Dec 172009
 



Paskutines porą savaičių (mėnesių) Sodra buvo visuomenės informavimo priemonių dėmesio centre ir nors visi apie ją kalba, bet susidaro toks įspūdis, kad nedaugelis įsivaizduoja, kaip veikia Sodrą (ir kodėl negalima užlopyti Sodros skylių padidinus pajamų mokestį, arba kodėl negalima kelių remontui skirtų pinigų išmokėti pensininkams).

(šiame tekste žodžiu pensininkas dažniausiai turiu galvoje visus pensijų iš pašalpų iš Sodros gavėjus, ne vien gaunančiuosius senatvės ar invalidumo pensijas)

Sodrą – valstybinis socialinis draudimas. Taip į ją ir reikėtų žiūrėti: kaip į draudimą, kuriam yra mokamos įmokos, o atsitikus nelaimei, arba išėjus į pensiją – gaunamos išmokos. Žiūrint labai paprastai – Sodra tai primityvus, mechaninis pinigų perskirstymo mechanizmas: paimi pinigus iš tų kurie dabar dirba, ir atiduodi tiems, kas dirbti negali. Šita sistema niekaip nėra susijusi nei su valstybės biudžetu, į kurį patenka pajamų ir pelno mokesčiai, nei su ES fondais. Kartais atrodo, kad Sodros funkcijas galėtų atlikti ir vienas kompiuteris: iš vienos kišenės paėmei – į kitą įdėjai, bet apie šią sistemą sukurtas popierizmas stulbinantis.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę: http://www.sodra.lt/client/e-book-1.html, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.



Sodra



Matematiškai: jei yra sumokama socialinio draudimo mokesčių X, tai idealiu atveju Z + Y turi būti mažiau už X, t.y. Sodros išlaidos + išmokamos pensijos neturi viršyti surenkamų mokesčių. Šiandieninė situacija yra kardinaliai priešinga: vien pensijos Y gerokai viršija surenkamus mokesčius X. Tokiu atveju yra skolinamasi… ir šiandieniniai pensininkai pravalgo ne tik savo pensijas, bet ir savo, šiuo metu dirbančių vaikų, pensijas. O jei krizė užsitęs – tai ir anūkų.

 

 

Sodros pajamos (arba apraustųjų įnašai) – tai socialinio draudimo mokesčiai, kuriuos moka dauguma dirbančiųjų. Šiuo metu Sodrai mokami mokesčiai nėra vienodi. Pagrindinių mokesčių mokėtojų grupių Sodrai mokamų mokesčių dalis:

 

Dirbantys pagal darbo sutartis moka Sodrai 3%+30,98% nuo „popierinės“ algos (viso 33,98%)

Dirbantys pagal autorines sutartis (2010m.) mokės Sodrai 2%+17% nuo „popierinės“ sumos (viso 19%)

Individuali veiklą – 10% nuo pajamų/išlaidų skirtumo (viso 10%)

Emigrantai Sodrai moka 0%

 

Sodros išlaidos tai senatvės, invalidumo ir  kitos pensijos, bedarbio, ligos ir kitos pašalpos.

 

Taigi Sodra surenka socialinio draudimo įmokas, ir surinktus pinigus išdalina. Jei pinigų lieką – jie kaupiami. Jei trūksta – skolinamasi. Iki šiol egzistavo praktika, kad kai tik Sodros įplaukos viršydavo išlaidas – buvo didinamos išmokos: keliamos pensijos, ilginamos motinystės atostogos ir t.t. Tai labai gražiai veikė ekonomikos kilimo metu, bet jai traukiantis – sukuria dideles problemas.

 

Sodros sistema nenumato jokio asmeninio pensinio fondo kaupimo (II pakopos pensijos nepriklauso Sodrai), t.y. visi pinigai kuriuos sumoka šiandieniai dirbantieji – yra išdalinami šiandieniams išmokų gavėjams (pagrinde pensininkai). Mainais dirbantysis gauna pažadą, kad ateityje, jam išėjus į pensiją jis galės pretenduoti į dalį tuo metų dirbančių žmonių mokamų Socialinio draudimo mokesčių. Normaliam draudime – įmokos dydis tiesiogiai lemia išmokos dydi. Sodroje to nėra ir tikriausiai niekada nebus..

 

Sodra turi dvi dideles problemas. Pirma – tiek pensijų ir kitų išmokų dydį nustato seimas. T.y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo išlaidų (didžiosios dalies). Antra – socialinio draudimo mokesčių dydį ir jo mokėtojų bazę taip pat nustato seimas. T. y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo pajamų (didžiosios dalies). Taigi, turime socialinio draudimo sistemą, kurios tiek pajamos, tiek išlaidos priklauso nuo seimo užgaidų, bet atsiradus nebalansui – visada lieka kalta Sodra.  Egzistuoja ir Konstitucinio teismo sprendimas, kad pensija yra pensininkų turtas, kurio negalima atimti (teisėjai irgi būsimi pensininkai), taigi turime situaciją, kai pensijas didinti galima, bet mažinti ne. Manyčiau kad šitą teismo sprendimą būtų galima interpretuoti kitaip: pensija yra teisė į išmokų dalį (kuri gali didėti ir mažėti), o teisė taip pat yra turtas, bet apie tai kituose įrašuose.

 

Jei planai nepasikeis, planuoju parašyti dar du įrašus šia tema. Vieną apie tai, kodėl Sodra bankrutuos, kitą – kaip galima spręsto Sodros problemą.

 

Reziumuojant: Sodra veikia pagal principą: aš išlaikau savo tėvus (ir kitus išmoku gavėjus). Už tai gaunu teisę būti išlaikytam kai pasensiu. Ir nieko daugiau. Visi tie, kas tvirtina, jos pensija užsidirbo – arba nežino kaip veikia Sodra, arba nenori to žinoti. Jie paprasčiausiai išlaikė savo tėvus ir senelius. Ir tų  kaimynų, kurie nedirbo tėvus ir senelius.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

  7 Responses to “Kaip veikia Sodra”

  1. X>Y>Z formulėje nėra pačio svarbiausio dėmens!!!
    Realiai yra X>Q>Z>Q>Y, kur Q=valdžia. Valdžia ima iš žmogaus, valdžia skiria pinigus Sodrai, ir valdžia liepa mokėti ar nemokėti pensininkui 😀
    Sodra tėra šefo buhalteris, kuris tik vykdo paliepimus 😀
    Man visiškai vienodai, kaip veikia sodra – juolab, kad ta sistema sukurta tam, kad valdžia turėtų kam kaltę permesti už savo sprendimus 😀

    P.S. Tarkim, kad tavo tekstas man svarbus, jei net captcha netingiu rašyti 😀

    • Nevisai taip. Valdžia nustato “draudimo įmokos” dydį, t.y. tą % nuo pajamų, kurią Sodra paima iš dirbančiųjų ir paskirsto “pensininkams”.

      Tam ir yra skirtas atskiras Soc. draudimo mokestis ir atskiras Sodros biudžetas, kad tai būtų tiksliniai pinigai (“pensijoms”) o ne taip kaip valstybės biudžetas, kur pinigus metyti tarp skirtingu sričių gana paprasta. Geriau jau Sodra su atskiru biudžetu, nei viskas finansuojama “iš bendro katilo”. Taip žymiai papraščiau galu suvesti.

  2. Daliau,
    o kur “praganei” sodrai mokamus darbdavio mokesčius nuo “popieriaus”?
    Gali sakyti, kad dirbančiąjam tai neįdomu. Bet jei valstybė darbo vietą apmokestins kone 50% tai peršasi viena vienintelė išvada – dirbančiųjų nereikia.

    • Nepraganiau. Viskas yra:

      Dirbantys pagal darbo sutartis moka Sodrai 3% pats dirbantysis ir 30,98% darbdavys (viso 33,98%)

      Dirbantys pagal autorines sutartis nuo 2010m) pats mokės Sodrai 2% o darbdavys mokės 17% (viso 19%)

      Beje, dabar iš dirbančiūjų pagal darbo sutartis valstybė “atsiriekia” 42%. (jei neskaičiuosim PVM. jei skaičiuosim PVM… gerokai daugiau)

  3. Pamiršai atkreipti dėmesį, jog išmokos niekaip nepriklauso nuo tavo sumokėtos sumos. Jei alga didesnė tai ir daugiau sumoki, bet va kiek gausi tai…. tik seimas žino.
    Mano nuomonė apie Sodra:
    http://www.nepo.lt/lt/nuomone/publicistika/parduokim-sodra/

  4. O kodėl Sodros knygelėje vaikams ne visai tiesa rašoma ? 🙂

    • Daug ten kas pritempta….

      O jei iš esmės – Sodra neskatina dirbti, greičiau atvirkšiai 🙂 Plius tas minimas “skėtis” tėra tik iliuzija. Ypač veidmainiškai skamba pareiškimas, kad Sodra pati pas tave ateina.. kai dirbti nebegali 🙂

      Sodra būtų galima lyginti su turgaus sukčiumi. iš tolo atrodo gražu, kol pats nesusiduri.

Leave a Reply to NePo Cancel reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)