Sulės elementai (dar vadinami saulės baterijomis, angl. sollar cell, PV) viena iš šiuo metu pasaulyje greičiausiai besivystančių energetikos rūšių, ir vidutinėje bei ilgoje perspektyvoje gali turėti milžinišką įtaką planetos aprūpinimui elektra. Jau dabar, JAV, Ispanijoje ir kitur jau dabar statomos keleto megavatų galios jėgainės. Artimiausiu metu yra planų ES pastatyti 100 MW jėgainę.
Paskutiniu metu saulės energetikos lobistai pasiekė keletą reikšmingų pergalių kelyje į platesnį saulės elektros panaudojimą mūsų šalyje. Viena reikšmingiausių – saulės elektros supirkimo tarifo patvirtinimas 1,51-1,63 Lt/kwh. Taip, parašiau teisingai: supirkimo tarifas viršija pusantro lito už kilovatvalandę. Be to, energetikos ministerijoje iš visų atsinaujinančios energijos rūšių kažkodėl detaliau aprašyta tik saulės elektra, kurios Lietuvoje šiuo metu nelabai yra.
Pasižiūrėjus į saulės energijos intensyvumą Lietuvoje jis atrodo mažiau nei įspūdingas. Tiek pagal oficialius ES duomenis tiek pagal energetikos ministerijos pateikiamus skaičius jis per pus mažesnis nei Ispanijoje ar Italijos pietuose. O ir saulės elementų technologijos dar tik žengia pirmuosius komercinio panaudojimo žingsnius. Dėl to man ir kyla natūralus klausimas, kam Lietuvai, kaip šaliai, reikia „investuoti“ pinigus į resurso, kurio pas mus nėra pakankamai, vystymą. Gal geriau „užleisti“ tą garbę šalims, kurios turi ženkliai daugiau saulės energijos ?
Pasivaikščiojus po Google rimtų argumentų vystyti saulės energetiką Lietuvoje neradau. Yra galybė rėksmingų straipsnių bei gana vienapusiškų tyrimų akcentuojančių atsinaujinančių išteklių svarbą: energetinė nepriklausomybė, einamosios sąskaitos deficito mažinimas, pigesnė energetika, įsipareigojimai ES ir t.t. „Liaudies masėse“ labai populiarus argumentas: pasistatysime saulės elektrines, ir nebereikės brangių „Gazprom“ dujų, sumažės importas. O ir nuo nekenčiamų monopolistinių elektros tinklų atsijungsime. Argumentas dėl atsijungimo nuo elektros tinklų pats savaime yra absurdiškas. Be to nemanau kad atsirastu daug žmonių norinčių „mokėti“ po 2lt/kWh vien dėl to kad jiems nepatinka VST ar „Gazprom“. Nebent įsigaliotų paskutinė „Atsinaujinančių išteklių įstatymo“ projekto versija. Tuomet tuos, tokių elektrinių savininkai gautu kompensacijas, net jei visą pagamintą elektrą suvartotų patys, t.y. už jų gaminamą ir vartojamą saulės elektrą mokėtų visi elektros vartotojai.
Vien pasižiūrėjus į saulės elektros supirkimo tarifus akivaizdu, kad ekonomine prasme tai visiškas absurdas. Be to jos ne tik kad nesumažins Lietuvos priklausomybės nuo eksporto, bet atvirkščiai – padidins (tiesa, importuosim ne dujas iš Rusijoj, o saulės baterijas iš Kinijos ar Vokietijos).
Šiuo metu matau vienintelę saulės elektros intensyvaus brukimo visuomenei priežastį: kažkas nori visų elektros energijos vartotojų sąskaita prasukti smagų bizniuką. Kiekvienam turėtų būti akivaizdu, kad saulės elektra artimoje bei vidutinėje perspektyvoje Lietuvoje ekonomiškai nebus naudinga, bet patvirtinus atitinkamus, milžiniškus, jos supirkimo tarifus gali gautis visai geras verslas su ilgalaikiu, pastoviu pajamų srautu.
Ir vėl, kaip visada, už viską susimokės eiliniai vartotojai.
Gal geriau tada jau vystyti vėjo elektrines, nors jos nėra konkurencingos, bet visuomenei jų pagaminta energija kainuoja ženklai mažiau nei saulės elektra. Žinoma, ir vėjo jėgainių reikia statyti ne daugiau nei esame įsipareigoję ES. Kam be reikalo metyti pinigus vėjais ?
Aš nesu prieš saulės elektrines, bet manau kad Lietuvai jos netinka ir netiks artimiausius 10-20 metų. O kad nebaigti tokia neigiama gaidai neblogas tekstas pasiskaitymui: Didysis JAV saulės energijos planas.
P.S. Paskutiniu metu spaudoje pasirodė įdomi žinutė: Vilniuje atidaroma saulės baterijų gamykla. Investicijos apie 3 milijonus eurų, numatoma įdarbinti 20-25 žmones. Gal kas turit daugiau informacijos, kokią gamyklą galima pastatyti už tokią sumą ir kaip gamykloje gali dirbti tik 20 žmonių ? Šiandien VŽ pasirodė papildoma informacija apie tolimesnius planus plėtoti saulės elementų verslą. Jei Lietuvoje iš tikro būtų gaminami (iš tikro gaminami, o ne tik surenkami) naujos kartos saulės elementai ir jie eksportuojami, tuomet tokią gamybą vertėtų remti (ji šiuo metu dosniai remiama ES struktūrinių fondų pinigais). Bet, stebint bendras tendencijas peršasi išvada, kad šias jėgaines bus bandoma įbrukti Lietuvai.ir visus elektros energijos vartotojus priversti pirkti saulės elektrą už 1,6 lito/kWh taip remiant šią pramonės šaką. Nemanau kad tai yra pati geriausia rėmimo forma. Gal tuomet geriau buvo privesti visus Lietuvos gyventojus pirkti tik „Alytaus Tekstilės“ audinius ir produktus iš jų? Tikriausiai tokio nutarimo ekonominis efektas būtų didesnis.
Raktai: saules elektrines, saules elektrines lietuvoje, saules kolektoriai elektrai gaminti, saules elektrine, saules elektrine lietuvoje, saules kolektoriai elektrai, saules elektrines kaina
Šiandien per žinias kalbėjo, kad į fotoelementų gamybą per artimiausius metus investuos 200-300 mln. litų, o iki 2016 metų pajamos iš fotoelementų eksporto sudarys 1,6 mlrd. litų. Iki tada turėtų įdarbinti ~500 darbuotojų, o Lietuva ketina užimti laisvą šią pramonės nišą pasaulyje. O ar nebus tai svajonė apie oro uostą Vasiukuose, parodys laikas 🙂
Visi šitie planai skamba labai optimistiškai. Jei taip ivyktų – būtų šaunu, bet nelabai noriu sutikti, kad saulės energetika tai laisva niša. Taip, Lietuvoje laisva, bet pasauliniu mastu tai viena greičiausiai besivystančių energetikos šakų, kur technologia pasensta per keleta metų.
A. Galdikas tikriausiai yra labai rimtas medžiagotirininkas, bet ar tikrai jo įdirbis padarys perversmą saulės elementų rinkoje – parodys gyvenimas. (be perversmo juos paprasčiausiai “suvalgys” kompanijos, galinčios į gamybos liniją mesti 100’tus milijonų. Eurų).
Beje, šiandien į viešają erdvę išėjo info, kad ten bus ne gamykla, o cechas prie laboratorijos.
Atsinaujinančių energijos šaltinių plėtros strategija Lietuvoje, mano supratimu, galėtų būti vystoma viena iš dviejų krypčių: arba metame visas jėgas pasirinktų technologijų vystymui (parama moksliniams tyrimams, edukacija, know-how importas, gamybos ir eksporto skatinimas, o natūraliai – ir iš to kylantis jų vartojimo skatinimas), siekiant išsikovoti vietą tarptautinėse rinkose, arba naudojame jų kuo mažiau – tik labiausiai ekonomiškai apsimokančius ir tik tiek, kad tenkintume ES reikalavimus. Dabartinė strategija, tuo tarpu, tiesiog remia eilinius importo versliukus gyventojų sąskaita ir, kaip labai teisingai pastebėjai, bendrame paveiksle importo-eksporto balanso nepagerins. O ta parama – elementariai nukopijuoti Vakarų Europoje taikomi modeliai. D. Britanijoje, beje, ketinama priimti įstatymą, remiantį mikrogeneraciją, kuriame panašios eilės parama bus skiriama ir mikro vėjo turbinoms, kurios yra gausiai neefektyvios. Kita vertus, jos ekonomika labiau pajėgi tai pakelti, o ir jos įtaka pasaulinėms emisijoms – nepalyginama su Lietuvos.
Jei Lietuva vystytų vieną kryptį, kur būtų ir tiriama, ir gaminama, ir diegiama – tai būtų (aišku jei dėl to elektra nebrangtų 5+ kartų). Apsidairius aplinkui, atrodo kad tai bandoma daryti su saulės elektra. Šioje srityje jau kelinti metai (gal nuo kokių 2006) yra kryptingai peršama įdėja. Šiuo metu prasidėjo didelė PR kompanija. Vėlgi, jei bus taip kaip tvirtinama – labai gerai. Bet aš tuo netikiu. Manau bus kaip visada – arba bus įsisavinta ES parama ir po kelių metų kontora perleista ir/arba bus bandomą produkciją diegti Lietuvoje (dabartinis tarifas tam palankus).
Šioje srityje yra ir kita blogybė – atsinaujinančių įsipareigojiai Lietuvai primetami iš Briuselio, o mūsų “atstovai” tik linkčioja galvą (kartais būna ir dar blogiau – džiūgauja kaip pas mus bus gerai, kai tiek daug atsinaujinančių bus įdiegta). Geriausių atveju – tai akivaizdus kompetencijos trūkumas. Blogiausiu – sabotažas.
Įdomūs pamąstymai, tačiau labai jau supolitinti. Juk naudoti galima ne vien saulės energiją, bet derinti ją su vėjo, dar kažkokia (pavyzdžiui geotermine). Be to, saulės elementai juk taip pat tobulėja. Gal po kelių metų juos Lietuvoje jau apsimokės naudoti be jokių kalbų. Be to, ši energija suteikia laisvę: juk saulės elementus ir vėjo jėgainės galėsime naudoti savo namuose ir taip (bent dalinai) atsijungti nuo energetikos monopolininkų. Belieka tikėtis, kad to neapribos įstatymai. Bet čia jau kita tema.
Beje, kaip tik radau įdomų kolegos blogerio straipsnelį panašia tema – http://www.blogeriai.net/posts/25991.
Nurodytas straipsnis yra elektrinio IR šildytuvo PEZURA reklama ir nieko daugiau. Beje, autorius neturi žalio supratimo apie ką rašo: pradžioje tvirtina kad IR spinduliai geriau nei radiatorius (kuris spinduliuoja šiluma), po to tvirtina, kad ta plokštė veikia kaip koklinė krosnis.
Dėl tų 20 žmonių man tai anekdotą priminė, kur diskutuoja Japonas ir Lietuvis:
– tai kiek ten pas tave žmonių dirba Japonijoje fabrike?
– 5. O pas tave?
(gėda prisipažinti, kad 500):
– 6.
Kitą rytą japonas visas neišsimiegojęs:
– visą naktį nemiegojau, tai pasakyk man, ką tas šeštas žmogus pas tave daro?
O jei apie straipsnį tai pasigedau skaičių. Pagal paskutinius duomenis saulės energija jau dabar yra pigesnė už tradicinės energijos rūšis (kiek suprantu tradicine JAV vadinama anglimi, nes ten daugiausia elektros pagaminama būtent tokiu būdu). Atsižvelgiant į didmeninę elektros kainą Lietuvoje ir tavo pateiktą intensyvumą (dukart mažesnis negu kitur), tai gali būti visaip patraukli alternatyvą (su sąlyga, kad Lietuvai prieinamos naujausios technologijos). O dėl tų tarifų – tai kažkokia motyvacija tai gal turi būti, t.y. jie patvirtinti ne pagal ekonominius skaičiavimius, o pagal politinius. Aišku, mums čia trūksta informacijos.
Žodžiu, klaustukų daugiau negu atsakymų, bet vienareikšmiškai sunku įvertinti.
Saulės elektros ekonomis patrauklumas priklauso nuo situacijos. Jei imsim kokia saulėtą dykynę (kur nėra nei elektros linijų nei galimybės pigiai atsivešti iškastinį kurą) saulės energija tikrai bus pigiausia alternatyvą (prolema bus nebent energijos kaupime).
Intensyvumas yra gražus dydis, bet įvertinus naudingo veiksmo koeficientą, pačių modulių kainą, svyravimus paros/metų bėgyje tai labai prasta alternatyva.
O tarifas, kiek man žinoma, buvo paremtas “atsipirkimo” kriterijum. (t.y. parinktas taip, kad saulės elementus statyti apsimokėtų). Bet čia tik prielaida, nes Feed-in tarifų nustatymai Lietuvoje nustatomi neskaidriai ir yra įtakojami suinteresuotų organizacijų. (paskutinis pakėlimas buvo atliekamas spaudžiant vėjininkams.. kuriu motyvacija skambėjo maždaug taip: Elektrėnuose elektra pagaminti kainuoja apie 28 ct/kWh, tai kodėl mums moka tik 22 ??)
Daliau, jei nelabai sunku, norėčiau pamatyti tavo šaltinį, teigiantį, kad saulės energija yra pigesnė už tradicinę. Ypač – už anglį, kuri pigiausiam savo variante (spjaunant į aplinkosaugą) pagal ekonominius parametrus yra ko gero pigiausias variatas. Jei būtų kitaip, iš anglies nebūtų “pagaminama” 40% pasaulio elektros energijos. Šiaip yra daugybė studijų, lyginančių energijos gamybos kainas, ir jų rezultatai gali būti pakankamai skirtingi. The devil is in the details, kitaip sakant – reikia žiūrėti kokiomis prielaidomis remiamasi skaičiuojant. Dar – atkreipkt dėmesį, kad po “saulės energija” gali slėptis saulės kolektoriai (vandens šildymui), saulės elementai (PV, elektrai) ir saulės terminės elektrinės (taip pat elektrai). Visa kitą Dali.us teisingai aprašė – tarifai (teoriškai) nustatomi tokie, kad atsipirktų investicijos, kurios skatinamos politiniais (ekologiniais) tikslais. Kokios povandeninės srovės čia veikia Lietuvoje – nežinau, bet faktas, kad nei Energetikos ministerijos kolektyvas, nei Šimėno komanda didelio pasitikėjimo jų objektyvumu nekelia.
Šaltinio, teigiančio kad saulės elektra pigesnė už tradicinę po ranka neturiu (aš to labai ir neteigiau). Saulės elektra tai daugiau nišinis produktas kolkas neskirtas didžiajai energetikai. Nežinau kaip Lietuvoje, bet po vakarinę ir pietinę ES pasivaikščiojus galima pamatyti nemažai saulės elementų maitinančių automobilių parkavimo ar cigarečių automatus, meterologines stoteles. Tai ekonomiškai naudingiau nei tysti elektros laidus, daryti aspkaitą ir t.t. (elektronikai daug energijos nereikia)
Iš didesnių projektų esu girdėjas tik apie atskiro namo/kaimo elektrifikavima saule (dėl to, kad arti nėra kitų šaltinių).
Anglis paskutiniu metu pigiausias iškastinis kuras, bet su ja daug problemų: Co2, Sox, dalelytės ir kiti brudai. Latviai labai aktyviai žadėjo tokią jėgainę pajuryje statyti.. Jei žiūtėti grynai “nuogą geležį” be jokių išorinių kaštų tai su anglimi negali konkuruoti niekas (nebent kur kalnuose ar dykumose, kur geležinkelių ir vandens kelių nėra).
Beje, europinioREFUND projekto rėmuose buvo vertinami saulės kolektorių prespektyvos Lietuvoje. Tuomet buvo prieita prie nuomonės, kad jie atsipirktų reikalingos 50% subsidijos. Dabatinėje situacijoje jie tikriausiai jau atsiperka be jokių dotacijų. Va juos, galbūt, ir reikėtų vystyti.
Šiaip pastaba – ne į tavo komentarą atsakinėjau.
Kažkur tiesiog mačiau. Pagoogle’inau radau netgi visai malonių rezultatų:
Google užklausa: http://www.google.lt/search?q=solar+energy+cheaper+than+coal
Google spaudos konferencija (!!!):
http://www.google.com/intl/en/press/pressrel/20071127_green.html
O čia viena alternatyvų:
http://www.youtube.com/watch?v=4h9FLvj2ZJM
Atleisk, bet nematau tavo rezultatuose nieko, kas patvirtintų tavo teiginį (skaičiais), išskyrus skambias antraštes. Google.org RE<C iniciatyva gerai žinoma ir jos tikslas yra būtent toks (tiksliau – vienas iš tikslų), bet kol kas jie dar to nepriėjo. Trečia nuoroda – kompanijos, pagaminusios prototipą ir ieškančios investuotojų masinei gamybai. Skaičių ji, deja, taip pat nepateikia. Tokių "prototipinių kompanijų" (įskaitant siūlančias visokius perpetuum mobile) yra daugybė, bet nė viena jų dar nepasiūlė auksinio sprendimo. Tikiu, kad išauš diena, kai saulės energija masinei elektros gamybai bus pigesnė, nei anglis, bet ta diena – dar ne šiandien.
Pala pala. Auksinio sprendimo ir neieškoma. Aš kalbėjau tiesiog apie efektyvesnį negu anglis. Tiesiog nesivarginsiu ieškoti to konkretaus straipsnio apie saulės kolektorių paviršiaus formas ir pan. Faktas, kad galima padaryti efektyviau ir tai daroma. Ir dėl to galime tik pasidžiaugti. Ir taip, tai ne šiandien, bet galbūt jau rytoj.
O į tuos “perpetum mobile” tai reikia tiesiog dėmesio nekreipti.
Daugiau skaičiukų apie gamyklą ir viską kas su ja susiję: http://vz.lt/2/straipsnis/2010/01/26/Atidaroma_pirmoji_saules_elementu_gamykla_Lietuvoje
Šiandien VŽ yra dar vienas straipsnis apie ją. Gaila kad tik popierinėje ir perkamoje elektroninėje versijose.
Manau perspektyvi energijos saka, bet: technologija dar reik gerokai tobulint, ir antra, abejoju ar musu “valdzia” taip lengvai leis jai pletotis, nes kazkam juk bapkes eina uz energijos perpardavimus ir panasu “versla”
Perpardavinėtojams nuo to blogiau nebus. Dabar jie perparduoda energija, bet jei Lietuvoje atsiras santykinai daug vėjo ar saulės – tuomet jie prekiaus pavyzdžiui rezervais. Kai dirbo IAE Lietuvos eletrinė (elektrėnai) iš rezervo pardavimų gyveno visai neblogai
Naujoji gamykla aiškiai deklaruoja, kad didžioji dauguma produkcijos bus exportuojama, jei teisingai atsimenu, vos ne 80 proc (o likusių tikrai nebūsi priverstas pirkti). Tad tavo reakcija “Ne, vis tiek matyt bruks Lietuvai” aiškiai rodo, jog pats ir esi tendencingas ir manipuliatyviai svarstai bei skelbi. Tačiau sutinku, kad supirkinėjimas už 1,5 Lt/kwh yra nelogiškas žingsnis. Tiktai ta “kova prieš saulės energiją” vis tiek prastai dvelkia; reikia tiesiog, kaip Adomas sakė, vystyti rimtas programas ir tirti, kas geriausia mūsų platumoms, bet iš netaršių šaltinių. Taršius, deja, reikia apmokestinti.
Kas yra deklaruojama aš girdėjau (jie šiuo metu žadą eksportuoti viską). Bet tai nereiškia kad po metų jie nepasikeis. Mano nuomone per daug sutapimų.
Manęs niekas neprivers pirkti saulės elementų, bet jų pagamintą elektrą aš būsių priverstas prikti. Štai kur problema.
Taršūs energijos šaltiniai jau apmokęstinti net kelis kartus. Visų pirma – akcizas kurui (dujos iki šiol buvo be akcizo.. bet situacija keičiasi). Be to apmokęstinama tarša (jei naudojamas iškastinis organinis kuras).
P.S. aš nekovoju prieš saulės energija. Aš teigiu, kad saulės elektra prie dabartinio technologijų išvystymo lygio yra absurdas. Kitavertus saulės kolektoriai – visai nebloga idėja.
kiek teko skaityti, saulės elementai (moduliai) pas mus bus pradėti gaminti ne anksčiau kaip po poros metų. Eksportas – puiku, nors šiaip tai labai politizuota rinka, gamintojai uždirba iš subsidijų, o valstybės pastaruoju metu sulindę į skolas tiek, kad subsidijas nori nenori tenka karpyti.
Patvirtinus tokį “fantastinį” vartotojų prasme tarifą, niekas nedraudžia vietiniams viarslinykams jau dabar pirkti Kinijoje ar Indijoje pagamintus modulius ir juos sumontavus, pradėti mus melžti, praskiedžiant sąlyginai normalios savikainos elektrą nerealiai brangia saulės elektra. Iš kur išdygo saulės energijos lobistai, pramušę jokios ekonominės logikos neturinčius tarifus, manau anksčiau ar vėliau paaiškės – kai tik kažkas pradės pridavinėti saulės baterijomis sugeneruotą elektrą LEN.
Beje, egzistuoja ne tik vėjas ir saulė – viena iš “žalios” elektros alternatyvų yra biokuru kūrenamų kogeneracinių elektrinių gaminama elektra, superkama ( už tuos pačius 30 ct. kaip ir vėjo. Tokių bus vis daugiau – Klaipėdoje planuoja statyti “Fortum”, Alytuje “Litesko”, biokuro naudojimą šilumai ir elektrai gaminti viešai remia Sekmokas.
Aš irgi panašiai galvoju, tik nesu tikras ar Sekmokas stumia biokurą. Gyvai su juo neteko bendrauti, bet iš šono susidariau nuomone, kad jis nelabai stiprus energetikoje ir lengvai įtakos grupių spaudimui pasiduoda. Galėčiau spėti kad biokurą stumia Šimėnas. Jam tai ir šeimz biznis (šiaudų granulėmes) ir buvusi darbovietė (LitBioma). Tikriausiai ir dėl to naujajame atsinaujinančių įstatyme atsirado dvigubas biomasės jėgainių rėmimas (tipo kad būtų eliminuota vietos įtaka).
Šiaip šiuo metu biokuras tikriausiai geriau nei vėjas ar kiti AEI, bet taip yra tik tol, kol jų yra mažai.