Jul 142011
 



Kada aš didesnis patriotas, kai prisiliuobiu lietuviško „Žaibo“ alaus, pusiau lietuviško „Švyturio“, „Alytaus brendžio“ ar kai „ragauju“ tautinį skysti langams plauti ?

Ši savaitė alaus „pasaulyje“ turininga. Atrodo pagaliau pradėjo streikuoti „Švyturio“ darbininkai (kuriuos prie konvejerių žadėjo pakeisti administracija). Be to Lietuvos aludariai nusprendė imtis reklaminės kampanijos skatinančios Lietuvos vartotojus pirkti lietuvišką alų. Nors pačios reklamos nemačiau, bet akivaizdu kad bus bandoma žaisti patriotiniais jausmais, galbūt pasitelkiant ir truputi ekonomikos: vietinės darbo vietos, mokesčiai mokami Lietuvoje ir t.t.

Streikas gamykloje man neįdomus. Tai darbuotojų ir įmonės vadovybės reikalas, bet patriotinė kampanija skatinanti vartoti tautinį alų turėtų atrodyti įdomiai. Ypač turint galvoje alkoholio reklamos draudimą ir krepšinio čempionatą. Aludariai turi gan nemažą patirtį manipuliuojant patriotizmu, bus įdomu pasižiūrėti kaip jie tai darys dabar.

Nors ir manau kad aludariai sugebės sukurti patrauklų reginį, netikiu, kad ši kampanija galėtų būti efektyvi.



Mano supratimu alaus rinką galima skirstyti 3-4 segmentus (pagal gėrėjų pajamas ir jų tikslą).

I segmentas alų vartoją kaip vieną pigiausių alkoholio rūšių (pasiklausius Lietuvos aludarių retorikos jie orientuojasi būtent į šį segmentą). Išgert alaus kad apsineštum. Šiame segmente ir yra svarbiausia kaina. Jei koks lenkiškas birzgalas kainuos 10 ct. pigiau tokio paties stiprumo (kokybės) lietuviškas… bus perkamas lenkiškas. Beje, jei pigiausio alaus puslitris kainuoja tiek pat kiek pigiausio mineralinio vandens puslitris (apie 1Lt) tai kokia tokio alaus savikaina ? 5 ct. ? 10 ct.?. Čia skatink neskatinęs patriotizmo… nemanau kad rezultatų įmanoma pasiekti.

II segmentas – barų lankytojai. Jie dažnai nelabai ir turi pasirinkimą: arba pirkti „masinį“ lietuvišką alų (ala Kalnapilis/Švyturys/Utena) arba imti ką nors buteliais/skardinėm (kurių vėlgi pasirinkimas retai nudžiugina). Taigi, tarp barų lankytojų karaliauja vietinės gamybos alus ir nedidinant vartojimo/neplečiant asortimento čia toliau nepasistūmėsi. Beje, ar pastebėjote, kad kavinėse, picerijose ir t.t. sunku rasti tamsaus alaus ?

III segmentas – „poilsiautojai“. Dažniausiai alus perkamas dideliais kiekiais ir vežamasi į gamtą ar šiaip kur susirenka didesnė kompanija „pasėdėti“. Alus dažniausiai perkamas dėžėm, vidutinio kainų segmento (apie 2 lt). Galbūt į šį segmentą ir orientuojasi aludariai, nes vasara jis tikriausiai ir yra pagrindinis. Mano subjektyvia nuomone šį segmentą labiausiai ir veikia visokios akcijos/atrakcijos: gamtoje ar su gera kompanija sueina ir prastesnis alus, ant didesnio kiekio jaučiasi visokios akcijos ir pan. Keista, bet palyginus kainas vietinio ir importinio alaus šiame segmente jos yra panašios (dažnai lietuviškas nežymiai pigesnis). Tai gal tikrai už panašią kainą žmonės paprasčiausiai renkasi kokybiškesnį produktą ? Gal tikrai pasinaudojant krepšinio beprotybę ir suaktyvėjusiu psiaudo patriotizmu bus bandoma didinti savo rinkos dalį. Tik bijau, kad efektas bus labai trumpalaikis: atšalus orui (ir/ar pasibaigus kampanijai) žmonės automatiškai grįš prie kokybiškesnio produkto.

IV segmentas – gurmanai. Žmonės vertinantis alaus skonį, o ne alkoholio kiekį jame. Va šiame segmente manyčiau net ir pasikinkę patriotizmą didieji aludariai neturi jokių šansų. Jei žmogus gali už alaus bonką mokėti 3 (ir daugiau) litų.. jis rinksis kokybiškesnį produktą. Net ir vidutiniame ( 2lt kainų segmente) yra kokybiško tiek vietinio tiek importinio alaus, tai kainai šoktelėjus aukščiau pasirinkimas yra platesnis, bet ten Lietuvos gamintojų vienetai. Paleidus agresyvią „patriotinę“ kampaniją gal ir susigundys kas nors vėl paragauti „lietuviško“ alaus, bet turiu negerą įtarimą… tuo viskas ir pasibaigs.

Reikia pastebėti, kad „ekonominė“ motyvacija turėtų taip pat veikti prieš didžiuosius aludarius (kurie ir sudaro aludarių asociacijos „stuburą“). Tai didelės užsienio kapitalo įmonės (kas reiškia kad pelnas iškeliauja užu Baltijos jūros), o „Švyturio“ darbininkų streikas sudaro įspūdį, kad atlyginimai pas aludarius nėra dideli). Norint iš tiesų prisidėti prie Lietuvos ekonomikos skatinimo, reikėtų rinktis mažųjų daryklų siūlomą alų (geriausia pilstomą). Tokiu būdų didesnė Jūsų sumokėtų pinigų dalis bus „paskirstyta“ kaip darbo užmokestis. Be to pelnas irgi liks Lietuvoje.

Kitas klausimas, ar Švyturį, Kalnapilį, Uteną galima laikyti lietuvišku alumi ? Mano subjektyvia nuomone tai eilinė „štampofkė“, produktas be jokio identiteto.



P.S. su alaus pramone nieko bendro neturiu. Suvartojimo statistikos (pagal skirtingas kainų rūšis/stiprumą) taip pat neturiu. Visas šitas rašinėlis paremtas mano asmeniniais stebėjimais ir subjektyviu skoniu, dėl to su realybe gali neturėti nieko bendro. Beje, pats kartais atsigeriu ir „didžiųjų“ „ekstra“. Karštą vasaros diena atsigaivinti visai neblogai (ašaldytas), bet normaliom aplinkybėm dažniausiai jo nesirenku.

 P.P.S. nemokamas patarimas aludariams: investuokit į „užstato“ sistemos išplėtimą ir importuojamam alui.

 


Raktai: Dalius Tarvydas, lietuviskas alus

  9 Responses to “Apie alų, aludarius ir patriotizmą”

  1. Aš tikriausiai grynas patriotas, nes man skaniausias savo miesto alus “Grant”.

  2. Na bent jau Vilniuje visokiems Švyturiams ir Kalnapiliams (ar tiksliau Carlsberg ir Unibrew) turėtų lėtėti pardavimai, nes tikrai nemažai atsidarė krautuvėlių po “Vilniau alaus” frančize, kur pardavinėja gyvą pilstomą alų. Ir tiesą sakant tas alus visokeriopai pranašesnis:

    1. Natūralesnis ir skanesnis – būtent jam pirmenybę teikia gurmanai (na aišku yra ir dar geresnių, bet čia lyginant tik su Švyturiu/Kalnapiliu)
    2. Pigesnis – 3.5-4Lt už litrą – gaunasi pigiau už didžiųjų gamintojų alų be akcijų.
    3. Patriotiškesnis – būtent pinigėliai eina smulkiesiems Lietuvos verslininkams kurie tas parduotuves atidaro ir “Vilniaus alui” bei kitiems Lietuvos mažiesiems bravorams.

    Pagal tai, kaip tos parduotuvės dygsta, man rodos masiniams gamintojams tikrai verta sunerimti. Ir gerai, nes užsienyje dar neteko matyti tokio dalyko, kad realiai plačiai prieinami tik 2 daryklų alūs.

    Aš net jei būnu parduotuvėje ir užsimanau alaus, 80% atveju važiuoju atskirai įsipilti gyvo, Švyturys/Utenos/Kalnapilis/Tauro/Volfas – jau praeitas etapas tinkamas nebent kai nėra nieko geriau. Barai su tuo eiliniu alumi irgi nebeįdomūs. Taigi realiai manau tos parduotuvės kala tiesiai į visus 4 segmentus.

  3. Karvė tiesą mūkia. Didieji alaus gamintojai, matyt, tikrai jaučia, kad pirkėjas pasuko naminio, lietuviško alaus keliu. Kartais norint gaut pilstomo gyvo alaus jau ir nemažoj eilėj atstovėt tenka.

  4. […] bet tai tebus laikina. Pirkėjai žiūrės į tai skeptiškai. Ta proga siūlau perskaityti puikų Daliaus Tarvydo įrašą apie kampanijos auditorijas ir galimas jų […]

  5. Skrandis mano baisiai jautrus visokiam brudui. Jeigu tik maiste ar gėrime pridėta kokios chemijos iškart krentu susirietęs iš skausmo. Nu gal nekrentu kaip pašautas, bet skrandį skauda nejuokais.
    Jeigu alus koks Rinkuškių ar kad ir Vilkmergės (bet šviežias) tai liux – galima smagiai išgurkšnoti visą bambalį ( tara man nesvarbu, esu iš tos kartos kai alus buvo pilstomas tik į atsineštinius stiklainius 🙂 ).
    Jeigu Švyturio ar Utenos – kapiec po trečio gurkšnio…
    Tai kokia turi būti reklamos akcija kad jos klausyčiausi labiau nei savo skrandžio apčiuopiamų argumentų?

  6. po puses savaites nuluzimo energetikoje vel atsigavai? – nebetikejau.

    • Ai, nulaužė kažkas mano servą.. tai perejau ant “komercinio”. Nebebusiu pats sau webmasteris :D.

  7. senai reikėjo. visą gyvenimą toje kontoroje vis tiek nepradirbsi.

    • Kodėl ? 15 metų išdirbus.. labai skųstis negaliu
      Paprasčiausiai darbas su servais niekaip nesusijęs, tai nei laiko nei noro ana prižiūrėti nebeliko.

Leave a Reply to Karvė Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)