Apr 222011
 



Papiktino vakar spaudoje pasirodęs straipsnelis apie bankų atstovų pasamprotavimą, kad „nemokamų pietų ir paslaugų nebūna“. Esu karštas kapitalizmo šalininkas ir tikiu, kad už bet kokį darbą/paslaugą reikia mokėti. Bet taip pat tikiu ir rinka bei konkurencija. Apsidairius aplinkui akivaizdu, kad mažmeninės bankininkystės srityje konkurencijos nėra. Visiškai. Bankai konkuruoja teikdami paskolas (tiksliau konkuravo), siūlydami investicines ir kitas paslaugas.. o „kasdieninėje“ bankininkystėje nėra jokios konkurencijos. Visi bankeliai daugiau/mažiau yra apmokestinę visas paslaugas (pinigų įskaitymas į sąskaita nesiskaito). Mokesčių tarifai irgi labai panašūs. Galbūt galima įtarti kartelį. Jie ir tinkamą asociaciją turi. Bet manau situacija yra žymiai paprastesnė: paslaugų apmokestinimas buvo įvedamas tyliai (informacija skelbiama tik banko tinklapyje) ir nuosekliai, dėl to daugelis tai pastebėjo ne iš karto. O kai pastebėjo buvo jau vėlu: panašiai ekvivalentines paslaugas buvo apmokestinę visi Lietuvoje veikę bankai.

 Bankų paslaugos kainuoja šimtus.

Pamenu, dar 2005 metais, kai atlikau savo naudojamų bankų ir bankinių paslaugų reviziją situacija buvo gera. Pervedimai kainuodavo nedaug arba buvo nemokami. Pinigų išgryninimas (atskirais atvejais iki 10.000 Lt per dieną) buvo nemokamas. Apie sąskaitos aptarnavimo mokestį aplamai niekas net negalvojo. Tuomet turėjau sąskaitas visuose Lietuvoje veikiančiuose bankuose ir jų filialuose (išskyrus Medicinos banką).

Tokią pačią patikrą atlikau ir šių metų pradžioje. Situacija pasikeitė kardinaliai. Nei vienas bankas nebeleidžia nemokamai išsiimti savo pinigų (išimtys yra tik „kortelės“, bet apie jas vėliau). Neliko nemokamų pervedimų. Atsirado netgi sąskaitos aptarnavimo mokestis. Situacija tragikomiška: tu bankui patiki savo pinigus… jis juos naudoja savo veiklai vystyti (skolina) ir tau už tai nieko nemoka, bet jei nori juos atsiimti – būk malonus – susimokėk. Bankas gis tiek visokių nepatogumų patiria… ir saugo tavo pinigus.. o dabar dar juos ir grąžinti reikia.



Taigi, šiuo sąskaitas turiu tik trijuose Lietuvoje veikiančiose bankuose ir vienoje kredito unijoje. Maždaug po metų tikiuosi apsiriboti pora bankų ir unija.



Iš pirmo žvilgsnio bankų paslaugos gali pasirodyti nebrangios. Dažniausiai jos kainuoja vieną-kitą litą. Jomis naudotis patogu: sąskaitas apmokėti ir mėtyti pinigus galima neišeinant iš namų. Įdomumo dėlei suskaičiavau kiek aš 2010 metais išleidau bankinėm paslaugoms. Susidarė gana įspūdinga suma: beveik 300 litų. Didžiausią šios sumos dalį sudarė „grynų pinigų operacijos“ ir valiutos pervedimai. Bet visokios įmokos, vietiniai pervedimai ir panašiai man kainavo virš 100 Lt. Ir čia turint galvoje, kad Swedbank‘o viduje ir iš kredito unijos man pervedimai nemokami.

 Mokėjimo/kreditinės kortelės – apynasris ir pardavėjui ir klientui. Kaip klientui plastikas (kreditinės/debetinės) kortelės man patinka. Neužima daug vietos ir patogu naudotis, tiek perkant, tiek mėnesio gale suvedant išleistų pinigų balansą. Jei prireikia grynųjų – bankomatai irgi patogu. Kol šios paslaugos buvo nemokamos aš jomis mielai naudojausi. Šiuo metu vis mažiau lieka nemokamų kortelių (kreditinių praktiškai nebeliko). Pinigų išsiėmimas iš bankomatų labai ribotas (ir sklinda gandai, kad greitu laiku bus pilnai apmokestinas). Verslo padėtis dar blogesnė: jie priversti mokėti už bet kokias operacijas kortele. Jei neklystų tie mokesčiai gali siekti iki 3.5%.

„Kapitalistiniame pasaulyje“ situacija kiek kitokia. Kai gyvenau užjūriuose nesu nei karto mokėjas nei už kreditinę nei už debetinę korteles. Dar ir dabar bent kartą per porą metų vis pasiūlo.. pasiimti kokią kortelę. Šiemet siūlė Visa Gold ir žadėjo dar 50 dolerių primokėti, kad tik imčiau.  

Įdomu tai, kad kreditinių kortelių,kaip ir sąskaitų aptarnavimo mokesčiai  įkainiai visuose bankuose panašūs.

 Tęsinys bus rytoj.

Papildyta 2011 01 22:

Šiandien gavau pasiūlyma kreditkei iš CapitalOne. Kortelė Platinum Mastercard.

Pagrindinės sąlygos atrodo taip:

  • 0% intro APR on purchases and balance transfers until July 2012; 10.9%–18.9% variable APR after that (palūkanos vidutiniškos. LT irgi panašios. Tik čia duoda daugiau nei metus visai be palūkanų)
  • $0 Fraud Liability if your card is ever lost or stolen (už tai LT bankai ima pinigus, nors mano nuomone neteisėtai. Plius galioja įvairūs apribojimai, pvz laiko prasme)
  • No annual fee (Lietuvoje tai kainuoja 100’tus litų)
  • Free customization (leidžia užsidėti ant kortelės norimą paveiksliuką)
  • Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo 25 dienos pasibaigus mėnesiui. Reiškia bet kokiu atveju turi nemokamą kredita nuo 25 iki 54 dienų.

Nei vienas Lietuvoje dirbantis bankas tokių sąlygų nepasiūlys (nebent esi didelės kontoros vadovas/savininkas ir atsivedi VISĄ savo kontorą į tą bankelį (su įmonės sąskaitomis, darbuotojų atlyginimais ir t.t.)

  19 Responses to “Nemokami pietūs – tik bankams (I)”

  1. […] bankų mokesčių politiką prakalbos Dali.us . Teisingi pastebėjimai. April 20th, 2011 in Pamąstymai Patiko įrašas? […]

  2. Dar jaunimui kiek geresnė situacija Swedbank’e, mažiau mokesčių, bet baigsis man laimės dienos irgi kažkada :).

    P.s. Visgi posakis „Lietuvoj ir oras bus apmokestintas“, graudokas, bet artėjantis prie realybės.

  3. man irgi patiko danijoj, kad jaunimui net iki 29 metų viskas nemokamai… iki namų durų dar atsiunčia.

    o čia… laikai laikai savo stipendiją ir kai vieną dieną sugalvoji išimti sužinai, kad reik nemažai komisinių suploti. Čia buvo prieš kelis metus, kai pasakė, kad reiks apie 20lt sumokėt – apstulbau 🙂

    dabar turiu tik dvejų bankų sąskaitas. ir dėl trečios dvejoju ar imti, nes nesinori mokėti tų mokesčių.

    kaip sakant galima taupyti visaip. Pvz. atlyginimą gauti vieną kartą į mėnesį, mokėti už kai kurias paslaugas kokius metus į priekį, turėti tik vieną sąskaitą ir jokių kitų, už kurias imtų kažkokį aptarnavimo mokestį…

  4. Prisimenu dar 1998 metais, kai gavau pirmą kortelę tai ten ir palūkanos kaupdavosi. Nuo mini stipendijos keli centai per mėnesį :). Taip mus ir pratindavo.

  5. He he, kreditinės jau atsisakiau, likau su debetine ir kitame banke su internetine kortele pirkiniam internetu.
    Geriausiai tai mano interneto tiekėjas (VDNET) – už paslaugas jiems sumoku tiesioginiu debetu, tai jie sugalvojo “tiesioginio debeto nurodymo adminstravimo mokestį”. VDNET, ne bankas!!! Blet, dar tokio bajerio nesu matęs.

  6. Paskaičiuokite, kiek kasininkė per valandą aptarnauja žmonių, o jei dar vienas kitas garbingesnio amžiaus ir lėtesnių apsukų klientas? 10 per valandą. Po 3-4Lt taigi 40Lt, arba 320Lt per dieną, praktiškai tik ant algos ir įrangos teužtenka. Normali kainodara, stengiasi visus į elektroninę erdvę permesti. Ar bankai skolina pinigus esančius einamose sąskaitose? Vargu. Na užsieniuose negyvenau nei dienos, bet poroje UK bankų turiu sąskaitas ir korteles. Nemokamai davė. Bet koks Barklays tikriausiai subsidijuoja vienas paslaugas kitų sąskaita.

    • Bankai skolina pinigus esančius einamosiose sąskaitose. Tiksliau didžiąją jų dalį. Tai vienas iš pagrindinių bankų pinigų šaltinių.

      Į elekroninę erdvę permesti stengiasi, nes ten jie uždirba daugiau.

      Bankai, kaip ir bet koks verslas stengiasi optimizuoti pelną. Problema tame, kad konkurencijos nėra.. tai bankai tą pelną maksimizuoja nuolat keldami įkainius (ir apmokęstindami viską, kas tik įmanomą).

      Papasakotum tam pačiam anglui ar vokiečiui už ką ir kokius mokesčiu mūsų bankai ima jie liktų nesuratę.

      O apie Nordea pas mane nelabai kokie įspūdžiai. Paskola pas juos turėjau. Ir krūvą paslaugų. Net ausksiniu klientu esu buvęs (o ta kortelė kainuoja 10Lt).

      • “Bankai skolina pinigus esančius einamosiose sąskaitose.”

        NE.

        DEPOZITAI IR PINIGAI EINAMOSIOSE SĄSKAITOSE YRA BANKO ĮSIPAREIGOJIMAI KLIENTAMS (liabilities). BANKAS SKOLINA NE SAVO ĮSIPAREIGOJIMUS, O AKTYVUS.

        Bankai skolindami “piešia”, “kuria iš oro” P2 pinigus – be niekur nieko, nebūtinai atsižvelgdami į privalomųjų atsargų ar korespondentinių sąskaitų būklę (ir tikrai ne depozitų) kredituoja klientų sąskaitas.

        Jeigu klientas pasiskolintus pinigus išleidžia tranzakcijoms to paties banko viduje, kliringo operacija išvis nepareikalauja banko aktyvų. Jeigu į išorę – kitą banką Lietuvoje arba užsienyje, bankas kliringui panaudoja turimas atsargas, jeigu jų trūksta – pasiskolina tarpbankinėje rinkoje.

        Ryšys su depozitais tik toks, kad ateinančios iš išorės į banką lėšos didina banko aktyvus – lėšas Lietuvos banke ir korespondentinėse sąskaitose, o banko įsipareigojimų pusėje virsta einamosiomis sąskaitomis arba depozitais.

      • That’s an inintllgeet answer to a difficult question xxx

  7. O nemokama kreditinė be aptarnavimo mokesčio Nordea IKI Premija Mastercard.

  8. Yra tik dvi bėdos Lietuvoje – bankai ir partijos 🙂

  9. […] realiais pastebėjimais dėl bankų veiklos ir jų taikomos „kainodaros“. Štai pirmas ir antras […]

  10. […] pietūs – tik bankams (I) http://www.dali.us Papiktino vakar spaudoje pasirodęs straipsnelis apie bankų atstovų pasamprotavimą, kad „nemokamų pietų ir paslaugų nebūna“. Esu karštas kapitalizmo […]

  11. […] negali sutvarkyti bankų taikomų mokesčių dydžių, nes nėra įrankių tam atlikti. Tiesa, primiršta, kad tas kas ieško, tas randa. O gal geriau […]

Leave a Reply to anarchistas Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)