Oct 212011
 



Gyvenimas iš pašalpų ir dėl pašalpų yra parazitavimas. Nesvarbu ar dangstaisi 7 vaikais ar sunkia situacija darbo rinkoje. Bet kaip malonu ir dora užjausti vargšus. Net kartais juos sušelpti kokiu litu.

Viena šiandieninės žiniasklaidos sensacija – 9 asmenų šeimai valstybė skyrė tik 312 Lt pašalpą. Ir vėl didžioji masė Delfi komentatorių piktinas valdžia: Kaip iš 312 litų galima pragyventi ? Esu jau rašęs apie mūsų šalyje. Jau esu rašęs apie Lietuvoje stebimą merkantilinį požiūrį į valstybę, kai kiekvienas individas stengiasi iš valstybės išspausti kuo didesnę materialinę naudą.

Grįžtant prie tautą papiktinusios situacijos: aprašyta 9 asmenų šeima (4 pilnamečiai plius 5 nepilnamečiai) iš kurių šiuo metu niekas nedirbą, gyvena socialiniame būste, vaikai mokykloje gauna nemokamus pusryčius/pietus, plius tikriausiai gauna įvairias kompensacijas už komunalines paslaugas. Šeimos „tėvas“ alkoholikas išmestas iš darbo biržos. Šeimos „mama“ visą gyvenimą augino vaikus ir praktiškai neturi darbo patirties/įgūdžių. Apie pilnamečius vaikus informacijos nėra.

Iš vienos pusės žiūrint – situacija tikrai yra visiškai tragiška. Lietuvoje su tokia pinigų suma 9 asmenų šeimai gresia bado mirtis (jei ne visokie Maisto bankai su Karitais ir nelegalus darbas). Tikrąją ta žodžio prasme. Galima kokį mėnesį ar su „greitaisiais kreditais“ prastumti po to krachas. Tiesa, mes gyvename socialiai „atsakingoje“ visuomenėje ir negirdėjau kad iš bado kas nors būtų miręs. Tikiu kad „oraus“ gyvenimo sistema neužtikrina, bet sąlygas egzistuoti suteikia. Vienaip ar kitaip.



Iš kitos pusės žiūrint, kiekvienos remiamos ir remtinos šeimos išlaikymas valstybei kainuoja milžiniškus pinigus. Neseniai per visuomenės informavimo priemones buvo pateiktas skaičius, kad ryšium su padidėjusia šildymo kaina.. paramai nepasiturintiems gyventojams šiemet reikės vieno milijardo litų. Turint galvoje kad 2010 metais biudžeto pajamos buvo 20 milijardų skaičius pats savaime turėtų atrodyti baisus. Jei tokios lėšos yra metamos „socialiam teisingumui“ palaikyti, tuomet kaip atrodo kita medalio pusė ? Normaliai dirbantys, mokantys mokesčius ir negaunantys pašalpų ? Ar tikrai jie vartosi kaip inkstai taukuose ?

Mano nuomone situacija yra tragiška. Lietuvoje dirbtinai formuojama išlaikytinių visuomenė, nuo mažumės pratinama gyventi iš pašalpų. Dar daugiau: žmonių gyvenančių iš pašalpų ir normaliai dirbančių (ir net gaunančių vidutines pajamas) gyvenimo kokybė yra labai panaši. Gaunantys algą turi pirkti/nuomoti būstą, mokėti už komunalines ir t.t. „Laisvų pinigų“ jiems tikriausiai lieka truputi daugiau nei pašalpų gavėjams, bet tas skirtumas nėra ryškus. Vien paskaičiavus kiek nuoma ir šildymas kainuoja Vilniuje.. darosi sunku suprasti, kaip žmonės pragyvena iš vidutinės algos. Nekalbant jau apie minimalią. Situacijos tragizmą sudaro išlaikytinio mentaliteto formavimas. Suprantu, kad pirmą kartą eiti su ištiesta ranka pašalpos yra sunku. Gal net antrą kartą sunku. Vėliau įpranti. Ir vaikus to išmokai. Prie gyvenimo neturint nieko savo (socialinis būstas, jokių santaupų ar turto) irgi įprantama. Valstybė pasirūpins.

Ir tai nėra tiesiogiai susiję su Lietuvos socialistine patirtimi. JAV jau turi užsiauginusios trečiąją pašalpų gavėjų kartą (kuri yra ženkliai didesnė už antrąją, kuri savo ruoštu buvo didesnė už pirmąją). Su panašiomis problemomis susiduria ir kitos socialiai kapitalistinės šalys. Parazitai yra linkę daugintis.

Esu gyvai bendravęs su keliais „etatiniais“ pašalpų gavėjais. Egzistuoja gerai atidirbta sistema. Jei turi pakankamai vaikų – gali visai nedirbti (sutinku kad vaikų auginimas irgi darbas, bet čia jau kita tema). Nes jei, neduokdie, susirasi darbą.. bendros šeimos pajamos tikriausiai nepadidės (ar padidės neženkliai), o išlaidos padidės (kelionė į darbą) ir laiko sumažės (dirbti tai reikės). Jei vaikų neturi… tuomet reikia per metus kažkiek padirbėti. Geriausia vasarą (kad susidarytų tie 18 ar kiek ten mėnesių per 3 metus). Už minimumą (likus atlyginimo dalis grynais, vokelyje). Prasidėjus sezonui patampi bedarbiu… ir susirenki kompensacijas už šildymą ir pan. Žinoma niekas ir toliau netrukdo dirbti nelegaliai. Arba nedirbti. Kaip nuotaika.

Prisipažinsiu: kaip spręsti šią problemą neįsivaizduoju. Atimti lengvatas ir privilegijas, net ir nemotyvuotas labai sunku. Tą akivaizdžiai rodo įvykiai pietų Europoje. O ir vaikų badaujančių nepaliksi. Bet kažką daryti reikia, nes sistema tokio išlaikytinių skaičiaus augimo neišlaikys (tai ne vien parazituojantys pašalpų gavėjai, bet ir invalidai, pensininkai ir t.t.). produktyvumo augimas per mažas.

P.S. kas nežino žodžio parazitas reikšmės prieš komentuojant siūlau pasiskaityti wikipedia.



 

  33 Responses to “Parazitų kultas Lietuvoje”

  1. Daliau, na kada gi tu pagaliau suaugsi ir pradėsi mastyti plačiau, bei skaityti ne tik su IT ar energetika susijusias knygas? Pašalpos tikrai ne Lietuvių išradimas ir pasaulyje jau daugybė kartų išaugusios ant tų pašalpų kurios yra tiesiog labai pigi priemonė išvengti revoliucijų ar šiaip neramumų. Negi tikrai norėtum, kad valdžia visus tavo sumokamus mokesčius pasivogtu sau nepasidalinusi su varguoliais ir tada jie plėštu tavo namus? Negi tikrai manai, kad dabar pašalpas gaunantys dvėstu badu ar pradėtu dirbti? Pradėk mąstyti plačiau 😉

    • IT knygų neskaičiau jau kokius 10 metų.. o va ekonomines kartais tenka pavartyti.
      Pati savaime pašalpa yra neišvengiams blogis. Nors man labiau patiktu kažkas tarpinio tarp kaupimo ir draudimo.

      Blogumas prasideda tuomet, tuomet, kai gyvenimas iš pašalpų tampa sistema. Manyčiau, neteisingai yra sudėstiti stimulai. Dabartinėje LT sistemoje dideliai daliai pašalpų gavėjų neapsimoka dirbti. Tai yra problema. O dėl revoliucijų.. Situacija kiek pasikeitė nuo XIX a, kai dėdė Marksas apie revoliucijas rašė. Šiais laikais revoliucijos daromos iš neturėjimo ką veikto o ne bado. Ir jos ne mažiau agresyvios.

      Jei kalbėti apie pašalpas – ant jų yra išaugusi tik trečia – ketvirta karta. Šitas išradimas pradėjo bujoti tik po II pasaulinio karo, kai pašalpos tapo sistema. Šiuo metu “išsivysčiusios” šalys pradeda suprasti kad pašalpiniai yra problema. JAV buvo net statistika surinkta, kokia tikimybė kad iš pašalpų gyvenančių tėvų vaikai taip pat gyvens iš pašalpų. Skaičiukų nepamenu, bet tokių – didžioji dauguma. Tiksliau merginos gimdo vaikus ir gyvena iš pašalpų – vaikinai sėda.

      Beje, iš valstybės biudžeto pinigus ne tik išvagia (nors politverslininkų ir neneigiu).. už juos ir mokamos algos visokiems mokytojams, ugnegesiams ir t.t. Daromos investicijos.

  2. “žmonių gyvenančių iš pašalpų ir normaliai dirbančių (ir net gaunančių vidutines pajamas) gyvenimo kokybė yra labai panaši”. 2010 metais šalyje vidutinis pas moteris1844, pas vyrus 2151 (bruto, http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1304) Tai kaip tu gali sakyti, kad kokybė panaši?
    O šiaip tai sutinku – auginam išlaikytinius.
    Nėr teisybės. Girdėjau pokalbį moteriškių iš soc. skyriaus: graudu žiūrėti, kai ateina alkoholikai-bedarbiai ir tu privalai jiems duoti pašalpą, o ateina šeima, dirbanti už minimumą – pašalpos neglai duoti, nes neatitnka sąlygų…

    • Na taip. O tu paskaičiuok, kokios yra tokios šeimos “disponuojamos” pajamos. T.y. kiek jie gali išleisti sau.

      Iš tos “vidutinės algos” atimk visokius GPM, mediciną, sodrą. Po to atimk būsti nuomos ir šyldymo kaštus.
      Dar atimk kelionės į darbą kainą, vaikų maitinimą mokykloje.
      Itariu 4-5 asmenš šeimai gausi panašius skaičius.

      O jei dar pabandysi pridėti “laisvalaikio” vertę…

    • Nu tai panasi, nes tas kur gaunas 1800-2100, pats moka ir uz sildyma ir uz buta ir uz vaikus ir tt. O tas kur nieko neturi, tai uz ji viska valstybe apmoka ir dar duoda kazkiek pinigu.

      Pilnai pritariui Daliui, bet sprendimo irgi nelabai matau.

      Dar cia Dalius kaip energetikas, galetu pasvarstyti, kaip kylancios silumos kainos atsiliepia valstybes biudzetui per tas pacias lengvatas, nes tos lengvatas ne siluminininkai nuo savo pelno nuima, o tiesiog valstybe is musu visu apmoka. Ir koks cia mechanizmas (korupcijos) veikia.

  3. William Julius Wilson, savo knygoj maždaug tokią mintį išgrynino: skurdo kultūros žmonės praranda ne tik darbo įgūdžius (arba jie tampa nebetinkami, nereikalingi), bet praranda net įgūdį išlaikyti darbą (t.y. daryti nustatytą darbą nustatytu laiku). O vaikai mėgdžioja suaugusius, tai atitinkamais atvejais jiems darbas net neatrodo įprasta gyvenimo dalimi…. o pašalpos – atrodo.

  4. Bendrai visa sistema, kurioje dabar gyvename, nebeveikia.

  5. Aš manau, kad šeima, kuri turi daugiau nei 3-4 vaikus turėtų gauti bet kokį darbą, neatsižvelgiant į jų specialybę/profesiją, na, dar galima apmokėti šildymą iš valstybės biudžeto, bet visa kita turi būti užraukta. O alkoholikai ir viso kiti vargo p**uokliai turi nieko negauti tik darbą.

    • Problema ta, kad “demokratinėje” visuomenėje priverstinis darbas yra labai brangus. O pati idėja, kad pašalpą keisti į darbą man labai patinka. Tik veikiančią sistemą sugalvoti sunku..

      • Danijoje veikia įdomi sistema. Gauni pašalpą, jei… eini mokytis ar dirbti viešųjų darbų. Tik yra bėda tokia, kad niekas neverčia ir nekontroliuoja, kad toks darbas būtų efektyvus ir produktyvus. Dėl to danai tiesiog sėdi darbo vietoje ir beveik nieko nedaro – svarbu pasirodyti darbo vietoje ir už tai gauti pašalpą…

        • Būtent. Su Kauno savivaldybę esam kalbėję, kodėl jie nenaudoja bedarbių iš viešųjų darbų miesto tvarkymui (tiksliau naudoja mažai). Paaiškėjo, kad pigiau gaunas samdyti firmą.
          Pradedant kad bedarbių iš darbo biržos produktyvumas labai žemas, juos reikia prižiūrėti ir baigian tuo.. kad net primytiviausi įrankiai jų rankose lūžta. Pastoviai.

          Danai nuėjo lengviausiu keliu… jie apsimetinėja kad žmones įdarbina. Ilgu laikotarpiu tai vėlgi formuos simuliantų kultūrą.

    • Karolis says: Aš manau, kad šeima, kuri turi daugiau nei 3-4 vaikus turėtų gauti bet kokį darbą, neatsižvelgiant į jų specialybę/profesiją

      O as esu pries kategoriskai. Netgi visai elementariu lengvatu del vaiku, kaip kad mokesciu pav. reiketu vengt. O jau apie tokia formuluote, jog kazkas dar turi suteikt jiems darba besalygiskai – i kalbu negali but. Nes visi tokie dalykai visiskai iskraipo gyvensena ir zmoniu supratima apia ja.

      Beje – o kas tas “kazkas”, kaip ta personaza isisvaizduojate dar but labai idomu? Valstybe gal? Betgi ji darbo vietu nekuria. Ivest priverstines kvotas verslui? Ne isvis kaip imanoma “duot bet koki darba” taip vien tik pagalvojus? Man pav. niekaip nesusigalvoja. Panasu i toki vaikiska “tiap liap” visai negalvojant.

      • Aš irgi sutinku, kad duoti darbo nėra išeitis. Bet va mažesni mokesčiai “už vaikus” manau būtų gerai. (galima mažinti tiek GPM tiek Sodrą). Tokios lengvatos skatintu daugintis dirbančią visuomenę, ir kuo daugiau uždirbti.. tuo paskata didesnė (jei mažintu procentus o ne absoliutų dydį).

        O tai normaliems žmonėms dabar vaikai – tai prabangos prekė (o “parazitams” – pragyvenimo šaltinis). Ir turime klasikinį išsigimstančios visuomenės modelį.

        P.S. Valsybė pas mus pats didžiausias darbdavys.

  6. Jie, aišku, „parazitai“, tai yra, mažiau žmonės, nei „ne parazitai“? 😀
    Čia šiaip, dėl imidžo 😀
    Taigi – yra žmonių, kuriems sunku patiems priiminėti sprendimus. Ne taip jau retai žmogus, kuris yra niekam tikęs civiliam gyvenime kariuomenėje pasiekdavo gan neprastų rezultatų. Ten, kur yra tvarka, kur yra pareigos ir rūpinimasis, ten jie yra naudingi visuomenei. Gal net labiau, nei normalūs, kurie į savo pareigas žiūrėtų ne taip … nuoširdžiai.
    Gal tai yra liekanos iš baudžiavos laikų, gal dar iš kur – koks skirtumas?
    Taigi – mes, visuomenė, neapsiimam imtis rūpintis jais; mes, visuomenė, bandom atsipirkti nuo jų pašalpomis. Ir tai veda į… Veda į kur? Atimt pašalpas, pasodint į konclagerį? Genetiškai modifikuot?
    Mūsų demokratinė visuomenė yra „kiekvienas už save“. Taigi – silpnesniems vietos nėra. Ir jų vaikams. Ir anūkams.
    Jau citavau rytų posakį kažkur – jei nori kovoti su skurdu, tai neduok išmaldos, kuri skatina elgetauti, bet apgyvendink vieną elgetą, duok jam duonos ir darbo.
    Mes, beje, to daryti negalim dėl savo įstatymų – priregistruotas gali mus pačius išmesti, o davus jam šluotą sėstume už nelegalų darbą ir vergiją.
    Belieka tik atsipirkti pašalpomis.
    Sistema aiški, paprasta.
    Tik pravardžiuotis parazitais – nelabai kaip skamba.
    Kur kas labiau parazitas yra tas, kuris sąmoningai prisėlinęs kraują siurbia. Arba užkratą neša.

    • Parazitas tai gyvenimo būdas. Šiūdienos “civilizuotame” pasaulyje labai madingas.

      Parazitavimas tai gyvenimo būdas o ne gyvio rūtis.

      Šiaip tikriausiai patiktų, kad šiuolaikinėse “demokratinėse” visuomenėse būtų kiekvienas už save. Bet taip nėra. Aš visai nieko prieš darvinizmą į šiandieninį sociumą įvestį. Bet taip nėra ir niekada nebus.

      Ar žmogus kaltas kad jis neprisitaiko prie visuomenės ar visuomenė kalta – čia jau filosofinis klausimas. Ir ar tikrai čia neprisitikymas kaltas ? O gal tai elementarus plaukimas pasroviui ?

      Aš jau minėjau kad sprendimo šiai problemai neturiu. Bet tai problemos nemažina: visame pasaulyje parazitai dauginasi milžiniškais tempais.

      • Mėgsti neatsakyti? 😀
        Gyvenimo būdas, dar kokie išmislai… 😀
        Viskas paprasčiau – aš ir tu, mes negalim pasirūpinti tais žmonėmis. Taip? Štai ir visuomenė, kuri sudaryta iš „aš“ ir „tu“ negali jais pasirūpinti. Taip?
        Todėl mes juos nurašom kaip parazitus, taip?
        Juolab tai mums lengva padaryti, kai statistika kalba pati už save! O dar iš amerikės!
        Jokio čia filosofinio klausimo nėra. Yra tik nenoras purvintis rankas 😀
        O kadangi tokių, kaip mes – labai daug, tai ir tokių, kuriuos vadini „ne parazitais, bet gyvenančiais parazitų gyvenimą“ daugėja.

        • Nu va. Tu iš manęs blogiuką darai 🙂

          Jei žiūrėt raliai, Lietuva praktiškai nebegali pasirūpinti visais norinčiais kad jais rūpintusi. Resursų, dar vadinančių dirbančiais žmonėmis, per mažai.

          Bet aš ne apie tai. Buvo kažkada pasaką Sechrezados, sakanti, kad alkstančiam reikia duoti ne žuvį, o jį išmokyti megsti tinklus ir žvejoti.

          Didžiausią problemą matau sistemoje, kuri neskatina dirbti. Atmerkim akis: mes nemase pakankamai turtingi, kad galėtume išlaikyti visus nenorinčius dirbti. Užtektų kad valstybė išlaikytų visus negalinčius to daryti. Fiziškai.

          • Neįtikinai 🙂
            Tai mes nevertinom darželio auklėtojų, paskui mokytojų, o kariuomenė buvo „išmesti metai iš gyvenimo“ – šitas tai iš viso makabriškas 😀
            Taigi – jaunuoliai taip ir liko jaunuoliais, netapo vyrais. Visiškai normalu, kad žmogus be pareigos jausmo pasirinks kelią be nei vienos pastangos 😀
            Nekalbėk apie statistinius vienetus, tai tiesus kelias į demokratiją – tedvesia visi, kurie neturi pinigų.
            Pažiūrėk kaip į žmones – juk paprasta?
            Visoje žiniasklaidoje gėrėdamasis turtingaisiais nesistebėk, kad niekas nebenori dirbti, nebent būti Turtingu Verslininku Nuo Viršelio – sistema maždaug tokia 😀
            Iškėlus individualizmą virš kolektyvo – silpnesni nariai žus. Juk? Telieka,paskatinti progresą – tedvesia visi, kurie ne bagoti 😀
            Nėra jokios sistemos, kuri ką nors skatina. Yra žmonės.
            O silpniesiems – ne vieta. Neveltui amerikonai taip pyko, kad sveikatos draudiomas dabar galioja visiems – skurdžiai ne taip greitai išdvės 😀
            Aš irgi nežinau, ką daryti. Bet vadinti silpnesnius parazitais – aš, mlia, nemokytas universitetais, kad žmones matuoti pinigais.
            Piktokai gavosi 😀 😆
            Maždaug tiek pat piktokai, kaip „parazitai“ 😀
            Tas ant to ir išeina 😆

            • Pirmiausia išsiaiškinkime su terminais. Parazitas yra toks gyvis, kuris gyvena kitų sąskaita pats nekūrdamas jokios vertės. Darželio aukletojos, kareivukai ir t.t atlieka savo funciją: moko, saugo ir pan. Jie yra naudingi visuomenei.
              Dėl to kad niekas nebenori dirbti.. būtent ir kalta dabartinė soc. apsaugos sistema: tu turi labai panašų gyvenimo lygi jei dirbi… ir jei nedirbi. Tai kam dirbti ?
              Aš niekur nekeliu individo virš kolektyvo. Greičiau atvirkščiai. Bet kolektyvo nariai turi būti naudingi kolektuvui. O ne tik parazituoti kitų sąskaitą. Nauda dažniausiai suprantama kaip atliekama kažkokia funkcija… kuros vykdymas išreiškiamas pinigais. T.y. kolektyvui naudingi tik dirbantys nariai. Ir tai niekaip nesusiję su turtu ar pinigais. Tai susiję su darbu. Arba tu dirbi arba tu gyveni kitų sąskaita.

  7. Kažin, o Norvegijoje irgi taip mąsto žmonės, kur metus mokama bedarbio pašalpa lygi gautam atlyginimui, o bedarbiui nereikia eiti registruotis į darbo biržą (užtenka užsiregistruoti internetu iš norvegiško IP)? O UK, Prancūzijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje ir kitos šalyse, turinčiose stiprią socialinę apsaugą. Aš visada galvojau, kad socialinė sistema = dirbi, moki mokesčius, o jei netenki darbo, negali dirbti ar pan., tave išlaiko kiti mokesčių mokėtojai? Kokią sistemą siūlai tu? Ar yra pasaulyje kokia nors išsivysčiusi šalis, kurioje nebūtų stiprios socialinės apsaugos? Ar yra sugalvota kas nors geresnio kaip atsilyginti žmogui už tai, kad jis yra tos šalies pilietis?

    p.s. Visiškai nesutinku su kolegos čia išsakytais tenginiais. IMO, Lietuvos socialinė sistema yra panieka žmogui, pasityčiojimas iš jo. Kai bedarbis negauna tokios pašalpos, kiek jis gaudavo dirbdamas, kai 9 vaikų šeima gauna ne mažiausiai 9 MGL pašalpą, o kažkokius 300 litų.

    • Norvegija yra special šalis. Vienintelė europoje eksportuojanti energetinius išteklius. Be to viena iš nedaugelio turinčių milžininšką socialinį fondą (sukauptą iš angliavandelinių eksporto)

      Prieš gerus 3+ esu vienu švedų kalbėjęs. Net su jų mentalitetu tai darosi didelė problema: pradedant jaunimo nenoru dirbti, ir baigiant etatiniais “soc. pašalpų” gavėjų klanais. UK, jei neklystu, neseniai apribojo soc. pašalpas. Dėl krizės, nors pas juos dar ir ženkliai dosnesnė sistema nei LT. Kitavertus tai “mažumėlę” turtingesnės šalys nei LT ir galinčios sau daugiau leisti. Dar kurį laiką.

      Aš neturiu nieko prieš soc. apsaugą. Atvirkščiai – ji yra reikalinga. Bet.. ji turi būti bent kiek logiška. Kad ir bedarbio pašalpa bent kažkiek priklausytų nuo sumokėtų mokesčių sumos. Kad sistema skatintų norą grįžti į darbo rinką. Vakar per panoramą viena bedarbė pasakę: susirasti darbą man būtų nelaimė. Praračiau visas socialines garantijas (nemokamą šildymą, nemokamą vaikų maitinimą ir t.t.). Pas mus dirbti NEAPSIMOKA. Ir kuo toliau tuo daugiau žmonių tai supranta ir sistema pradeda byrėti.

      Visiškai nesutinku, kad valstybė yra tau kažką skolinga vien už tai kad čia gimei. Valstybė tai jos piliečių visuma. Jei visi tik norės iš jos kažką gauti.. labai greitai baigsis skolinimosi limitas. Manyčiau pirma reikėtų kažką duoti. Man atrodo Kenedis yra pasakęs: “neklausk ką tau gali duoti Amerika, klausk ką tu gali Ametrikai duoti”. JAV pakeitus Lietuva.. toks turėtų būti požiūris į valstybę. O tai dabar.. Lietuvai tai eilinė melžiama karvė. Kiekvienas bando ją maksimaliai išsunkti neduodamas nieko pats.

      • Va paskutinis sakinys ir yra atsakymas: reikia keist mąstymą. Pradėt nuo mažumės, nuo pačio pradinio “visuomenės”, kaip sąvokos supratimo. Norvegai ne todėl geriau gyvena kad naftos turi, pas juos mąstymas kitoks, pats suvokimas, o pas mus dauguma niekaip nesuvokia tokio paprasto dalyko, kad negali pjaut šakos ant kurios pats sėdi. Savotiškas sovietinis palikimas.

    • Ne sistema bloga, o žmonės kalti. Straipsnyje labiau ir minimi patys žmonės.

  8. Šįryt aptikau vieną citatą, privertusią susimąstyti ir norėčiau ja pasidalinti:

    “A democracy is always temporary in nature; it simply cannot exist as a permanent form of government. A democracy will continue to exist up until the time that voters discover that they can vote themselves generous gifts from the public treasury. From that moment on, the majority always votes for the candidates who promise the most benefits from the public treasury, with the result that every democracy will finally collapse due to loose fiscal policy, which is always followed by a dictatorship.”(Alexander Tytler)

    Norėčiau tikėti, kad diktatūra mums negresia, tačiau istorija kažkaip linkus stereotipiškai kartotis..

  9. Tema labai aktuali visai Europai. Tačiau… Problema yra ne sistemoje, o jos kontrolėje. Kol nebuvo krizės ir viskas buvo paremta ekonomikos augimu, tol tokios sistemos išlaikymas nebuvo sudėtingas. Kai atėjo krizė, tai su problemomis susiduria visa Europa. Gaila, kad apie tai plačiau nerašo, nes daugiau žinotumėme apie tas problemas ir skirtingus sprendimo būdus.

    Tarkim lyginti Švediją ir Daniją su Lietuva yra kvailoka vien dėl to, kad tose šalyse nėra nustatytos minimalios algos… Darbo santykius puikiai sureguliuoja profesinės ir darbdavių sąjungos. Bet reguliuoja tik savo narių santykius… Tuo pat metu, Danijoje, profesinės sąjungos kontroliuoja fondus, kuriuose darbuotojai kaupia pinigus bedarbių socialiniam draudimui. Jei nori gauti tikrai gerus pinigus, kai tampi bedarbis – mokėk didesnius mokesčius. Nenori? Nemokėk, bet iš valstybinės soc. paramos vos galą su galu sudursi…

  10. Bėda, kad sistema neveikia kaip parašyta teorijoje.

    Pažįstu ne vieną žmogų, kurie su pasididžiavimu kalba apie tai, jog gauna bedarbio pašalpą ir dirba nelegaliai; jog gauna lengvatas, nors tėvas – įmonės sąvininkas ir pn.. Dar blogiau, kad jie vagia patys iš savo valstybės, kuri juos ir išlaiko. Rūko kontrabandines cigaretes, pila kontrabandinį kurą, palaiko juodąją ekonomiką.

    Taigi, kol egzistuos toks žmonių požiūris, tol niekas nesikeis. O kokių permainų sulauksim, tai niekas ir nežino… 🙂

  11. Žinau tokius žmones, kurie gauna invalidumo pašalpą, nes turi neįgalumą, tačiau jei pažiūrėti atidžiau iš kur jie jį gavo… ogi per alkoholį, visą gyvenimą gėrė ir geria toliau, o mes už tai mokame. Man gal taip pat būtų patogu tapti alkoholiku ir gauti pašalpą, tačiau kiekvieną dieną vis sau turi kartoti, kad gyvenimas yra gražus ir užpilti akių neverta…

  12. Parazitai ir yra parazitai. Už darbą gauname atlygį. Tai gal ir T E I S E S turėtumėme gauti pagal atliktas P A R E I GA S .O dabar visi tik šaukia mano,kalinių,gėjų ir t. t. teisės. Leskite visų paklausti kur dingo pareigos ir atsakomybė už jų nevykdymą?

  13. Tema tikrai aktuali ir idomi, kas be ko. Aisku, kad tu islaikytiniu tik daugeja, ir sitai daugely saliu vyksta, ir mes cia ne isimtis jokia.
    Dabar dar kaip klausima cia “statyt”. Kol kas tai autorius labai vienpusiskai uzvede – islaikytinia, parazitai, veltedziai; nauodos neduoda, pinigu negeneruoja, ekonomikos nekelia, t,t. Tegu tai ir teisybe. O kokia, paklauskim, alternatyva galima? Isviso – kaip galetu but kitaip? Ir ar isvis galetu?
    Labai neblogas straipsnis Tamsioji „Apple“ pusė . I visas problemas ten dabar nesigilinkim, bet va fraze: „Kodėl „Apple“ įdarbina tik 43 tūkst. darbuotojų Amerikoje, o 700 tūkst. duoda darbą užsienyje, daugiausia Kinijoje? Kadangi koncernas daro tai, ko Amerika jau nepajėgi daryti“ – labai, sakyciau, iskalbinga. Visam pasauly tokia situacija su kainom ir darbais tokia, jog vietiniu darbininkus paprasciausai NEREIKIA. Per brangus, per mazai nasus, ir t.t.
    Taigi vis galim sukaut: “kiekvienas privalo susirast dabo ir dirbti!” – nuo to nepasikeis absoliucia niekas. Netsiras tu darbu daugiau. Nes viskas uzkista, visos rinkos vartojamom = turinciomis paklausa prekem ir taip pertpildytos.
    Zinoma – niekas nedraudzia kaip dabar mandrai issireiskiama “nauja produkta pasiulyt”. Taciau ka tu gali vienas padaryt namu salygomis? Maksimum vyzas pint ar kokius molinukus – svilpynes lipdyt. Matom per visokis tautodailiniku sventes kaip toks biznis eina. Jeigu tam lipintojui pavyksta is molinuku uztekt pavalgymui – vualia, bet panasu i stebukla.
    Taigi nori ar nenori, prieinam prie liudnos isvados – kazkoks tai visuomenes procentas liks nepaklausus neisvengiamai. Tai ka dabar su juo daryt? Neduot nieko? Palikt likimo valiai?
    Nugi nezmoniska. Be to – eis juk vogdami, plesikaudami. Nu kaip sita momenta autorius siulo spresti, a? Labi idomu butu isgirst.

    • Išlaikytinių prasme mes esame išimtis. Geraja prasme. “Išsivysčiusios” šalys išlaikytinius prdėjo veisti nuo kokių ’60, – ’70 metų. JAV jau 4 karta išlaikytinių atėjo. Pas mus… dar tik pirmoji.

      Niekaip nesutinku kad “nereikalingi žmonės” yra būtinybė (neskaitant “natūralios bedarbystės”). Per geros socialinės garantijos pas mus kad žmonėms “apmsimokėtų dirbti”. Darbo yra (netgi neskaitant “naujo produkto kūrimo”). Trūksta motyvacijos: t.y. per mažas skirtumas (o kartais net neigiams) tarp pašalpinio gyvenimo ir darbo.

      Dėl darbo našumo sutinku tik iš dalies: taip, mes su kiniečiais negalima kovoti darbo jėgos kaina. BET galima tas pačias pašalpas dalinti ne už dyką o už darbą. Ir ne priverstinį o laisvanorišką.

      O dėl “esi vogti” manyčiau matimas. Atsigręžus kokį 100-200 metų atgal žmonės mirė iš bado, bet vagysčių buvo gerokai mažiau. Beje pats vagysčių didėjimas labai išjuditų darbo rinką.

      Manyčiau viena didžiausių šiandieninės visuomenės problemų yra visiškas “Darvinizmo” atsisakymas, o tiksliau apvertimas aukštyn kojom: šiandieninėje visuomenėje išlieka visi, o dauginti skatinami pagrinde visuomenės atmatos.

  14. Niekaip nesutinku kad “nereikalingi žmonės” yra būtinybė (neskaitant “natūralios bedarbystės”).

    Ir daug nuo to kas pasaulys pasikeicia, kai tamsta “nesutinki”? 🙂

    Per geros socialinės garantijos pas mus kad žmonėms “apmsimokėtų dirbti”. Darbo yra (netgi neskaitant “naujo produkto kūrimo”). Trūksta motyvacijos: t.y. per mažas skirtumas (o kartais net neigiams) tarp pašalpinio gyvenimo ir darbo.

    Cia kaip pasakius… Pav. del algu dydzio LT tai bene tikslaiusiai issireske kazkoks ponas per radija, mazdaug: “pas mus ne tik minimumas per mazas, pas mus visos darbu kainos tarsi nutemptos zemyn!”
    Isties taip ir yr. Toks vidutinis atlyginimas apie 1.5t turetu realiai minimumas but. Geras/labai geras – 2-3t – vidutinis ir tt.t. O jau tas tikrasis dabartinis minimumas tai nelaiko jokio kritikos.. Ka dar i besneket – oficiali skurdo riba 1100, cia tik puse to.. Tai yra didele salies beda, ir stipriai itakoja motyvacija visoj darbo rinkoj. Neraik atskirai sakyt turbut,, kad tik neigiamai.
    Dar niuansas, katra kartais visai neivertinam. Taip lygu tos pasalpos irgi ner juk dideles. Socialine (dazniausi gaunama) vos 350lt, bedarbio vidutine – irgi kazkur tokia tik, kaip nekeista!
    Atrodo kad 680 “minimumo” jau labai didele motyvacija turetu but – juk dvigubai daugiau.
    Taciau cia pardoksas dar toks: ta minimuma dirbant ne uz dyka duoda juk. Ypac nekvalifikuoti darbai gana sunkus. Arba zemos kvalifikacijos. Paziurekit kada, kaip laksto krovikai Maximose, kaip isvargsta tenai kasininkes. Seseles, slauges ligoninese. Brrr. Taigi ne tik sunku siaip, bet dar ir itampa. Na o finale tu vistiek nesigyveni is tu 680! Neimanoma. Taip kad is tos dvigubos sumos palieka tikatai psss…
    Gaudams 350 namie tu ir valgyt pasidarai, ir peciu pasikuri, i koki draza susikapstai. O priedo batu eit i dab nenudrozi. Gaunasi jog apsimoka gauti ir maziau. Paradoksas, bet taip.
    O va but kaip sakau 1500 alga – but jau visai kitaip. Netgi galetum pasalpa iki 600-700 padidint – vistiek jau dazniau draba rinktusi zmogus. Taip juk?

    BET galima tas pačias pašalpas dalinti ne už dyką o už darbą. Ir ne priverstinį o laisvanorišką.

    Che che. “Sounds good”. Tiktai kazko va dar niekas to nepadare sviete. Ir gudresni, ir tolaiu uz mus pazenge. Nes cia tik viena iseitis – daryt darba dirbtinai. Kas irgi kainuoja. Ismoket pasalpas banaliausiai pigiau…
    Arba daryt darba kaip kad konclagery: suvaryt visus pasalpinius – vien dien iskasam duobe, kita – uzkasam. Tiktai nebent taip idarbintum. 🙂

    šiandieninėje visuomenėje išlieka visi, o dauginti skatinami pagrinde visuomenės atmatos.

    Cia jau sutinku visiskai. Taip ir yra. Ir tai pries gamta is ties.
    Aisku – cia galima ir dar tolaiu ta pacia evoliucijos linija pripolemizuot. Pav. ar tikrai dabar prasistumia pimyn, geraiusiai gyvena darbsciausi ir sumaniausi. Ar vistik labiau tie, katru “iltys didesnes” – naglesni, suktesni ir labaiu chamavoti? Katrie isbujoje isnaikins visai “darbscius zoledzius” ir tada isnyks visai zmonija? Gali dar i taip ismastyt. Mat kaip neveinareiksmiska net ir pagal ta protingaji dedule Darvina. 🙂

    As da vina momenta pasakysiu. Sakom paprstai vienu zodziu: “pasalpiniai”, “islaikytiniu kartos”. Taciau juk realybej tai sita gausybe zmoniu labai marga. Ir patys zmones, ir likimai. Oj daug skirtumu.
    Dar kiekvienas pagal savo “areala” – savo “fauna” labiau mato.
    Kas cia rase, kad pasalpu ateina gerai apsirenge ir gyvenantys. As pats tokiu nemaciau nei vieno, net negaliu ka pasakyt. Zinoma – jei tikrai taip yra, ir piktnaudziauja meluodami – labai blogai. Sita reiketu naikint reiskini.
    Kita “sunki” kategorija tai seimos.. Situ zinau, matau. Net nezinau ka besakyt…
    Baisu, zinoma. Kai vaikai auga pasalpu dienos laukdami. Kokius igudziu igaus pragyvenimo – nesunku nuspet. Be kaip keist – irgi nezinau.

    Bet uztai yra dar viena kategorija, katros atstovu matau gana daug. Ir va butent sitie, sakyciau – isties tu pasalpu ir verti. Jiems logiska jas moket.
    Kas tai. Cia kaip viena ponia is banko isireiske: “nekonkurencinga rinkoj darbo jega”.
    Bendru atveju tai zmogeliai jau virs 50. Kas degradas, kas nusigeres, kas kaip. Zo – jau tikrai jie jokio darbelio nepadirbs. Netur netik igudziu, bet ir sveikatos. Dazniausia nepiktybiski ir nekensmingi. Tai va sitiem tie 350 lt “pazhyznenno”- bene logiskaiusia isietis. Tiesiog gyvenimui nubaigt. taip tiesis sviesiai. Nes ta neilga taip jau jo siula patys zulkina kaip imanydami: geria “pilstuka kaukokolini”, ruko cigarietus paciu pigiausius, “bambalini” stipruji alu…
    Tos pasalpos juk irgi neuztenka pragyvenimui. Taciau prisigalude pri kokios pensininkes babytes, dar jaime gyvuliuka koki paaugine ir praegzistuoja. Tikri “varguoliai”, anot to direktoriaus. 🙂
    Salia situ dar dadeciau buvusius kalinius. Nenorom jau, nes tie ner jau tokie “bezabydni”. taciau jiem taipogi nera kur detis juk visiskai. Arba – vel atgal grizt prie “valdiskos duonos”. Duot pasalpa laisvej paprsaxciausia pigiau. Apie 5x kartus. Taigi cia cysta matematika, be emociju isvis.
    Nu vel – a ne taip, ar ka blogai mastau?

    • Pilnai sutinku, kad pas mus visi įkainiai per maži (t.y. man moka per mažai). Dėl visos kitos argumentacijos (kad algos per mažos).. jei pašalpa būtų 0 litų tei žmonės eitų dirbti ir už 650. Žinoma, už tiek ne gyvenimas.

      Beje, per didžiąją depresiją JAV žmonėms buvo specialiai kuriamos darbo vietos (infrastrutūra statė). Kad žmonės gautų darbinių pajamų. Manau tai vienas iš variantų, nors dabar ir laikomas neveiksmingu.

      Pagal Darviną.. tuos “vertus pašalpų” reikėtų “paleisti į muilą”.

Leave a Reply to Karolis Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)