Jun 202010
 



Mirties bausmė tai lakmuso popierėlis parodantis vyraujantį santykį tarp individo ir visuomenės. Šalyse, kuriose vis dar egzistuoja mirties bausmė visuomenės interesai iškeliami aukščiau individo interesų. Šalyse, kuriose mirties bausmė panaikinta – individo interesai iškeliami aukščiau visuomenės interesų.

Egzistuoja visuotinai priimtos žaidimo taisyklės (dar vadinamos įstatymais). Asmuo nenorintis žaisti pagal taisykles vadinamas nusikaltėliu. Asmenys grubiai (arba nuolat) pažeidinėjantys žaidimo taisykles turėtų būti šalinami iš žaidimo. Čia ir atsiranda konfliktas: visuomenės interesai prieš individo interesus. Vyrauja prietaras, kad gyvybė yra šventa, ir jos negalima atimti. Taigi, išsigimusios demokratijos valstybėse pripažintų žudikų ir prievartautojų „teisė“ į gyvenimą iškeliama aukščiau visuomenės interesus: toks individas dažniausiai yra visuomenės išlaikomas iki gyvenimo pabaigos, vietoj to kad būtų pašalintas (nužudytas).

Visuotinio „taupymo“ vajau kontekste siūlau grąžinti mirties bausmę, pritaikant ją visiems nuteistiems iki „gyvos galvos“. Šiandieninė vyriausybė įrodė sugebanti keisti taisykles viduryje žaidimo (pvz. sumažindama įmokas į privačius pensijų fondus). Kodėl ji negalėtų padaryti paslaugos tautai ir sunaikinti bent jau dalį nusikaltėlių ? Kiek biudžeto lėšų būtų sutaupytą ! O jei dar atlikę sveiki organai būtų panaudoti pagal paskirtį..

 Bet to niekada nebus, nes mes gyvename išsigimusios demokratijos sąlygomis, kai individo interesai iškelti aukščiau visuomenės, o pripažinti nusikaltėliai turi daugiau teisių ir mažiau pareigų nei likę, įstatymus gerbiantys piliečiai.


Raktai: mirties bausme

  10 Responses to “Apie mirties bausmę”

  1. Bausmė mirtimi, tai kerštas. Bausmė turi sudaryti sąlygas ją suvokti, gailėtis (bent baudžiantieji to tikisi). Esu skaitęs, kad mirties bausmė JAV kainuoja daugiau, nei reikia nuteistojo išlaikymui iki mirties – dėl ilgų ir brangiai kainuojančių teismų ir apeliacijų nagrinėjimų maratono.

    • Tai ne kerštas. Tai eilinės grėsmės visuomenei eliminavimas mažiausių sąnaudų metodu. Tai visuomenės apsivalymas eliminuojant parazitus.

      O teismai amerikoj (kaip dabar jau ir LT) yra vienas didelis sow, kur esminis faktorius yra pinigai.

    • Minusui: įtariu, ta „kaina“ mažesnė tik darant prielaidą, kad nuteistasis iki gyvos galvos nerašys apeliacijų ir šios nebus nagrinėjamos teismuose (kas mažai tikėtina).

  2. jei yra nenuginčyjami kaltės yrodymai – gal ir taip. kitu atveju rekomenduoju pažiūrėti http://www.imdb.com/title/tt0289992/

    • Mačiau. Gan ekstravagantiškas savižudybės būdas. Galėjo ji nukneckinti vien už teisėsaugos provokavią (ir pagalbą savižudybėj).

      Beje, neginčyjami įrodymai labai slidi sąvoka. Mano nuomone užtektų akivaizdžių įrodymų + recidyvo. Pvz. pagal principą “three time looser” (http://en.wikipedia.org/wiki/Three_strikes_law)nuteisti mirties bausme pagal supaprastintą tvarką.

      Tiesa, sutinku, kad mirties bausmė įveda ir avas problemas (kai žmogus neturi ką prarasti.. jis darosi pavojingesnis). Bet vistiek manau kad mirties bausmė apvalytų visuomenę.

  3. Šiaip aš irgi būčiau už tokią savigyną, bet:
    1) vertėtų prisiminti kad ir Čikatilo atvejį – teisėsauga keletą kartų apsiriko, ir buvo sušaudytas niekuo dėtas žmogus (ar net keli, nebeprisimenu). Neturiu jokio pagrindo manyti, kad mūsų teisėsauga yra geresnė, greičiau jau atvirkščiai.
    2) “visuomenės interesai” yra gana slidi sąvoka, ir ją visada atsiranda kas paaiškina kaip jam patogiau. Žydus ir čigonus naciai juk irgi žudė “nacijos (visuomenės) interesų” vardan?..

    • Apie Čikatilo atvejį nedaug žinau, bet jei buvo eliminuoti recidyvistai – nieko bloga tame nematau.
      O dėl visuomenės interesų sąvokos slidumo sutinku. Kartais būna perlenkimu. Kitavertus dabartinė “Vilniaus Kirtimų” problema irgi yra nesveikas reišinys, kurį demokratija trukdo spręsti (ne dėl to kad jie čigonai, o dėl to kad nelegalai ir narkotikus stumdo)

  4. Aš irgi prisidėsiu prie daliaus griežtos nuomonės kad mirties bausmės reikia.
    Vienas reikalas dėl apsirikimų ir nekaltųjų pasmerkimui miriop per klaidą – tą galima sumažinti iki minimumo. Tarkime teisiamas žulikėlis dėl močiutės nužudymo. Pagal įstatymus jam gresia mirties bausmė, bet prokuroras gali pasiūlyti prisipažinti (taip palengvinti darbą policijai ir neapkrauti jų darbais, tuo pačiu sutrumpinti teismo darbą) – taip jis gautų iki gyvos galvos, ir turėtų vieną šansą malonei po 20m. Bet jeigu jis atmeta šitą pasiūlymą, tada galėtų būti tesiamas su šansu į vieną apeliaciją – kokį nors specialų teismą ar teismo skyrių kuris nagrinėtų tik atsisakiusiųjų prisipažinti dėl nužudymo bylas. Ir viskas, jeigu teismas įrodo jo kaltę, po kokių 6 – 9mėn pih pah ir recidyvo nėra. Arba kažkas labai panašaus manau tiktų mano šitam scenarijui 🙂

  5. Žmogaus teisė į gyvybę iš ties išskirtinė ir pati svarbiausia žmogaus teisė, galima pavadinti – šventa, ir kuri saugoma ne prietarais, kaip tamsta rašo, o įstatymu 🙂 Kas reiškia, jog valstybėse, kurios atsisakiusios mirties bausmės, gyvybė yra aukštinama, vertinama, o tai daro atitinkamą poveikį ir visuomenės moralei. Legalizavus mirties bausmę, kaip kriminalinę bausmę, valstybė taptu neprastesniu žudiku, besivadovaujančiu senais laikai vyravusiu Taliono principu – akis už akį, dantis už dantį. Ar priimtina šiuolaikinei visuomenei žudiką nužudyti, prievartautoją – išprievartauti, suluošinusį – suluošinti? Ar tai yra tas visuomenės interesas, apie kurį kalbama?

    Jei taip, tai nežinau, kokiuose viduramžiuose gyveni, Daliau, nes atrodo ne atgal grįžčiojome, kai stojome į Europos Sąjungą, pasirašydami įvairiausius paktus, sutartis ir konvencijas, išsamiai reglamentuojančius ir šį klausimą. Tikrų tikriausią kerštą (nes grėsmę visuomenei puikiausiai pašalina, saugumą užtikrina ir kitos bausmių rūšys) vadini mažiausių sąnaudų metodu, kai tektų eiti prieš visą sąjungą ir jos Žmogaus teisių teismus? Hm…
    Beje visiškai teisinga aukščiau išreikša nuomonė ir dėl klaidos. Tarptautiniu mastu pripažinta faktas, kad tokių klaidų buvo, ir niekas negali užtikrinti, kad jos nepasikartos. Nekalto žmogaus tokiu atveju jau neprikelsi ir neišteisinsi.

    Mano asmeninė nuomonė: atrodo ganėtinai teisinga (neskaičiuokime, kiek tai kainuoja, nes teisingumas visada turi savo kainą), kai žiaurus nusikaltėlis metų metais trunyja kalėjime ir patiria fizines ir psichologines kančias, nei kad vienu šuviu ar injekcija jos tučtuojau užbaigiamos.

    Taigi… kažkodėl man pasirodė, kad išdėstytas autoriaus požiūris yra labiau priemonė sarkastiškai pašiepti valstybės taupymo politiką, o ne rimtai pasisakyti už mirties bausmę 🙂

    • Ačiū už idomią nuomonę, bet aš su ja nesutinku. Senojo testamento nesiūlau taikyti pažodžiui (nei akių badymas nei papildomi privartavimai nieko gero neatneš), bet nuoširdžiai tikiu, kad piktybinius (recidyvistus) nusikaltėlius reikia žudyti. Masiškai. Ir būtent dėl ekonominių priežasčių. Netgi nepriklausomai nuo krizės. Dar daugiau: gerausias variantus būtų juos “išparduoti atsarginėmis dalimis” (jei sveiki – panaudoti inkstus, krauja, ragena ir t.t.).

      Kad ir kaip būtų gaila, bet ištekliai pasaulyje yra riboti (dėl to ir komunizmą pastatyti buvo taip sunku), dėl to VISADA reikia rinktis. Pasirinkimas nevisada yra akivaizdus, ne visada jis priklauso nuo konkretaus žmogaus (dažnai pasirenka “sistema”). Taigi, kas svarbiau: nuteisto recydivisto gyvybė(kuris bus išlaikomas 30 metų) ar eilinio žmogelio.. kuris taip ir mirs nesulaukęs savo eilės inkstų persodinimo operacijai ? O gal svarbiau 10.000 vaikų Afrikoje, kurie galėtų būti paskiepyti nuo geltonojo drugio už tuos pačius pnigus ? O gal geriau tuos pinigus skirti šeimai.. kuridabar skursta, nes jos maitintoją nudaigojo minimas recidyvistas ?

      Tiesa, realeme gyvenime taip šio klausimo niekas nekelia ir tikriausiai niekada nekels. Pagal nurylėjima yra labiau vertiname būtent nuteisto žudiko gyvybė. Visa kita – jei lieka pinigų.

Leave a Reply to jurgat Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)