Pasakyk Pakruojiečiui kad Plungė perėjusi nuo dujų prie medienos (85%) sumažino šilumos kainą 5ct. ir jis užsinorės biomasės. Ir visai nesvarbu, Plungėje ne biomasė o dujos sudaro 85% kuro ir kainos krito dėl pigusių dujų. Eilnis pilietis po nežino. Jis mato tai ką jam pasakė žiniasklaida: perėjus prie medienos šiluma ženkliai pinga.
Vakar į viešumą išlindo du beveik analogiški straipsniai: vienas Lietuvos žiniose „Mus išgelbėtų valstybės girios“ , kitas – Delfi savo vardu pateikė Lietuvos žinių straipsnio santrauką „Nuo rusiškų dujų išgelbėtų lietuviška mediena“. Susidaro įspūdis, kad stengiamasi sukelti šurmulį/suklaidinti visuomenę prieš prastumiant „atsinaujinančių įstatymą“ ir/arba išsimušti papildomą paramą „miškininkams“ (apie kurią kalba p. Lapinskas).
Straipsnyje skundžiamasi kad valstybė neremia miškininkų ir mėto pinigus rusams(dujoms). Remiamasi ekspertais, kurie tiesiogiai neįvardijami. Jaučiasi kad straipsnis užsakomasis, ir jį ruošė žmogus nenusimanantis apie situaciją šalies ūkyje. Keli kvailiausi straipsnio „nepataikymai“:
„Antai Plungėje net 85 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos gaminama iš medienos“ tiek Plungės šilumos, tiek Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis Plungėje 2009 metų pabaigoje 85% kuro buvo dujos. (o straipsnyje minimi 5 centai „išlindo“ dėl kritusių dujų kainų“). Panašiai yra ir su Radviliškiu, kuris dar tik gavo paramą biomasės katilinei ir ji kol kas negali įtakoti šilumos kainų.
„Tačiau kol kas iš biokuro šilumą gamina tik 210 katilinių, daugiausia – mažo pajėgumo. Jose sumontuota 360 kogeneracinių katilų.“ Vėlgi „ekspertai“ nežino kas yra kogeneracija ir maišo elektrines su katilinėmis.
Taip pat labai abejoju, ar Švedai tikrai gamina 20% elektros iš biomasės (po ranka radau tik senus 2005 metų duomenis. Tuomet ten buvo gaminama 5% elektros naudojant biomasę).
Įdomiausia čia yra tai, kad šiandieninė energetikos ministerija grūda atsinaujinančius kur tik galima (ir kur negalima). Vien rengiamas „atsinaujinančių įstatymas“ ko vertas. Pavarčius projektą susidaro įspūdis, kad ten sudėtos visi pageidavimai tiek biomasininkų, tiek vėjininkų tie saulininkų, o apie vartotojus nepagalvojo niekas. Pasižiūrėjus į darbo grupę.. tai jau nebeatrodo nuostabu. O straipsnio „šaltiniai“ skundžiasi kad politikai priešinasi. Situacija: pats muša pats rėkia.
Smalsu, kodėl užsiiminėdami visuomenės dezinformavimu nebuvo pasamdytą bent jau bendrą supratimą apie reikalą turintys žmonės ? O jei neturi žalio supratimo apie ką kalbi, tai kam mėtytis skaičiais ? Kalbėk kaip visi politikieriai – šūkiais ir atrodysi protingas.
Pabaigai norėčiau išdėstyti savo nuomone šiuo klausimu
Pernai yra tekę padėlioti skaičiukus, kaip atrodytų keletas Kauno rajono katilinių esamą kurą pakeitus biomase. Elementari kaštų/naudos analizė.
Mažose katilinėse automatinis dujų katilas yra pigiau nei biomasės katilinė (pats kuras, mediena, yra pigesnis, bet biomasės katilinės reikalauja daugiau aptarnavimo).
Katilinėse, kurios šiuo metu naudojamas mazutas kaip rezervinis kuras perėjimas prie biomasės daugeliu atveju yra tikslingas.
Pervedus, kaip siūloma straipsnyje, visas katilines ant biomasės šiluma brangs, mediena brangs, malkos brangs. Elementari ekonominė logika: kai resursas yra ribotas, jo vartojimo didėjimas kelia kainą. Pasiūlos/paklausos dėsnis ir jokios mistikos. Bet kuriam išklausiusiam ekonomikos pradžiamokslį turėtų būti aišku, kad jeigu gamyba reikalauja dotacijų ji yra brangesnė už tą, kuri dotacijų nereikalauja. Ar tos dotacijos bus skirtos tiesiogiai iš tų, kurie vartoją šią paslaugą (centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų) ar iš visų šalies piliečių „solidariai“ esmės tai nekeičia: šiluma brangs. Ar tai gerai ar blogai – čia jau atskiras klausimas, bet dotacijos, subsidijos ar priemokos rodo, kad paslauga/resursas yra brangesnis už konkurentus. Dotacijų atveju pinigai dažniausiai paimami iš kitos kišenės ir tiek.
P.S aš pilnai pritariu, kad miško atliekas reikia rinkti ir naudoti kaip kurą. Tam šiuo metu Lietuvoje nėra nei technikos nei rinkos, dėl to tam tikros subsidijos pasitarnautų visuotiniam gerbūviui (baisu žiūrėti, kai pamiškėse pūva ar deginama šakos, ar net plonesni medeliai), o „čipsai“ gaminami ir geros medienos, bet kam skiesti, kad miško tvarkymo ir kirtimo atliekų panaudojimas atpigins šilumą ?
Raktai: biokuro supirkimas, cipsu supirkimas, biomasės supirkimas, biomases supirkimo kaina
1. Kur gavai 2009-ų Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenis? Aš randu tik 2008.
2. Dėl Švedijos radau dvi nuorodas:
a) http://www.sweden.gov.se/sb/d/9097/a/81762 – 2008 paminėtas skaičius 20% (šaltinis valstybinis)
b) http://www.borevind.se/default.asp?lid=4&ulid=13&show=1 – yra skaičius 17% 2005 metams.
Mes skirtingai ieškome? Kokiais šaltiniais rėmeisi?
3. Kas įeina į aptarnavimo kainą: mechanizmai, žmonių alga? Kaip su ekonominiu efektu ir pinigais, kurie lieka Lietuvoje? Ar tai irgi skaičiavai? Jei skaičiavai kodėl nepateiki skaičių, kad matytūmėme kiek kartų, procentų pigiau/brangiau?
4. “Vėlgi „ekspertai“ nežino kas yra kogeneracija ir maišo elektrines su katilinėmis.” http://www.vilniaus-energija.lt/news.php?lang=lit&sec=&id=121 – atrodo, kad niekas nieko nesumaišė. T.y. veikiau schema tokia
kogeneraciniai katilai katilinėje, kurios yra elektrinėje.
Žmogau, tu negerbi savo skaitytojų pateikdamas jiems neteisingus duomenis.
Dėl šilumos tiekėjų asocijacijos vakarop pažiūrėsiu. Dabar mažumėle laiko nėr.
Dėl švedijos: Yra du visiškai skirtingi dydžiai: % nuo nuo elektros energijos suvartojimo ir % nuo bendro energijo suvartojimo. Bent jau pirma nuoroda kalba ne apie elektrą o apie bendrą suvartojimą.
Į aptarnavimo kainą įeina atlyginimai ir eksplotacinės išlaidos (tepalai, remontai ir t.t.) . “Liekančiu Lietuvoje pinigų” neskaičiavau, nes tai niekaip neįtakoja tiekiamos šilumos kainos galutiniam vartotojui.
Kogeneracija yra šilumos ir elektros gamyba vienu metu (gali pasižiūrėti apibrėžimą, pvz: http://www.answers.com/topic/cogeneration). Strapsnyje pateikti skaičiukai yra eilinės katilinės gaminančios šilumą, ir jos nieko bendro neturi su kogeneracija ir elektros gamyba.
Vienintelis neteisingas domuo kurį galbūt pateikiau tai paminėjimas 2009 šilumos tiekėjų asocijacijos ataskaitos, kurios oficialios versijos galbūt dar nėra internete. Bet tai faktų nekeičia. Visa kita kaip ir teisingą.
Tai va gal straipsnyje tuos 20% ir turėjo omenyje 🙂 Sunku pasakyti, ką norėjo pasakyti autorius.
Dėl kogeneracijos – taip, teisingai. Bet, ką norėjau pasakyti, kad esi labai priekabus (per daug priekabus).
Jaučiuosi kaip velnio advokatas 🙂
Žinai, tokios “klaidos” kartojasi nuolat ir visais lygiais. Jei kalbėsime apie biomasę yra milžiniškas skirtumas ar tie 20% nuo bendro energijos suvartojimo ar nuo elektros (šilumą iš malkų pagaminti žymiai paprasčiau nei eieltrą). O tie straipsnyje minėti skaičiai 80% šilumos ir 20% elektros jau įrašyti į naują atsinaujinančių įstatymą Ir Lietuva taps ne tik šalimi turinčia viena didžiąusių saulės elektros supirkimo kainų bet ir daugiausiai elektros gaminanti iš biomasės. Kažkodėl nemanau kad tai gerai.
O kuo čia užkliuvo Pakruojis? 🙂
Ir kaip tu tas “konspiracijos istorijas” atkasi? Šeštasis jausmas?
Puikūs rašiniai.
Ačiu už gera žrodį. O Pakruoji pasirinkau dėl to, kad jis toli nuo Plungės ir ten šiluma viena brangiausių Lietuvoje.
Pagalvojau, kad dar vienas tinklaraštininkas bus iš to paties krašto.
Taip, Pakruojyje šilumos kaina yra labai brangi. Norėjo dėl to statyti katilinę, kuri degintų šiaudus ir kitą “kurą”, bet lėšų dabar nėra…
Ne.. aš iš Kauno (nor pakruojo rajone yra nemaža dalis giminės). Gal dėl to ir automatiškai fiksuoju statistika kuri pro rankas praeina.
Sakiuose apie puse silumos pagaminama biomase ir kainos tokios
sumine vienanare silumos kaina uz suvartota silumos kieki 24,35 ct/kWh
sumine karsto vandens kaina 19,95 ct/kWh
Eilinis burbėjimas, nežinant nieko… ieškojimas kažkokių blogybių… aš pats esu paskaičiavęs, kad medis daug pigiau nei dujos, nors nesu priklausomas koks m”medžio atstovas”.
Tokie kaip tu visada burba ir verkšlena, kad bus tik blogiau, bet patys nieko nedaro… sėkmės toliau verkiant
Kitus apšauti neišmanėliais labai paprasta. Ypač prisidengus internetiniu anonimiškumu. Beje, kad mediena pigiau už dujas aš sutinku, bet tai nereiškia kad šildytis mediena visada bus pigiau, ypač jei prie medienos pereis dalis stambiųjų vartotojų.
Aš energetikos srityje dirbu 14 metų, ir dažnai graudu žiūrėti kai apie energetiką kalba mulkiai, dažnai net nežinantys ką jų vartojami terminai reiškia (jau nekalbant apie atvejus kai akivaizdžiai meluojama, kaip kad cituojamame straipsnyje).
Beje, aš pats naudoju mediena (ir anglis) namui šildyti. Ir tai yra pigiausia alternatyva, bet tik dėl to, kad aš savo kūriko darbą vertinu 0 Lt/val.
Esmė ne kiek moki už šilumą, bet kam moki. Jei šildaisi mazutu ar dujom – tai pinigus moki arba arabų teroristams arba rusų imperialistams. O rinkdamasis biokurą moki Lietuvos ūkininkams ar miškininkams. Vien nuo šios minties širdis turėtų sušilti, o šilta širdžiai – šilčiau ir kūnui, vadinas reikia mažiau šildytis ir mažiau mokėti – ot taip 🙂