Oct 022009
 

Yra toks reiškinys Marijos žemėje kaip vešieji pirkimai. Tai procesas, kuris turėtu užtikrinti, kad prekės ir paslaugos bus perkamos su didžiausia nauda pirkėjui (t.y. prekės kokybės ir kainos santykis bus optimalus). Realybėje viskas atrodo kiek kitaip. Žemiau pateikiu energetikos ministerijos (ūkio ministerija naudoja analogiškus) kriterijus pagal kuriuos vertinami pateikti pasiūlymai (pagal viešuosius kvietimus):

Kiekvienas pasiūlymas įvertinamas balais. Bendra balų suma negali viršyti 100. Pasiūlymai Paslaugos atlikimui bus vertinami pagal šiuos keturis kriterijus:

Eil. Nr.

Kriterijus

Svarba balais (iki)

1

Kaina

25

2

Paslaugos koncepcija ir naudojama metodika

40

3

Pretendentų ir (ar) ekspertų kvalifikacija

20

4

Pretendentų ir (ar) ekspertų patirtis

15

 Kaina balais apskaičiuojama pagal tokią formulę: C = (Cmin ´ X) / Cp;

            kur: Cmin – mažiausia pasiūlyta kaina;

            X – kainos svarba balais (iki 25);

            Cp – vertinamo pasiūlymo kaina.

 Iš naudojamu 4 kriterijų tik vienas yra objektyvus – tai kaina. Ir jis tesudaro 25% nuo viso pasiūlymo įverčio. Likę 75% daugiau ar mažiau subjektyvūs:

 Paslaugos koncepcija ir naudojama metodika. Koncepcija dar galiu suprasti: kas parašys gražesni rašinėli tema „kaip pulsim dirbti“ tas ir gaus daugiau balų. Su metodika yra sunkiau: jei bus pateikti du skirtingi pasiūlymai su skirtingomis metodikomis – kas pasakys kuri jų geriau tinka ? Bijau, kad ne visais atvejais ministerijos klerkų kompetencijos užteks. Mano nuomone tai labai subjektyvus kriterijus labai priklausantis nuo vertintojo pozicijos. O už jį skiriama 40% balų. T.y. jei rašinėlis bus parašytas gražiai, tai projektas su dvigubai didesne kaina nei minimali turi daug šansų laimėti.

 Pretendentų ir ekspertų kvalifikacija. Dėl šio kriterijaus subjektyvumo galima ginčytis, bet man nėra labai aišku, kieno kvalifikacija aukštesnė: trijų mokslo daktarų ar dviejų profesorių ? O gal vieno akademiko ? O gal penki inžinieriai konkrečiam darbui bus naudingesni ? Nelabai įsivaizduoju kaip objektyviai įvertinti šį kriterijų, kai darbui atlikti sudaromi platūs konsorciumai (siekiantys nuo kelių iki keliolikos žmonių). Jau nekalbant apie situacijas, kai konkurso laimėtojas samdo subrangovus nenurodytus pasiūlyme. Šis kriterijus sudaro 20% vertinimo balų.

 Pretendentų ir ekspertų patirtis. Patirtis galėtų būti objektyvus kriterijus, jei ji būtų apibrėžta. Kai to nėra padaryta – atsiveria plati erdvė priimti subjektyvius sprendimus. Patirtis levandų auginime irgi yra patirtis, nors ji nebūtinai siejas su teikiamu pasiūlymu. Ir dar: kuri patirtis yra vertesnė – kai per metus prabėgom sudalyvauji 10 projektų, ar kai du metus dirbi prie vieno ?

 Vertinant projektą pagal šiuos kriterijus žymiai daugiau šansų turi laimėti „teisingų žmonių“ pasiūlymai, net ir už kelis kartus aukštesnę kainą. Aš suprantu, kad yra labai sunku sukurti objektyvius tiriamųjų darbų vertinimo kriterijus. Kaina čia nėra pati svarbiausia, bet subjektyvumo taip pat turėtų būti gerokai mažiau. Šiuo metu negalėčiau pasiūlyti nieko geresnio, bet yra tikrai apmaudu, kai konkursą laimi kontora, pasiūliusi 50% aukštesnę kainą o vietoj ataskaitos pateikiančia esamų įstatymų kopijas + labai matyrų svetimų projektų rezultatus.

Sep 232009
 

Prieš pora minučių baigėsi LRT laida „Teisė žinoti“. Paliko labai slogu įspūdį. Tokia nuojauta, kad viskas eina velniop ir niekas nežino ką daryti. O ponas Kubilius tikrai labai jau arogantiškai išrodo. Pati laikysena: mes jus gelbėjam, o jus būkit tokie malonūs – nesimuistykit vien ko verta. Arba nuosavų klaidų neigimas. Tikriausiai užsikrėtė savo pirmtako nepamatuotu optimizmu. Arba rožines linzes užsidėjo. Taip, visas regionas smunkas, bet Lietuva smunka labiausiai, o tai jau dabartinės valdančiosios daugumos nuopelnai. Ypač patiko premjero išreikštas įsitikinimas, kad smukimo tempai sulėtės. Jis žinoma teisus – tokiais temais smukti ekonomika paprasčiausiai negali..

Smalsu dėl ko ponią Vėsaitę į šią laidą pakvietė ? Galėčiau spėti kad dėl šou. Moteris ji balsinga, bet pasisakymai – varo siaubą. Kaip galima džiaugtis ir laikyti pasiekimu, kad praeitos kadencijos valdžia milijardini Sodros perviršį pavertė milijardine skola ? Kaip galima tuo pačiu metu siūlyti mažinti įmokas Sodrai ir išlaikyti dideles pensijas ?

 Tiek valdantieji, tiek opozicija riejas dėl smulkmenų, o tuo tarpu ministerijų išlaidos auga. Taip, žemės ūkio ministras yra teisus: už darbą reikia teisingai atlyginti, bet taip tikriausiai mano ir ugniagesiai ar policininkai, ne vien ministrų patarėjai ? Solidarumas tikriausiai vienaip atrodo žiūrint pro limuzino (pirkto/nuomoto už mokesčių mokėtojų pinigus) langą ir, tarkim, stovint eilėje prie nemokamos sriubos dubenėlio.

P.S. Gal ir nėra taip blogai kaip aš čia parašiau. Pasivaikščiojus gatvėse pilna skubančiu žmonių o gatvėse mašinų. Tik kartkartėmis darosi apmaudu, kad visos reformos tenka tiems, kas pasipriešinti galių turi mažiausiai.

Sep 222009
 

 Ekonomikos genijus. Arba pranašas, toks kaip Vanga arba Nostradamus. Tikriausiai nekuklus pareiškimas, bet aš ką tik sužinojau, kad teisingai išpranašavau krize. Dar 2006 pradžioj, biteplius forumuose  (22 žinutė). O jei rimtai, tai šiuo metu yra kone garbinami ekonomistai „išpranašavę“ krize. Nesvarbu kokiu pagrindu jie ta krizę pranašavo (daugelis tik NT, bet ne likvidumo), nesvarbu, kad niekas net košmare nesapnavo kokį mąstą ji pasieks. Yra tikinčiu kad krizė jau pasibaigė. Aš linkęs manyti, kad čia tik pirmas žingsnis. Po 2010 antroje pusėje krize gali grįžti. Arba 2011 pradžioje. Grystant prie analitikų: Continue reading »