Madingos patapo diskusijos apie tai, kokie blogi tie šilumos tinklai, ir kaip čia visiems gerai būtų nuo jų atsijungti. Vakar per kažkokią TV laiką (apgailestauju nepamenu net kanalo) vienas pilietis tvirtino, kad atsijungė nuo centralizuotai tiekiamos šilumos tinklų (CŠT), šildosi elektra ir moka ženkliai mažiau nei toks pats butas tame pačiame name. Skamba patraukliai tiesa ? Taip ir norisi visiems, gaunantiems milžiniškas sąskaitas už šildymą, atsijungti nuo CŠT ir pereiti prie šildymo elektra. Bet kol to nepadarėte, siūlyčiau pasižiūrėti į šiuos skaičius:
CŠT tiekiamos šilumos kainą: 23 ct/kWh (su PVM).
Elektros kaina: 32/ct.kWh (su PVM, jei šildaisi tik naktimis)
Manyčiau skaičiai kalba patys už save. Vien energijos dedamoji elektrinio šildymo atveju yra ženkliai didesnė nei CŠT. Jau nekalbant apie tai, kad bus reikalingos investicijos šildymo sistemos pertvarkai.
Tai iš kur atsiranda tos mažesnės sąskaitos ir ženklus sutaupymai ?
Minimos situacijos nežinau, bet iš principo galimi trys pagrindiniai variantai:
a) ki taupoma kaimynų sąskaita (pvz. nemokama už bendrųjų patalpų šildymą, neizoliuojami per butą einantys vamzdžiai ar panašiai)
b) kai taupoma komforto sąskaita (šildoma mažiau, šildomas ne visas plotas ir t.t.). Beje, tokiu būdu taip pat „skriaudžiami“ kaimynai: jų butuose besiribojančiuose su nešildomais ar mažai šildomais kambariais temperatūra bus mažesnė.
c) Jei atsijungęs pilietis viska padarė sąžiningai, tuomet gali būti kalta tik betvarkė namo šildymo mazge/sistemoje. Ją susitvarkius (tikriausiai praverstų rimtas auditas) likę namo gyventojai už šiluma mokėtų gerokai mažiau nei besišildantis elektra.
Mes gyvename pasaulyje, kur galioja fizikos ir ekonomikos dėsniai (ir stebuklų būna nedaug). Jei, esant analogiškomis sąlygomis, vienas pilietis, turėdamas didesnes energijos kainas, moka mažiau – reiškia arba jis sunaudoja ženkliai mažiau energijos. Pradžioje reikėtų išsiaiškinti kaip jam tai pavyksta, o tik vėliau aiškinti, kaip čia visiems bus gerai, kai nebeliks CŠT.
Daugiabutis namas tai toks „kolchozas“, kur atsiradus vienam „protingesniam“ nukenčia visi likę. Manyčiau didžiausia dabartinė daugiabučių problema yra kolektyvo nebuvimas. Be to, prieš nagrinėjant individualus šildymo variantus, visada reikia turėti galvoje, kad kraštinių/kampinių butų savininkams toks šildymas kainuos pastebimai daugiau nei vidinių. O jei koks kaimynas sugalvos nebesišildyti (pvz. išvažiuos į Angliją) visų aplinkinių butų šildymas irgi pabrangs. Visa tai „kolchozo“ realybė
Raktai: radiatoriu pajungimas, atsijungimas nuo šilumos tinklų, radiatoriaus pajungimas, radiatoriu pajungimo schema, kaip atsijungti nuo silumos tinklu, sildymo atsijungimas, radiatoriu pajungimo budai, kaip atsijungti nuo sildymo, kaip atsijungti nuo šildymo sistemos
Greičiausiai kaimynų sąskaita, nes vienam atsijungus nuo centrinio šildymo galima išvis galvos nesukti dėl šildymo sistemos pas save ir parazituoti kaimynų sąskaita. Sakau todėl, kad žinau vieną asocialų būstą, kur kažkada paskubėję šilumos tiekėjai atjungė juos vienus pačius (labai sena istorija), tai jie iki šiol be problemų gyvena ir skirtumas nuo kaimynų gal kokie 5 laipsniai. Jeigu pas kaimynų 23, tai pas juos 18 – pilnai užtenka, kai blaivios dienos nemato. O kaimynai sumoka ir už jų apšildymą 😀
Kitas variantas, kai nuo centrinio šildymo atsijungia visas namas, tai vėlgi prasideda lenktynės kuris užsistatys žemesnę temperatūrą ir parazituos kaimyno sąskaita. Aišku yra kurie nesuka galvos, bet pastarieji nė velnio ir nesutaupo – jiems tenka prisidėti ir prie nesąžiningų kaimynų būsto apšildymo…
Beje tas centrinio šildymo ir šildymosi elektra palyginimas pačiam atrodo teisingas? Viskas juk ne taip paprasta :-/
Palyginimą idėjau tik dėl to, kad jos besigiriantys kaip pigiai šildosi elektra.. turi ir tamsiąją pusę. Čia aš nesistengiau lyginti šildymo būdų.
O dėl individualios apskaitos.. čia jau kita tema. Aš esu didelis individualios apskaitos šalininkas, tik mokesčiai turi būti apskaičiuoti „pagal formulę“, vertinant ir tai, kad kaimynas kaimyną šildo. Nors tai paaiškinti žmonėms dar sunkiau..
Kokia dar tamsioji pusė, jeigu kažkas besišildantis elektra per mėnesį visiems mokesčiams išleidžia mažiau nei prisijungę prie centrinio šildymo? 😀
Aš nekompetentingas įvertinti šiuos labai skirtingus energijos įvertinimo būdus, bet pačiam kaip energetikui rašyti apie tamsiąsias puses irgi nesolidu. Nepatingėk ir prisėsk prie formulių ir įrodyk, kad tikrai neverta šildytis elektra 😉
Tamsioji pusė tame.. kad sutaupymas dažniausiai gaunas kaimynų sąskaita.
O dėl formulių… tai čia jų nereikia: Jei elementariai: apšildyti tą patį plotą, nepriklausomai nuo enegijos nešėjo (termofikacinis vanduo ar elektra) reikia tiek pat energijos (XXX kWh).
CŠT patiekta 1 kWh kainuoja 23 centus, Elektra – ne mažiau 31 cento (realiai tikriausiai apie 34).
Kam čia tos formulės ?
Gal tame, kad elektros apskaita stovi grubiai sakant bute ir nėra praradimų, o šilumos tiekimo apskaita velniai žino kur ir neretai šildomos palėpės ar rūsiai. Jau nekalbant apie tai, kad šildantis pačiam galima dienos metu, kai nieko nėra namie palaikyti žemesnę temperatūrą ir t.t. Žodžiu aš tikiu, kad šiai dienai šildyti būstą elektra yra pigiau nei naudojantis centriniu šildymu. Bet tas mano tikėjimas paremtas nuojauta, o ne faktais. Deja paties pateikti faktai manęs neįtikina, kad aš neteisus 🙂
Šilumos tiekimo apskaita yra namo rusyje (daugumoje atveju) ir apskaito namo suvartotą šilumą.
Kad palėpėse eitu vamždžiai irgi labai retas atvejas (jie dažniausiai rusye).
Jeigu sutinki, kd tai pačiai patalpai sušildyti iki tos pačios temperatūros reikalingas tas pats energijos kiekis.. turi sutikti kad elektra šildytis brangiau 🙂 O dėl šildomų rusių… juos sutvarkti pigiau nei persidaryti šildymo sistemą.
Visa bėda šioj diskusijoje… kad kiekvienas buto šeiminkas nemato toliau savo buto durų, o daugiabutis yra “kolektyvinė” nuosavybė ir reikėtų žiūrėti bendrą optimumą (kitaip vidinių butų gyventojai mokėtų už šilumą mažiau, o išvyke žiemai “į kaimą” iš vis nemokėtų.
Gal baik demagogiją? Nes aš nesutinku, kadangi nežinau špyžinių radiatorių ir elektros šildymo prietaisų efektyvumo. Ir kaip jau ne tik aš vienas pastebėjau, viskas ne taip primityvu, kaip bandai pavaizduoti.
O prie viso to dar kartą priminsiu argumentą, kad centrinis šildymas palaiko vienodą temperatūrą kiaurą parą, kai to niekam nereikia. Vidutinėje šeimoje bene pusę paros galima laikyti žemesnę temperatūrą kai nieko nėra namie. Naktį irgi užmigus temperatūra irgi galima pasireguliuoti pagal savo poreikius. Kai tuo tarpu esant centriniam šildymui kiaurą parą ištisom savaitėm arba šali arba dėl karščio miegot neįmanoma. Todėl aš ne su taip vienareikšmiškai nusiteikęs prieš elektrinį šildymą. Bent jau kol neišvysiu konkrečių skaičių 😛
Čia jokia demagogija. Tai nuogi faktai. Radijatorių efektyvumas neturi jokios esminės reikšmės, nes namas moka už realiai paimtą šilumą (kuri apskaičiuojama pagal srautą, ir ateinančios/grįžtančios temperatūrų skirtumus. Dėl to visa šiluma už kuria moki.. yra vienaip ar kitaip suvartojamaname. Taigi, gali laikyti kad suminis visų radiatoriu nvk = 100%. (jei kamynas prisikabines dviubai radiatoriu.. čia jau problema. )
Paros begyje reguliavimai yra įmanomi ir prie CŠT (negti įmanoma turėti individualiusreguliatoirus turint CŠT). Juos vėlgi įsirengi pigiau nei elektrinį šildymą.
I’m shcoked that I found this info so easily.
Kaip susijęs su energetika žmogus, galiu patvirtinti, kad Dalius viską parašė teisingai (ir labai kantriai 🙂 ). Praeivi, elektros “praradimai”, kaip tu įvardinai, taip pat egzistuoja, tik jie yra ankstesnėse tiekimo grandinės stadijose: jos skirstymo ir perdavimo nuostoliuose bei šiluminiuose elektrinės nuostoliuose. Kad juos aplenktų, šildymo sistema, nenaudojanti elektros kaip tarpinio energijos nešėjo (pvz. centralizuoto šildymo) turėtų būti labai jau neefektyvi. Kad taip nėra, labai aiškiai parodo kilovatvalandės – energijos vieneto – kaina PAS VARTOTOJĄ, kurias Dalius ir palygino. Tai, kad didelė dalis energijos buvo išbarstyta pakeliui, jau yra į ją įtraukta – tiek CŠ, tiek elektros atveju. Radiatorių efektyvumas galutiniame taške – artimas 100% abiem atvejais.
Reguliavimo galimybės, šildymas per sienas iš kaimynų butų ar tiesiai nuo trasos vamzdžių – atskiras klausimas, bet bendru atveju viskas teisinga.
Man, kaip žmogui vienodai nusimanančiam tiek apie baletą tiek apie energetiką vis tiek niekaip nedašyla, kaip galima lyginti elektros praradimus, kurios skaičiukas stovi vos ne ant paties šildymo įtaiso, su centrinio šildymo šilumos praradimais kur šiluminė energija išsisklaido bent jau rūsiuose ar palėpėse. Praradimai, arba teisingiau nereikalingų plotų šildymas bent jau man akivaizdus. Todėl lyginti šiuos skaičius man atrodo neteisinga. Bet man ir baleto artistai atrodo, kad šoka neteisingai tai gal nebesiginčysiu su specialistais.
Tiesa išlieka viena maža problema – šildytis su elektra visgi pigiau. Tai arba energetika tokia jau energetika, arba energetikai ne tokie jau energetikai? 😀
Taip, dalis CŠT šilumos tenka rūsiams, laiptinėms ir t.t. Jei rūsio nenorit šildyti.. santykinai nebrangiai galima vamždžius normaliai izoliuoti ir nuostoliai bus minimlaūs. (beje, žinau namą, kurie tai padarė, ir pirmą žiema daug nelaimingų žmonių buvo.. nes rūsiuose bulvės sušalo.)
Laiptinės nešildyti negalima (bet galima uždaryti langus ir nuos susitvarkyti).
Šiaip egzistuoja fizikoje toks toks energijos tvermės dėsnis, kuris sako kad energija neatsiranda ir neišnyksta.. Taip, energija prarandama per sienas, pamatus stogą. bet tai neišvengiama (ir praktiškai visi šie plotai yra arba butai arba bendros paskirties patalpos.. kurias privalu šildyti.)
Labai jau sutinku su nes elektra yra tavo bute ir tu pats reguliuoji sabo buto apsildima, ( padidini, pamazini ) o CŠT eina is rusio ir per kokias sienas eina vamzdziai ar jie ten izoliuoti ar paprasciausiai ibetonuoti nera zinoma bet kiek pastebiu is diskusijos kad niekas nekalba apie tai kokiais budais yra maitinamas tas radijatorius 🙂 yra vienvamzdzio ir dvivamzdzio sistema ! tai jei name yra sumontuota vienvamzdzio sistema tai reiskia kad virsutinis aukstas gauna daugiausia silumos ( vienu vamzdziu iteka i radijatoriu karstas vanduo ir is radijatoriaus atsaldytas vanduo patenka i ta pati vamzdi kuris eina i zemiau esanti buta , ir tokiu budu jau vanduo yra atsaldomas o is to zemiau eina i dar zemesni buta tai pasakykite man kad as nenukenciu jei pvz gyvenu 1 aukste ! ! ! todel ir yra efektiviau tureti savo sildimo sistema ir tegul ji buna nors ir elektra bet efektingiau 🙂 o kur dar tai kad kaimynai prisijungia kolidoriaus dali i savo buta, isirengia palepes ? juk jie tais paciais radijatoriais sildidami buta apsildo ir tuos prijungus objektus nors ir palepeje nera pajungti radijatoriai bet turbut specialistai zino kad siluma visada kyla i virsu o jei ji ten kyla tai ir is radijatoriaus yra atiduodama daugiau energijos 🙂 moka uz 50 kvm o butas 100 kvm 🙂 Tai atsakykite kas efektingiau ? 🙂
Yra daug gudručių, kurie įsirengia butus palėpėse, per kurias eina šiluminės trasos. Teko tokiam nuomotam gyventi – bepigu apsišildyti elektra, kai temperatūra ir taip nenukrenta žemiau 14 laipsnių. Bet vėl gi, ar galima žmogų kaltinti – izoliacinės medžiagos šeimininkas nelupo, tiesiog ji tokia prasta, kad jei ne tą butą, tai orą šildytų…
Jei šilumininkai pasirūpintų trasų izoliavimu, kad nežaliuotų žiemą žolytė, tuomet ji būtų naudojama efektyviau, todėl šiluma kainuotų mažiau. Bet pagalvokim – investuoji pinigus į infrastruktūrą tam, kad paskui iš tavęs pirktų mažiau. Kur logika?
Su trasom nėra taip paprasta. Teoriškai tiek už nuostolius trasose tiek už jų renovavimą sumoka vartotojas (renovuoti reikėtų kai nuostoliai viršyja renovavijos kainą).
Realybė mažumėle kitokia: CŠT įmonės neturi lėšų masinei renovacijai (dėl to lopo ten kur avarijos). Be to visiškai neaišku kokį vamzdį renovuojant kloti: toks kosk buvo ? tokį, kokio dabar reikia, ar galbūt per pus “plonesnį” kokio tikriausiai reikės po renovacijos ?
Na aš toje srityje nedaug išmanau, bet tai net ir atliekant renovaciją etapais, manau galima sugalvoti, kaip atlikti dalimis ir efektyviai pakeisti tuos vamzdžius. Tam juk ir yra sistemų architektai. Galbūt reikės kažkur perkloti po kelių metų, bet galima įskaičiuoti tai į renovacijos kainą.
Beje sakai, kad renovuoti reikėtų, kai nuostoliai viršija renovacijos kainą, tačiau pats pastebi, kad nuostolius apmoka vartotojai. Taigi jei gali nieko nedaryti, o vartotojai niekur nedings, kam tada leisti pinigus (tam reikia apyvartinių lėšų, greičiausiai reikės paskolos) ir kitus resursus? Na pamąsčius, jei aš būčiau jų vietoje, greičiausiai taip pat nieko nedaryčiau.
Vat jei būtų miesto tinklai padalinti (nesigilinant kaip, tai tikrai nebūtų lengva) bent į 4 įmones (nes 2 dar labai lengvai gali susitarti), tuomet jie būtų suinteresuoti renovuoti trasas, nes taip galėtų sumažinti kainas vartotojui ir taip padidinti konkurencingumą. Taigi aš manau, kad esminė problema čia yra monopolija – praktiškai vadovėlinis atvejis.
Karve, viskas teisingai, tai ir yra klasikinis monopolijos atvejis. Jei būtų įmanoma kažkokiu būdu sukurti konkurencinę aplinką, tikėtina, kad ši problema išsispręstų. Deja, kaip tą padaryti, dar niekas nesugalvojo – iki žmogaus ateina tik vienas vamzdis, o ne keturi, todėl keturios įmonės jo dalintis negali.
Kas šiuo metu veikia tiek Lietuvoje, tiek ir visame likusiame pasaulyje, tai monopolinių įmonių reguliavimas. Rinkos (ar tiksliau “rinkos”) reguliatorius turėtų, remdamasis teoriniu modeliavimu, grįstų analogiškų įmonių toje pačioje šalyje bei užsienyje patirtimi, sukurti virtualią konkurencinę aplinką – įpareigoti monopolistą sumažinti savo sąnaudas iki tam tikro lygio (palygintinas su analogiškomis kitų įmonių sąnaudomis), o jei jam pavyksta jas sumažinti dar daugiau – dalį (ar viską) to pasilikti sau kaip pelną – incentive-based regulation. Lietuvos reguliatorius VKEKK teigia kad taip pat jį naudoja, bet, deja, tas naudojimas kol kas apsiriboja tik žodinėmis deklaracijomis, o ne realiais skaičiais. Mano supratimu, šioje institucijoje kiek trūksta kompetencijos tai įgyvendinti, bet gal kažkas pasikeis. Kol kas monopolinės energetikos įmonės Lietuvoje neturi jokių papildomų paskatų stengtis labiau nei iš jų reikalauja įstatymai.
teko gyventi nešildomame bendrabutyje, standartiniame rusiškos statybos, tai truko apie 5 mėn. nuo gruodžio iki gegužės mėn. Centrinis šildymas buvo atjungtas, buvo galima šildytis elektra. Aš nesišildžiau, nes brangu, nebent tik retkarčiais, daugiau laiko leisdavai darbe. Tai kai temp. lauke būdavo -20C, pas mane kambaryje nukrisdavo iki +6C, jeigu lauke temp. apie -5C ar -10C tuomet būdavo apie +9C. Iš abiejų pusių gyveno kaimynai, ar jie šildydavosi nelabai aišku.
Daliau, o kur komentaras apie šilumos efektyvumą? Kiek efektyviai šiluma atiduodama atitekėdama vandeniu ir kaip efektyviai naudojant elektrą (net nežinau, ar čia vanduo išvis naudojamas)? Kas moka už energijos perdavimo nuostolius centrinio šildymo atveju ir kas moka elektros atveju? Ar tikrai šie aspektai neįtakoja palyginimo pagal kWh kainą?
Tiek elektros tiek šilumos kaina yra jau su įvertintais nuostoliais (jie “įskaičiuoti” į tarifą).
CŠT atveju skaičiuojama “paimta” šiluma, taigi “efektyvumas” 100%. Elektros atveju irgi panašiai.
Atleiskite už neišmanymą, bet jeigu būtų taip paprasta, kaip rašote, t.y.
CŠT – 23 ct/kWh
Elektra – 32 ct/kWh
Tai gal galėtumėte mano elektrinį boilerį karštam vandeniui pajungti už 23 ct/kWh arba paaiškinti, kodėl ne?
Beje, ten keistai parašyta: 32/ct.kWh
Logiška, kad “elektra pigiau”. Nes tu apsišiltini. Aišku apsišiltinęs butą už centrinį šildymą nemokėsi mažiau, nes kaimynai bus neapsišiltinę.
Nevisai. Niekas nekalba apie buto šiltinimą, o tik lyginimą tarp elektrinio ir CŠT šildymo.
Be to vieną buta apšiltinti yra problematiška: tą reikia daryti iš vidaus, o tai reikškia mažėja buto plotas ir apšilinimo efektyvumas (nes siena gaunasi ne šilumos o šalčio akumuliatorius).
baigėsi kantrybė klausyti vargšų bendrapiliečių ir atsiverčiau savo šildymo sąskaitas (51 m2 butas):
2009 11: 714 kWh * 0,192 = 136 Lt (nerandu temperatūros info)
2009 12: 875 kWh * 0,207 = 181 Lt (-2,5 C)
2010 11: 563 kWh * 0,229 = 111 Lt (3,5 C)
2010 12: 816 kWh * 0,229 = 187 Lt (-6 C)
blyn blyn, jeigu man kažkas dar į akis drįs pasakyt, kad šilumos tiekėjai kažką apgaudinėja, tai atvirai tokį žmogų vadinsiu liurbiu, nesirūpinančiu savo būstu. kai praėjusią žiemą prisukom laiptinės radiatorius, tai vien dėl to sutaupymas atsirado ~100 kWh/mėn. o jeigu kažkas dar aiškins, kad gaunant didžiules sąskaitasrenovuotis neapsimoka, tai atvirai tokį galėsiu vadinti matematikos durnium
Bet turiu negerą nuojautą, kad per šiuos savivaldybių rinkimus tai bus viena populeriausių temų, su tyrimų, komisijų ar net nacionalizacijos pasiūlymais.
O dėl laiptinių.. tai viena iš opių problemų. Jų visai nešildyti negalima. Ir ne karta esu matęs, kai koks nors pilietis parūkęs laiptinėje langą palieką. Kad išsivedintų. Jau nekalbant kad kai kuriose jų langų nėra.. arba durų.
ka bendro turi elektros kwh su šildymo kwh ? jei elektros kwh yra toks daugmaž apčiuopiamas dydis, tai šildymo kwh yra įsivaizduojamas, reliatyvus, kosmoso kūnų judėjimais paremtas dydis..
kWh ir afrikoj kWh. Tai eilinis energijos vienetas.
na, ne visai taip…
Kilovatas tai kilovatas…
Čia žinai, kaip iš tos serijos:
– Kada kilogramas vinių yra sunkesnis nei kilogramas pūkų?
– Kai nukrenta ant galvos…
O lyginti elektros kwh su šilumos tai biškį…
Labai jau sutinku su Praeivis nes elektra yra tavo bute ir tu pats reguliuoji sabo buto apsildima, ( padidini, pamazini ) o CŠT eina is rusio ir per kokias sienas eina vamzdziai ar jie ten izoliuoti ar paprasciausiai ibetonuoti nera zinoma bet kiek pastebiu is diskusijos kad niekas nekalba apie tai kokiais budais yra maitinamas tas radijatorius 🙂 yra vienvamzdzio ir dvivamzdzio sistema ! tai jei name yra sumontuota vienvamzdzio sistema tai reiskia kad virsutinis aukstas gauna daugiausia silumos ( vienu vamzdziu iteka i radijatoriu karstas vanduo ir is radijatoriaus atsaldytas vanduo patenka i ta pati vamzdi kuris eina i zemiau esanti buta , ir tokiu budu jau vanduo yra atsaldomas o is to zemiau eina i dar zemesni buta tai pasakykite man kad as nenukenciu jei pvz gyvenu 1 aukste ! ! ! todel ir yra efektiviau tureti savo sildimo sistema ir tegul ji buna nors ir elektra bet efektingiau 🙂 o kur dar tai kad kaimynai prisijungia kolidoriaus dali i savo buta, isirengia palepes ? juk jie tais paciais radijatoriais sildidami buta apsildo ir tuos prijungus objektus nors ir palepeje nera pajungti radijatoriai bet turbut specialistai zino kad siluma visada kyla i virsu o jei ji ten kyla tai ir is radijatoriaus yra atiduodama daugiau energijos 🙂 moka uz 50 kvm o butas 100 kvm 🙂 Tai atsakykite kas efektingiau ? 🙂