, skatinamas gyvenimas iš pašalpų, didėja turtinė diskriminacija.

      O finansiniai terminai, mano nuomone, čia labai tinka. Nėra jokio kito mato, kuriuo būtų galima išmatuoti bet ką.

      Pirmasis didžiausias emigranto minusas, kad jis nepasiteisinusi investicija. Valstybei kainavo jo mokymas, gydymas net ir auginimas.
      Kitas didelis minusas – jie nemoka mokesčių (Lietuvai).
      Plius tai nesantis vartojimas ir nesanti darbo jėgos pasiūla.

      Reemigracija tai tik šmėkla. Jei net dipukai negrįžo nuolat gyventi į Lietuva.. tai šiandieninių migrantų nesitikiu sugrįžtant (nebent atsitiktų nelaimė).

      • kalbant apie minusus pinigu siuntimo: zinoma, ne visi siuncia, bet vidutiniskai per emigranta tokie skaiciai buvo; kylancios kainos ner vienpusiskai blogai(eksportas irgi kelia kainas); gyvenimas is pasalpu/siunciamu pinigu tik laikinas, nes jei atsistatytu ekonomika aisku zmones dirbtu. ner tokia saldi ta pasalpisto duona;) apie didejancia nelygybe net siuo aspektu galima traktata parasyt, tai pasakysiu tik, kad nebutinai:)

        suprantu ka nori pasakyti, bet minusai nesisieja su palyginimu nei (1)nepasiteisinusi investicija, nei (2)nemoka mokesčiu, nerodo emigrantu panasumo isipareigojimai/skola. neisizeisk, bet tokiame palyginime nera logikos ar panasumu su tikromis siu finansiniu terminu reiksmemis.

        btw (minusas nr 3) vartojimas + darbo jega, kaip ir ne toks ir minusas bent kol kas del mano isvardintu priezasciu pradzioje. be to bent is dalies padengiamas minusas nr 2. o del nepavykusios investicija velgi ziurint trumpalaikes perspektyvos – sutinku, bet jei po 10 metu zmones gris geresni, tolerantiskesni, laimingesni ir (kai kurie) labiau patyre, tai cia galbut bus net geriau. tik reik kad butu aplinkybes grizti, o tam grizimo reiskiniui suprasti ir reik skaityti studijas apie migrant remittance(as rimtai siulau – pasidomek). as tikiu, kad per savo gyvenima as atnesiu daug daugiau naudos lietuvai grizes po 10 metu su kapitalu ir patirtimi, nei kad 10 metu pradirbes visus tuos metus lietuvoje – aisku nesu standartinis variantas, bet visgi vienas is tu lietuvos ‘isipareigojimu’:). kitaip tariant emigracija nera vienareiksmiskas procesas, tai kam tada taikyti vienareiksmiskus finansinius terminus. stai toks mano argumentas.

        ir galiausiai ziuredamas is emigranto pozicijos ir bendraudamas su emigrantais as matau, kad labai daug kas sieja savo gyvenima su lietuva, jei ne samoningai, tai bent islaikydami labai stiprius rysius su lietuva/lietuviais.

        • Dėl pašalpų ir ekonomikos atsistatymo – klysti. Net ir negaunant “pagalbos” iš užsienio negaunantys nemažai linkę pasirinkti pašalpas o ne darbą. Ok. palikim ramybėje neligybę ir pašalpas (nors vistiek manau kad emigrantai stipriai prisideda prie neligybės..

          Nesutinki, kad užauginti žmogų valstybei kainuoja ? Kad emigrantas tiesiogiai nemoka mokesčių ? Kad Lietuva turi įsipareigojimų savo piliečiams, net ir emigravusiems ?

          Dėl “migrant remittance” mažumėle nutolus tema nuo mano specilizacijų, bet tikrai nemanau kad į LT grįš nors kiek rimtesnis procentas emigrantų. Pačiam yra teke pasitrinti ne vienus metus užsienyje… Iš asmeninių pastebėjimų galiu pasakyti, kad po 3 metų emigracijoj grįžti į LT tikimybė labai ir labai nedidelė. Žinoma, čia tik mano subjektyvūs pastebėjimai iš nuosavos patirties bendraujant su Lietuviais emigracijoje.

          • dziugu, kad pripazisti tiek mano argumentu, ju nenugincydamas;)

            pirmas paragrafas> butu labai idomu logine seka, kaip sie pinigai prisideda prie nelygybes, ypac turint supratima, kad visgi didziausia dalis emigruojanciu yra is pazeidziamiausio socialinio sluoksio lietuvoje(galima butu pasiziureti i nedarbystes lygius per rajona ir sulyginti su emigravusiu procentu tame rajone, man rodos butu labai idomi analize). jei sukursi full proof logine seka tarp savo teiginiu duosiu premija;)

            idomu butu jei tu pateiktum paaiskinimu/faktu/statistikos/studiju apie pasalpu pasirinkima vietoj darbo. sutinku, kad tai tiesa 6 menesius, kol mokama pasalpa, kuri didesne uz minimalia alga (as manau, reikia tobulinti pasalpu mokejimo schema), bet jei bedarbio pasalpa nemokama, tai, gal as kazko nezinau, bet man rodos neisgyvensi lietuvoje is soc pasalpu. gal klystu, tad tikiuosi tu galesi paaiskinti.

            antras paragrafas> zinoma sutinku, kad kainuoja, bet i tai kontra-argumenta jau pateikiau pries tai buvusiame poste: jei gris, tai nebus prarasta investicija. be to, sutik, prarasta investicija tiesiog nera skola. ar turi lietuva isipareigojimu isvykusiems pilieciams? as maniau, kad ne, neturi, bet velgi gal tu apsviesi mane. aisku, jei tu apie balsavima, tai as sunkiai tai isipareigojimu pavadinciau. tai suma sumarum, sutinku, kad galima pavadint pavieni emigranta nepavykusia Lietuvos investicija, jei jis nesiuncia pinigu ir negrista i lietuva. bet skola/isipareigojimu, atleisk, bet nesutinku su tokiu pavadinimu ir vis dar nerandu logikos tokiame palyginime.

            i trecia paragrafa: paliksiu asmenine nuomone ramybeje, visi ja turime ir jei ji nieko nekriaudzia, tai yra zmogaus teise. as tiesiog esu optimistiskesnis siuo atzvilgiu:)

            • FoolProof įrodymų nepateiksiu. Tai tik mano subjektyvi nuomonė neparemta jokiais „kietais skaičiais“
              Jei kabame apie emigracijos (tiksliau emigrantų siunčiamų pinigų įtaką) socialinės nelygybes didėjimui tai nėra esminio skirtumo, iš kokio rajono išvažiavo emigrantas ir netgi ar jis turėjo darbą (tai labai įdomu jei bandai žiūrėti į bendrą emigracijos ekonominį efektą). Tai tik milžiniški kiekiai „nemokamų“ pinigų (arba „išorinių“) patekę į sistemą.
              Pirmas „sluoksnis“. Procentėliai ženkli dali gyventojų gauna papildomas, nedarbines pajamas (plius nemokami mokesčiai, įskaitant Sodrai ir VMI ir t.t.). Atsižvelgiant į tai, kad emigrantai atsiunčia maždaug 1/5 to, ką likę Lietuvoje gauną kaip atlyginimą (tavo skaičiukai kad emigrantai parsiunčia 4-10 mil. LTL, mano grubus primetimas kad viso algų pernai žmonės gavo apie 26 mil. LTL). Tarkim 1/5 namų ūkių gauna pagalba iš užsienio (skaičius iš lempos) Tai reiškia kad jų pajamos dvigubėja. Manyčiau tai jau sukuria gan nemažą nelygybę.
              Antras „sluoksni“ papildomi pinigai kelią paslaugų (ir dažnai, prekių) kainą. Vidutines pajamas gaunanti šeima negali sau leisti nei normalaus dantisto paslaugų, nei samdytis „meistrelių buto remontui“. Per brangu. Žinoma, tai iš dalies sąlygojama ir atvirų sienų bei globalizacijos, bet emigrantų pinigai prie to irgi „prisidėjo“.
              Žinoma, ekonomiaka komplikuotas mokslas ir su tokiais pavyzdukais neaprašysi visų sąveikų, bet manau tendencija būtent tokia.

              Vėlgi studijų pagrindžiančių žmonių polinkį pašalpoms po ranka neturiu. Google paskutiniu metu sekasi vis sunkiau ką nors rasti, bet prieš gerus 5 metus esu klausęs paskaitą apie juodaodžių socialinę atskirtį JAV. Ten buvo teigiama, kad kuo ilgiau žmogus gyveno iš pašalpos, tuo jam sunkiau grįžti į darbo rinką (ne tik dėl prarastų įgūdžių bet ir dėl motyvacijos). Prisipažinsiu, skaičiukų nepamenu, bet nuošimtis tikrai buvo nemažas, ir su kiekviena karta didėja aritmetine progresija.
              Dabar apie situacija Lietuvoje. Pas mus pašalpų sistema neskatina dirbti (nors oficialiai maksimali pašalpa yra mažesnė už minimalią algą), bet būdamas bedarbiu (arba net dirbdamas) ir gaudamas mažas pajamas tu turi teisę į krūvą „pinigų“: nemokamas maitinimas vaikams mokykloje, nemokami darželiai, kompensacijos už šildymą ir vandenį, pagalba maisto produktais (o kur dar sutaupyti pinigai kelionėms į darbą). Pernai metais teko labai daug bendrauti su įvairiais žmonėmis. Tai vienas jų man aiškino, kad be 1500 -1800 į „rankas“ jam dirbti neapsimoka (nes tada už viską reikia mokėti). Taigi, prisumavusm visas „lengvatas“ ir pagalba iš užsienio.. gauname chronišką bedarbį (arba nelegalą).
              Išvažiavusiųjų naudingai grįžtančių į Lietuvą procentas, manyčiau, bus neįtikėtinai mažas (bet tai esmės nekeičia), o Lietuva turi krūvas įsipareigojimų emigrantams. Teisė balsuoti yra tik vienas iš tokių įsipareigojimų (kuris beje irgi Lietuvai kainuoja). Lietuva gina (tiesa, dažniausiai tik formaliai) savo piliečius gyvenančius užsienyje (jei tave šiaurės Nigerijoje pagrobs partizanai.. Lietuva yra įsipareigojusi dėti visas pastangas kad tave atgautų). Iš principo Lietuvos įsipareigojimai savo piliečiams (t.y. visos garantijos) yra lygiai tos pačios ar tu gyveni čia ar už sienos. Pavyzdukas iš asmeninės patirties: žmogėnas UK dirbo nelegaliai, ir jam prasidėjo kažkokios problemos su sąnariais. Dabar LT gauną II grupę ir „Lengvatų paketą“. Taigi trumpalaikiams emigrantams Lietuva yra nemokamas draudimas „if shit hapens“. Žinoma, kuo ilgiau užsienyje gyvena žmogus, tuo santykinė Lietuvos rizika jo atžvilgiu mažėja.
              Ir pabaigai isotorija iš dviejų pensininkių pokalbio. Viena giriasi kad jos abu anūkai išvažiavę užsienin dirba ir jai vis kokį svarą ar 100 atsiunčia.. Ir abi paburnoja ant valdžios kad pensijos mažos..

  3. Iš tikro geriau nespjauti į vandenį iš kurio gal būt tek gerti… Emigrantai nėra jau toks pasyvas. Va, puikus buvo Airijos pavyzdys. Iš ten taip pat bėgo didžiulė masė žmonių. Kai ekonomika pradėjo taisytis, tai labai daug jų grįžo, investavo, dirbo Airijos naudai. Tačiau dabar ir vėl daug jų jaunimo (ir ne tik) važiuoja svetur… Tai natūralūs globalizmo reiškiniai. Yra toks posakis: žuvis ten, kur giliau, žmogus ten, kur geriau… Jei kam nors yra gerai Lietuvoje, tai puiku. Man tikrai nebuvo gerai net augant ekonomikai…

    • Globalizmo aš irgi labai nemyliu. Tai XXI amžiaus kolonizacija.
      Airija žinoma geras pavizdys.. bet labai jau vienišas.

    • Ir tie pinigai veikia Lietuvos ekonomika panašiai kaip auksas… atradus Ameriką.

      • jei manai, kad neigiamas palyginimas, paskaityk sita: http://en.wikipedia.org/wiki/California_Gold_Rush#Near-term_effects
        taip ten yra ir neigiamu aspektu, bet indenu lietuvoje lyg nemaciau.

        arba jei nepatinka wiki, gali paskaityt bent jau santrauka sito paperio vien tik apie efekta algoms:
        “However, although the Rush itself was a transitory event, it left California wages permanently higher.” http://www.nber.org/papers/h0101

        ar manai kad lietuvoj pasidarys taip gerai gyventi, kad imigrantai is skandinavijos suplus i lietuva;)

        • Tiesa pasakius turėjau galvoje aukso poveiki Įspanijai pradėjus ten plaukti konkistadorų auksui. Aukso kraštligė JAV prasidėjo keliais amžiais vėliau

          • o, atsiprasau, mano neisprusimas.

            na kiek senokas(ekonomikos pasikeitimo perspektyvoje), bet visgi is pirmo zvilgsnio taiklus palyginimas, pripazistu.

            is dvieju pastraipu wiki neradau kokie butu esminiai skirtumai. bet speciau, pabreziu- speciau, kad reiktu ziureti i dabartines ekonomikos globalizacija, ty, kainom pakilus vos siek tiek, prisistatytu 100 tiekeju is lenkijos, kuriems apsimoketu transportuoti i lietuva, tad vietiniai gamintojai turetu mazinti kainas. taigi infliacija dabartineje ekonomikoje yra zymiai geriau reguliuojama nei buvo anais laikais. niekas ten duonos ir vaisiu i kita sali nevesdavo tais laikais. be to mastas speciau svarbu, ty skirtumas kai iplaukia i sali 1/20 gbp ir kai iplaukia puse gbp ar dar daugiau, yra skirtumas tarp sustainable growth vs a buble (atleisk, nezinau lietuvisku terminu:) ).

            • Šiandien beveik viskas Lenkijoje pigiau maždaug 15%-20%. Atskiri maisto produktai pigesni per puse. Žinoma, čia daugiau kaltas rinkos dydis ir struktūra bei mokesčiai o ne emigrantai 🙂

  4. Dalyvavimą valdžios rinkimuose, manau, reikėtų atimti ir iš tų emigrantų, kurie nėra atsisakę pilietybės. Nes jie renka valdžią, kurios sprendimai jų tiesiogiai neįtakoja.

  5. Dali.us says: Nesutinki, kad užauginti žmogų valstybei kainuoja ? Kad emigrantas tiesiogiai nemoka mokesčių ?

    Del tu mokesciu. Kai taip ziuri tarsi is salies – taip, labai blogai kai ju nemoka. (Ypac dar kai ta darai ne tu. 🙂 ) Atrodytu – sugaudyt visus ir priverst panevali reiketu. Tik va kaip? Uzdaryt nebent sienas.
    O siap, su naturaliai motyvacija tai cia oj kaip keblu. Paziurekim is kitos puses. Tu esi sekmingas verslininkas ar direktorius ir moki visus mokescius saziningai nuo kokiu 20t algos. Susidaro nemenkos sumos, tiesa? Taciau tavo seni tevai tegauna kuklias pensijeles. Kiek ten Sodra duoda pagal visus istatymus ir ju staza. Nors tu sumoki vienas pats keligubai daugiau – yra kaip yra.
    Gydymas – vel tas pats. Nie tu dvi lovas negausi palatoj, anei isvis jokio bonuso. Ta pacia kreiva sleiva valdiska mus sveikatos prieziuros sistema.. Aisku – kai turi grynu tai gali visokelriopai pasigerint, na bet tai jau kita istorija. Ir klausimas – uz ka as tiek moku???
    Pensija… Lygu is principo turetu but didesne, bet kad irgi yra ten niuansu; ne viskas taip parastai i su ja.
    Na taip, sicia tas lygu ne temon pasakysit. Nu nevisai ir taip. Sakyciau net sitaip: butent isgalintis moket didesnius mokescius stengis isvengt to Lietuvoje. Visokiausiais budais. Net emigracija tama tarpe. Ypac sutapus su kitomis aplinkybemis – dar ir kaip.

    Antras „sluoksni“ papildomi pinigai kelią paslaugų (ir dažnai, prekių) kainą. Vidutines pajamas gaunanti šeima negali sau leisti nei normalaus dantisto paslaugų, nei samdytis „meistrelių buto remontui“. Per brangu. Žinoma, tai iš dalies sąlygojama ir atvirų sienų bei globalizacijos, bet emigrantų pinigai prie to irgi „prisidėjo“.

    Sicia turbut yra teisybes. Bet – ir vel ne taip vienareiksmiskai.
    Arba, kitaip sakant, kadf be emeigrantu pinigu butu visko cia pas mumi pigia ir daug – iliuzija.
    O sitaip del to, kad tu “meistreliu” ikainiai tikrai nera dideli bendram kontekste. Pavyzdziui pagal musu kainas. O va vidutiniu seimu – sakyciau kad neadekvaciai mazos pagal ta pati faktoriu jau.
    Suk tu kaip nori, bet pigiau savikainos, t.y. maisto ir kuro i darba atvaziuoti tau vistiek niekas nedirbs. O dabartinia ikainiai tiktai ciut ciut virs to.

    Kita dar cia momentas – kad kai nebus uzsakymu mases tai tu meistriuku isvis nebus. Net ir jei labai ka uzisgeisi darytis ir turesi uz ka. Provincijos miesteliuose sita jau pasijuto. Nelikus statybu vietoj “meistriukai” masiskai ismove i Norge. Ir tikrai neratai jau buna problema ka susirast. Vietiniai, kas dar like, eme kainas kelt, nors ne pirmos rusies jie patys ir ju darbai. Zmones niurna ir nepatenkinti. Va da kaip.

    Šiandien beveik viskas Lenkijoje pigiau maždaug 15%-20%. Atskiri maisto produktai pigesni per puse. Žinoma, čia daugiau kaltas rinkos dydis ir struktūra bei mokesčiai o ne emigrantai.

    Nu cia… Nezinau kaip pagal %, bet lenkU emeigracijoj tai irgi nuo bieso juk daug. Nemanau, kad labai jau Lietuva kaimynus situo aplenkia.
    O del maisto tai isvis paprastai – ten PVMo jam ner. Atai visai, ar tik simbolinis.. Cia jau tikrai emoirantai ne prie ko…

    • Jei žiūrėsi į mokesčius tik kaip į asmeninę naudą – jų mokėti niekada neapsimokės. Čia vien pyrago principas nepadės – būtinas ir bizūnas. Elementarus pavizdys – jei aš asmeniškai už kelius nemokėsiu.. jie vistiek bus. Ir kol aš vienas nemokėsiu.. jų kokybė bus tokia pat. Tą patį galima pasakyti ir apie mediciną (kol nesergi rimtom ligom.. mokėti neapsimoka) ir pensijas (aš pats geriau tvarkau pinigus nei valstybė) ir t.t.

      Dėl vienareikšmiškumo – pilnai sutinku. Ekonomikoje nėra nieko vienareikšmiško. Net mokesčių nemokėjima labai norint galima “pateisingi” vartojimo augimu (ir visokiais PVM).

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)