Mar 052012
 



Po truputi tvarkausi savo namuką: judinu antrą aukštą. Tikriausiai po metų jau ir vonią turėsiu 🙂 Kadangi pats nelabai galiu ką padaryti, tenka samdyti žmones. Per pora paskutiniu mėnesių teko kalbėti su ne viena dešimtimi žmonių pradedant profesionalais „patentininkais“ ar UAB‘ais ir baigiant padieniais „pagalbiniais“. Šiuo metu ne sezonas, dėl to kainos tikriausiai kiek krite, o ir darbininkai nėra tokie išrankūs. Bet nepaisant to, joks statybininkas „nelips iš lovos“ be 3000 Lt (į rankas), didelė dalis pageidauja gauti ne mažiau 4000 Lt (t.y 200 Lt/diena). Pagalbiniai pasitenkina už gerokai kuklesnę algą (pigiausias su kuriuo kalbėjau – 60 lt/diena jei darbas nesunkus, brangiausias – 120 Lt/diena), kuri, visgi bent du kartus viršija minimumą. Visi šitie skaičiukai paimti  iš realios praktikos, perskaičiavus iš kainų už metrą/kvadratą/tašką į kainas už 8 valandų darbo dieną, atmetus maždaug 10-20% patentams/įrankiams. Taigi realiai žmonės, pačiu blogiausiu atveju, sutinka dirbti ne mažiau kaip už 1200 Lt/mėn. Pernai, vasara, t.y. „sezino“ metu tai pat bandžiau ieškoti „pagalbinio“. Tuomet visos kainos prasidėjo nuo 100 Lt/d. ir siekė net iki 170 Lt/d.

Kitas įdomus pastebėjimas: žinau žmogų, kuris  jau antra mėnesį sėdi be darbo.. bet už „mažai“ (t.y. mažiau nei 120 Lt/dienai į rankas dirbti neina. Net nelegaliai. „Neapsimoka“.

Kita vertus kalbėjau su pora žmonių, kurie vasarom važinėja uždarbiauti užsienin, tai jų algos ten apie tris kartus didesnės nei Lietuvoj. Dėl to nenuostabu, kad darbas „už mažai“ jų visai netraukia.

Dėl to man ir kelia nuostabą besiskundžiantys, kad nėra darbo net už minimumą. Rašinėjantys, kaip sunku išgyventi iš pašalpos. Bent jau miestuose tokių atlyginimų tikrai nėra. Bent jau susidariau tokia nuomonę paskaitinėjęs skelbimus tų.. kurie realiai darbo ieško.



Kloti plyteles, klijuoti tapetus ar sukti gipsą gali didžioji dauguma. Tam didelio mokslo nereikia, užtenka tik tiesių rankų ir sveikatos. Pagal oficialią statistika jaunimo nedarbas siekia iki 31%. Vėlgi, aš ir esu sutikęs vieną žmogų, kuris baigė vadybą.. ir jau pora metų sėdi be realaus darbo, bet kai pasiūliau dirbti statybose.. įsižeidė. Taip ir gaunasi.. kad darbo yra, bet ne tokio kokio nori. Kažkada net per TV kažkoks darbo biržos funkcionierius aiškino… kad žmogaus su aukštuoju negalima siūsti šluoti gatvių ar kasti griovių (dirbti viešųjų darbų), nes taip nėra išnaudojamas jo potencioalas. Tiesa, koks tas potencialas pas ilgalaikį bedarbį. nepasakė.

Taigi, manyčiau, bent jau miestuose už minimumą dirba arba visiški kvailiai, arba tie, kas turi nelegalių pajamų ar gauna parama iš užsienio. Kitas ne mažiau įdomus klausimas, ką sau gal leisti žmogus Lietuvoje, uždirbdamas 2000 Lt į rankas?

P.S. statybos darbų kainos rinkoje gan plačiai išsibarsčiusios. Jei žmonių užsiimančių apdaila įkainiai svyruoja iki 50%, tai santechnikų ar betonuotojų kainos skiriasi kartais (Neseniai ieškojau betonuotojo… tai kainos už darbą svyruoja nuo 18 lt/m2 iki 45 lt/m2).


Raktai: minimumas lietuvoje, minimumas lietuvoje 2012, statybos darbu kainos 2012, apdailos darbų kainos 2012, apdailos darbu ikainiai 2012, koks yra minimumas lietuvoje, vilniuje istato duris

  31 Responses to “Kas Lietuvoje dirba už minimumą ?”

  1. O nepagalvojai, kad jie neturi darbo kasdien ir tie įkainiai ne tokie jau skanūs, kai dirbi tik kokias 10 dienų per mėnesį?

    • Tie kas dirba tikrai gerai.. darbo turi nuolat. Praeita mėnesį su pora apdailininkų kalbėjau.. abu turi objektus bent mėnesiui į priekį.

      Tie kas dirba ne taip gerai.. laiko per aukštas kainas. Numestu kainą.. turėtų darbo kasdien. Kaip tik dabar dėlioju pamintijimus, kodėl Lietuviukai yra visų galų meistrai.

  2. Tai dėl to manau dar didesnė motyvacija turėtų būt griebt bet kokį pasaitaikiusį darbą, o ne išrankiai rankiotis ten kur daugiau moka ir mažiau rankas purvintis reikia.

    • Kreivos socialinės garantijos ir globalizacija (ES darbo rinka) sugadino lietuvius. Užmušantys pasakymai: “už mažai nedirbsiu” (čia buvo atsakymas į klausimą kiek “pagalbinis” nori į dieną) arba “už tiek dirbti man neapsimoka” (čia buvo atsakymas kit “pagalbinio” kai pasiūliau 100 Lt + pietūs už 10 valandų darbą)

  3. Manau isvada/pamastymas “bent jau miestuose už minimumą dirba arba visiški kvailiai, arba tie, kas turi nelegalių pajamų ar gauna parama iš užsienio” yra neteisinga. Gal ne visai uz minimuma, bet tarkim 1000-1200Lt/men i rankas as laikau irgi praktiskui minimumu. Moteriskem, ypac vyresnio amziaus dirbti statybose ar kasti griovius tikrai ne variantas. O ir jaunimas siais laikas turi kur kas maziau sveikatos, jei nesportuojantys, nuolat laika leidziantys prie TV, PC ar baruose, po keliu rimto fizinio kruvio dienu dirbt nebenoretu.
    Pagal ta isvada, tie kur uz minimuma nedirba, o geriau sedi ant pasalpu ir verciasi atsitiktiniais nelegaliais darbeliais yra labai protingi. Realiai jie tiesiog parazitai, gyvenantys sau.

    • Esmė tame, kad beveik kas savaitę į spaudą išlėnda straipsnis, kad va kaip sunku pragyventi už 680 Lt/mėn į rankas (t.y. minimumą). 1200 vos ne du minimumai.
      Moteriškės pilnai gali užsiimti visokiais dažymais (ar net plytelių klojimu, kur daugiau kruopšumo reikia nei jėgos). Pagyvenusios.. variantų irgi yra. Pradedant vaikų priežiūra (žinai kiek auklės šiais laikais kainuoja ?) ir baigiant rankdarbiais.

      O dėl parazitų pilnai sutinku. Parazitai jie. Nesukalibruota mūsų soc. sistema.

      • Yra dar tokia patarle “pinigai baiges, iprociai liko” 🙂 Kai pripranti prie gero, sunku sugrizt prie paprastu dalyku. As siuo metu neisivaizduoju pragyvenimo nei uz minimuma, nei uz du.
        Norint zmones skatinti dirbti reiktu naikint dauguma pasalpu ir lengvatu. Beje, darbas statybose, ypac mazos apimties, daznai buna nelegalus. Tai vel problema, skatinti dirbti reiketu legaliai. Uzdaras ratas, reik dideliu kompleksiniu eprmainu bei keliu akrtu pasikeitimo, kad susitvarkyt.

        • žinau… kažkada nuo 8k algos perėjau prie 2k.. Tiesa, mano ypročiai pasikeitė gana greitai. Per koki pusmetį.

          O dėl tendencijų.. tai toks vaizdas kad situacija tik blogėja.

  4. Jei tiek aš, tiek vyras uždirbtume po 2000lt. į rankas, būtų rojus 🙂

    • Hmmm. Tai negi krupjie negauna 2000 Lt ?!?

      • Jau krupjė nebedirbu (neilgai iškenčiau nuostabius žmones) 🙂 o ir atsakymas – ne, negauna, net varant visas naktines tiek neišeitų, kai esi tik pradedantis ir neturintis aukštos kategorijos (pagal ką eina valandinis atlyginimas ir arbata). Nebe tie laikai 🙂

        • Keista.. aš maniau kad kazino žmonės gerai uždirba.. Galėtum kada nors parašyti.. apie darbo kazino “virtuvę”. Jei nepasirašei pasižadėjimo neviešinti.

          • Reikės gal susiruošti (tik jo, reiks prieš tai darbo sutartį dar perskaityti kartelį). Iki “krizės”, kiek man žinia, tai tikrai super buvo, tarkim koks statybininkas galėjo sau leisti per vakarą kokius 3000lt. pralošti, ir arbatos buvo daugiau, ir tarifai didesni. O prieš kokius trejetą metų tai kirto per visur – mažino atlyginimus ir arbata sumažėjo. Tad ir bendras uždarbis gerokai nukrito. Juk ir kazino nemažai užsidarė, liko vos lašas.

  5. Bet reiktu sutikti su faktu, kad minimumas Lietuvoje apgailetinas. Kitas faktas, kad dauguma gaunačių minimumą gauna dar ir papildomų pajamų (vokelyje ar pan.) Bet vokelis slidus dalykas sumokės-nesumokės, kada sumokės, jei išeisi iš darbo tai vokelio nebepamatysi. Dar su darbu atsiranda ir papildomu išlaidų pvz. transporto į/iš darbo. Ir tai kad žmogus nenori dirbti už mažiau nei save vertina yra daug maž teisinga. Kitas daug svarbesnis dalykas yra darbo našumas. Statyboje skirtumai kaip tarp kainų taip ir tarp našumo yra didžiuliai. Tau neturėtų būti svarbu kiek mokėsi vienam ar kitam žmogui už dieną, bet sumokėsi iš viso. Jei mokesi pagalbiniui uz diena tai jis puse dienos rūkys kitą pusę gal dirbs. Savaime aišku kad žmogaus specialisto darbo našumas bus didesnis, nei katik baigusio bedarbio vadybininko, ir tai kad jam siūlai eiti dirbti į statybas darai labai blogai, kodėl nesiūlai jam automobilių remontuoti ar dantų taisyti ir pan. Tai kad žmogus žino ribą yra gerai, blogai kai ta riba yra aukštai tarkim gerokai aukščiau už vidutinį atlyginimą, o kvalifikacija abejotina.

    • Taip. minimumas pas mus nepakankamas.

      O dėl savęs vertinimo nesutinku. Daugelis linkęs save pervertinti.
      Automobilius taisyti irgi siūlau 🙂 tik.. vadybininkas vistiek neis. purvinas darbas. Čia tikriausiai ir švietimo sistemos problema, kad turi po 3 vadybinikus ir 2 teisininkus kiekvieam “darbo žmogui”

  6. Laba visiems.Jus pasakykite,kodel iki siol Lt nera valandinio atlygio?Kol jo nebus,nieko ir nebus.Kodel LT mazai moka?Todel ,kad nera tikru verslininku.Dirbau pas sena statybininka.Net 50 lt gaila moketi.Dirbau pas moteri,prie apzeldinimo,10 lt valanda ir islaidas padengia.Bet tokiu mazai…Mano nuomone,turi buti valandinis atlygis.

    • Eminio skirtumo nėra ar moka už dieną ar už valandą. Svarbiausia kaip tas laikas apskaitomas ir kaip mokama jei diena ilgesne/trumpesne.

      10 lt/val tai 80 lt/diena arba 1600 mėn. Jei dirbi po 8 val į dieną ir 20 dienų per mėnsį.

  7. Na va. I vel aktuali tema. O autorius tik viena medalio puse nusviete.

    Kadangi cia kuri laika tryniaus po statybas alia “laisvai samdomas”, tai galeciau ben del bendro vaizdo ir balanso ir antraja kazkiek bandyt apipasakot.

    Viena svarbu momenta labai teisngai pastebejo praievis , bet visai preisingai autorius – butent kad taip sklandzia visas 22d i menesi isdirbtum “laisvai” – niekad nera buve. Gal kazkurtai kam ten trumpa laika. Isskirtinai taip sekesi. Bet siap tai tas naturaliai neiseina del visos eiles priezasciu. Nes, pirmiausia, tai juk niekd nebuna darbu, kurie pasidarytu “sveikomis” dienomis. T.y. ka nebut pusdieniu, ar net vos keliu valandu. Pabaigimui, planavimui, kokiam tarpiniam darbu ciklui, ir t,t,.
    Galu gale kad taip darbas “su galva” – kur reikia pagalvot, paplanuot dirbant tai ilgai ir netempsi be pertrauku. Yra teke matyt, kaip rimti zmones taip “uzsiplese” po 10 suvirs valandu varyt po 6d savaitej “luzta” – kelias dienas is eiles geria… Nes neliek jegu ir energijos dirbt nasia ir intensyviai tiek daug. Plius galvojant.
    Jei tik vinis kalt – tada lengviau, ilgiau kazkiek gali.

    O kiek dar visai tusciu buna, kada pav. vaziuoji apsiziuret, o darbas “nuplaukia” – nesutinka zmogus, nesutari, ar jam kas pasikeicia; ar net tiesiog nespaskambina nieko neaiskines. Jeigu buni isitraukes uzsakyma “i grafika” jau – prarandi kitasyk isvis net kelis dienas! Ir nieko. Sutarties taigi nepasirasai…
    Dar buna grynai “techniniu prastovu” – kada neatveza medziagu, sugenda koks irankis ar masina, galu gale – pats banaliausia sloga pasigauni. Biuleteniuo taigi niekas nemoka…
    Uztai turi “lenkt” kaina ant “geruju dienu” nori nenori.
    O kai del pacios kainos. Nesunkai gali primest: -400 “patentui”. Kokie 400-800 masinai. Irankiams ir smulkmenoms darbui pora simtiniu. Na, pripliusuokim kad ir vidutine alga. su atostogom, “biuleteniais”. Padalinkima is kokiu 15-17 “tikru” dienu i menesi. Kadienai gaunam? Na va, patys matot kas naturaliai visai gaunasi. O pradzioj tokia suma shoka visiem kele. 🙂

    Paskui dar. Kaip sako zmones – i pinigus moku, ir negaliu prisiprasyt.
    Isivaizduokim – ziema. Salta, brrr. Aplinkui pusnys. Darbu ner visa savaite. Masina isalus, ilgai nevesta, akumas vos gyvas. Reiketu nakciai isisemus isinest pasikraut… Degalu – iki kolonkes nuvaziuot i tai da su abeju.. Pajudesi – i reik pilt. Na, uz 20lt tai laiko gaisims i saves apgaudinejims. Jei jau pilt, tai baka… O cia jau sioks toks pinigelis.
    Paskambina koks valstietis. “- A girdi, turiu darbelio”. Primeti – kokis 80lt iseis. Jeigu viskas gerai. Jeigus sklandziai ir nepersigalvos dar. Jeigu… Akurat tiek bakas duju… O gal da kokio grazto reikes ilgesnio, katro neturi… I ta da pirkt. Jau is savu dadet reikes. Koks finale biznis??? 🙂
    Che che. Nerik turbut aiskint, kad “neturi laiko”. Mandagiai taip isisuki. Zmones nesupranta, vistiek pyksta. Kaip – juk tookius pinigus siulau, ne minimuma….
    Ot teip tad, mazdaug toks is kitos puses vaizdas.
    Zinoma – nevisa teisybe ir cia. Zmones tai labai skirtingi. Dar skirtingesni kaip tos kainos.
    Yra ir tikrai “nusisvaigstanciu”, ypac is jaunesniu.

    Bet yra ir bendri “tikri” principai. Pav. pries eile metu buvau DE, kai dar tik sienos atsidare, ir tas uzsienis buvo vos ne kaip stebuklas. Na, zinoma, kad viskas be proto buvo idomu. Kaip tenai kas, kiek kainuoja, kiek uzdirba. Tai tada biski sokas paciam buvo suzinot toki dalyka: pav. kaimelio parduotuvej dirbanti moteriske gauna i menesi 1500DM (tada dar markes buvo). Arba kazkur 70DM dienai. Taciau jei ateina koks “maisteris” i namus ko pakarapstinet – tegu ir visai banalias dalylentes sukalt, tai jau jam reikia moket tas pacias 70DM jau i valanda!
    Va taip. Ir niekas nesitebi. Visi zino, ka jei ka samdyt darbui tai laaabai brangu.
    Sitas (pasamdytas) irgi davo ruoztu miljonu negauna. Moka mokescius, perkas irankius. Masinele darbui lizingu pasiemes. Kai taip viska sumeti, ir dar su “langais” – tuscias laiko tarpais – tiktai taip ir galai jam sueina.
    Taip kad cia prie musu minimo kazka dar vest visai jau ner logiska, sakyciau. Jau vien ta paminejus, kad musu minimumas ter vos puse (!!!) oficialios skurdo ribos…

  8. Keli pastebėjimai:
    1. planavimą aš įskaičiavu (apžiūrėjimo ne). Ėmiau 20 dienų darbo mėnesį.
    2. nesuprantu, kodėl į darbo valandas reikia įskaičiuoti laiką.. kurio nedirbi. Tai tavo “atostogos”, “laisvalaikis”, “išeiginės”.
    3. Dėl žiemos ir nevestos mašinos: aš tą patį irgi sakiau: be 3000 statybininkas iš lovos nelips.

    Žinoma, aš suprantu tokio darbo niuansus ir rizikas. Nepaisant jų manau kad statybininkai už kasininkes gyvena žymiai geriau 🙂

  9. Dali.us says: nesuprantu, kodėl į darbo valandas reikia įskaičiuoti laiką.. kurio nedirbi. Tai tavo “atostogos”, “laisvalaikis”, “išeiginės”.

    O as nesuprantu kaip to nesuprast. :O Argi kur kitur kitaip? Negi tai sitie visi gerumai kaip apmokamos atostogos ir “biuleteniai” apmokami is kazko tai is salies, o ne sugeneruojami tavo paties toj pacioj darbo vietoj??
    Skirtumas dirbant uz atlyginima tik tame, jog pats ju nematai. Kai dirbi ant saves – viskas “eina” is tu paciu pajamu. Is to ka “nuplesi” is kliento uz diena, valanda ir t.t.

    Beje: kuo skirias pajamos ir pelnas tikiuos nereikes atskirai dar sneket. Nor tamstai tai kazkaip lygu per viena sitai dar. 😉

    aš tą patį irgi sakiau: be 3000 statybininkas iš lovos nelips.

    Na berods parasiau, jog buna situaciju, kai su ir gera (sakytum) darbo kaina vistiek neapsimoka darbo daryt. Pav. dar – del smulkaus darbelio toli kur vaziuot. Tiktai va kad zmones to nensupranta niekaip. Ju moto: “as gi pinigus moku” jiem virs visko. O cia ner taip vienareiksmiska.

    Beje dar del tu kainu. Jos labai skirtingos per Lietuva. Tie patys 3000 didmiesty dar ir neuztek gali, kad “is lovos liptu”. Mazesniam miesteliuksty “lips” ir uz 2000. O kaimuos tai isvis… “Stavkes” kartais isviso nesuprantamos.
    Pav. 40lt dienai dirbant miske. Arba net tik 20vos. Nu bet tada jau su pietumis ir dar isisderes paklei papirosu koki ar alaus bambali…

    Nepaisant jų manau kad statybininkai už kasininkes gyvena žymiai geriau.

    Che. O gal tai turetu but priesingai? 😉
    Minejau ka tik Vokietija. Kokios tenai proporcijos. Beje – labai panasu ir pas mus. Kasininke kiek gauna? nuo minimumo iki kokio 1000 i menesi. Tai kazkur 30-40lt i diena. Dar tiek i valnada mus “meistriukai” ir neima, shkia – pas mus geriau. 🙂

    Beje dar idomuma toj pacioj Vokietijoj syki maciau. Buvo vieno giminaicio ten gimtadienis. Suvaziavo draugai, kolegos is darbo – pilnas kiemas masinu. Paprasti darbininkelia visi, ir tos masinikes atititinkamos – Golfukai, Astrikes, gal kokia japoniska dar, bet irgi tokia – nebarngi ir nedidele. Tiesa tik paligint naujos ir blizgancios.
    Atvaziavo ir to miestelio “Tischler” – stalius. Katras dirba kaip ant saves ir laisvai samdomas. Paprastus visai darbelius prie namu – langa uzsako ir istato, duris. Kokiom lentelem lubas iskala. Bet va “Tischler’is” jau atmove su Mersu! Tiesa – vos C Klasse. Taciau universalas. Ir tas jo Mersas taip kaip koks ryklys atrode tarpu tu maziukiu darbininkisku. Ir ilgesnis, ir parbangesnis, is toli mates ir skyres. Na bet ten niekas tuo nesistebi net visai. “Tischler’is” yra “Meister’is” mat pagal juos. Aukstesnis lygis. 🙂

    Na o siap, aplamai tai tikrai taip. Mazne visi tie darbai statybose guvesniam zmogui nesunkiai padaromi. Dar biski pasipraktikuoji ir jau esi “maisteris”. Taigi prasom i tas aukso kasyklas. Visus norincius ir “zinanzius” kaip ten silta ir gerai. 🙂

    O beje dar del tu kainu. Lesto dabar reklamuoja nauja paslaugu grupe. Kuri atvysk tau i namus elektros taisyt.
    Kaina.. Zinot kiek? 65lt valandai… Ot teip. Jei “meistriukai” su 25 brangu – alternatyva t.sakant “firmine”…

    • Nereikia maišyti biletenių ir “atostogų”. Su bileteniais pilnai sutinku. “patentininkai” čia pralošia. O va su atostogomis.. tai kai darbo nėra ir yra atostogos. Normaliai atostogos “tarifą” pakelia 1/12 (arba 8%). “Patentininkas” tik pasirinkti nevisada gali kada tas atostogas rinktis. Kaip ir dalis samdomų darbuotojų.

      Pajamos ir pelnas šiame kontekste netaikytini, nes “patentininkas” turi tik pajamas.

      Hmm. Kur rasti žmonių kurie už 40 lt/dien sutiktų “griovius kasti” ? Mūsų kaime kainos nuo 60 lt/d prasideda..

      Ok. Sutinku dėl kasininkės perlenkiau. Kitas pavizdys: universiteto docentas 🙂 Spėk kurio pajamos didesnės 🙂
      Beje, itikinai 🙂 užsiimsiu stadymom. Dabar kaip tik treniruojuos lupti tapetus. Pagal mažiausia “skelbimų” įkainį gaunas apie 15 lt/val. Prieš mokesčius 😀

      Savaitgali imsiuos špakliavimo.

  10. Dali.us says: itikinai

    Neitikineju as nieko ir niekuo. Neturiu visai tam tikslo.
    Anei parduodu ka, anei savo paslaugas persu. Net pats sita uzsiemima meciau jau. Del “pelningumo” ir nervu tampymo.
    Pasakau tik kaip atrodo is kitos puses, i visi cia mano reiklai.

    Bet vistiek niekaip neatsistebiu. Kaip zmones nuolat taip tapatina darba “ant saves” su savo “valdiska” alga be jokiu islygu.
    Pav. : Pajamos ir pelnas šiame kontekste netaikytini, nes “patentininkas” turi tik pajamas.

    Na, pagal istatymo raide tai sitaip. Taciau netgi ten neskaiciuojamas mokestis “uz pajamas”. Toks mokestis juk butu absurdas. Uztenka net valdziazmogiams proto, kas siap nedaznai ivyksta. 🙂

    Siaip, kai taip diskusija pasisuka (o tas vyksta nuolat), as pasakau labai paprastai:
    – O tu isivaizduok, kad as, kaip visam normaliam sviete, pasiimu darbo reikalams nauja masinele lizingu. Koki furgoniuka maza. Moku kokius 2000 per menesi. Tai mano darbo diena del to pabrangsta 100lt ar ne?

    -Taip, tai, zinoma! -atsako tvirtai pasnekovas.

    – Na va, sakau. Bet negyvenam mes dar tam “normaliam sviete”.
    Uztai droziu sena lupyna (katra irgi kainavo).
    Del to kad sena – remonto daugiau reikia. Dalis perku, pats remontuoju po darbo, laika gaistu. Kuras tai jau net nesneku.
    Tai kaip dabar – ar turiu kazkiek “uzsidet” del situ islaidu, tegu ne i simtine, ar ne?

    – Nuu… Turbut.
    Kad ir nenorom, bet jau sutinka zmogens. 🙂

    Toliau – irankiai. Cia kaip kokiam darbui. Pav. apdailininkui tai palygint juoks – ka ten – spakliuotes kelios, dazymo volelis, metras, gulsciuks ilgesnis, gal kopeteles.
    Bet jau elektrikui ar santechnikui tai susikomplektuot kelis tukst, kainuoja.
    Visi graztai, siurbliai, pajustykles tai pagrindas ir oj ka nepigus. O i smulkmes – i raktu visokiu dydziu, ir kniedikliu, atsuktuvu. Atrodo tie nebaisi brangus, bat pradek skaiciuot. Vienam lagamine 300, kitam 400. Ot. O vis dar truksta, nuolat prieikia kokiam objektu kazka ekstra pirkt. Pav kokia karuna nestandartinio dydzio. Ar grazta ilga.
    Beje – tei pats graztai juk luzineja ir dylsta. Karunos, diskelia pjovimo.
    Patys el. irankiai oirgi byra ir genda. Taipogi resurtas ju ner labai jau didldelsi kasdien droziant. Ypac senuose namuose dirbant, kur akmenu didziausiu kur tik begali prikaisioota. Net tie tipo profesionalus ne koznas metus isteveria.
    Viskas tas juk i islaidas eina. Taip juk?
    Na tai kaip – vis dar teigsi, kad pajamos ir pelnas taip dirbant – tas pats? 🙂

    Kitas pavizdys: universiteto docentas. Spėk kurio pajamos didesnės.

    Supratimo neturiu, kokios gali buti docento pajamos. 😉
    Jeigu kalbet apie alga, tai speciau, kad jis per 2 “stukes i sauja” gauna? Oficialiai – su atostogoms, “biuleteniais”, su besikaupiancia kokio 1.5t pensija…
    Ir jeigu palygint su tuo kas man lieka, tikslaiu – likdavo. Ir pasakyt taip “ranka prie dusios pridejus” – jam “lieka” daugiau. Vienareiksmiskai.
    Vat… Nuliudinau? Speju kad nebebus matyt jau naujo veido statybose. 🙂

    O siap dar – o ka sako pats pinigu kiekis? As sakyciau, kad nuo visai nieko, iki to, kad sita profesija siuo metu rinkoj turi paklausa. Tik tiek.
    Visas pasaulis pilnas paradoksu siuo klausimu. Pries pora metu cia gerem alu kaime sodyboj su tokiu sudencioku is US. Tai kad ir mano “ingliš” baisiai prasta (mokiaus fokieciu) susnekojova kazkiek vistik.
    Ka jam labai “hard to understand” kaip taip yr, kad ju Amerikej “long haul truck driver’is” gauna beveik dusyk daugiau lagos uz “teacher’i’. O ka “basketball star’as” gauna i minute virs simto doleriu – tai cia jus isviso kazkokia mistika…
    Va ka papasakojo. Nebzinau a ka bepridurt da begaleciau.

    Savaitgali imsiuos špakliavimo.

    Sekmes. Jei pirmasyk darant – gali but visokiu ispudziu.
    Nors siap tai tik labai daug trynimo is spaklaius sugadinta, jei seksis prasciau.
    Bet kokiu atveju vistiek manau, jog gali kilt noras “dykai pinigus imanciam” paskambint. 🙂

    • O tai valdišką darbą dirbančiam nereikia į darba važiuoti ? “patentininkui” gal daugiau “pralėkti” reikia.. bet iš principo ir tam ir tam auto reikalingas.

      O va su irankiais nekoks pavyzdukas gavos. Jei per metus jų atnaujinimui reikia 2000 tai per diena išeina.. 9Lt. Elektrikui itarių atnaujinimui tikriausiai užtektų 1/2 tos sumos (testeriai “amžini”, atsuktuvai irgi). Tik perforatoriaus, kampinio šlifuoklio su gražtais ir diskais reikia. Nus dar mūro frezos. Bet aišku čia mano tik teoriniai samprotavimai per savo gyvenima vieno noralaus betono gražto nesu “sudrozęs”

      Ir jei rimtai į mėnesį 2000 neišeina.. tuomet neisiu elektriku dirbt. Apdailininku nesugebėčiau.. rankos per kreivos. Lieka tik santechnikas.

      • Ne, jau matau nieko cia mes nesutarsim. Nic nie bedzie.

        Reikia paciam tama kaily pabut, ir bet keleta metu. Tada jau gali sprest kazkiek kaip ten yr.
        Dabar tokie paskaicivaimai – kiek i metus, kiek i menesi. Procentelio tikslumu. Nu man tai juoka tik kelia. Ka tu gali paskaiciuot i metus, jei tau nebuna dvieju vienodu menesiu? Net dvieju savaiciu. Savaitem, beje, sicia labaiu skaiciuoji, kaip angluos.
        Savaite gera, “riebi” – susimoki koki mokesti i da svaitgali kokia pramoga sau leidi. Aba ka masinai nusiperki, pava padanagas. Ar iranki.
        Kei “liesa” – lauki kitos galva nervingai krapstydamasis. Kas bur tolaiu ir kaip.
        Jeigu dvi “liesos” is eiles, o reik i ta tarpa uz bus moket ar uz “patenta” – i stogs ima kitasyk vaziuot.
        Paskui vel kokia “riebesne” – i isislygina. I vel lygu geriau. Jau ziu i gera ateiti imi tiket, upas pakyla, imi planuot kazka i nuveikt – i vel stop, vel is pardziu. Taip i suoliuoji ant kalniuku – aukstyz – zemyn.

        Pats as abejus variuntus praejau. Pradzioj po “valdisko” tai buvo labai idomiai. Vos ne euforija.
        Va, stai tik diena pasikrapaciau, o pinigu gavau keip ten uz kelias! Va dabar stai ner darbu – lafa, galiu dykinet. Bet sakau… Dabar jau bevaik vel valdisko bevaik pasiilgstu. Ten “liesiau”, bet stabiliai.
        Ar tu diena dirbai, ar tik taip pramucijai – vistiek ji uziskaite.

        Kaip pas vien toki vadybininka dirbau. Na tikslaiu visa padalinio vadova.
        Sakau jam: “Va! Mano valnadas vos ne su chronometru skaiciuoji, o pats jau treciasyk valdiska masina atvaziuoji i statyba darbo metu. Telefu irgi valdisku man skambineji. O bosui tai sakysi, kad dirbai tai dirbai, juodai visa diena. Kad esi nepakeiciams ir dar algos tau tur dadet!”
        Juokias anas irgi. Geras zmogelis buvo, Gerai sutarem ir jumora suprasdavo. Kad visi but tokie…

        Zo atsikandau. Dabar jei noreciau kur tai nebent i Seima. Kur silta, viskas garantuota, ir atsakyt uz nieka nereik. Turbut net nevogciau. 🙂

        • O aš tai labiau į Evroparlamentą norių. Pinigų daugiau, kontrolės mažiau. Nors ir seimas būt visai nieko. Tik va bėda.. kvalifikacinių reikalavimų netenkinu 🙁

  11. Dar del tu kainu. Va, rasai kad jos labai skirtingos, ir pati tai stebina. Kas savaime naturalu, siap.
    Bet as da kitaip pasakysiu: ka tu matai – tik ledkalniuo virsune! Mazoji dalis is visu absurdu ir paradoksu, kas vyksta (vykdavo) statybose musuos.

    Pradeciau nuo paciu savininku poziurio. Pav., jei pasakai, jog visa instaliacija visdutiniam namukui kainuos +-10t, tai turek nitroglicerino po ranka, nes “ciuvakas” gali is koju cia pat isvirst. 🙂
    Kai tuo tarpu jam uzsisakyt vienus laiptus uz tuos pacius 10t – noarmlaiu normalaiusia atrodo.
    Aba kiema trinkelem uz kokia 20t isisklot. Cia viska ok. Tik elektra brangu.

    Sakau tada:
    – Na, kiek % tau paciam isrodo turetu kainuot name elektra? Turbut iki 10% tai kaip ir normaliai?
    – Jo! Kazkur tiek. Guvia atsako “ciuvakas”
    – Na, o kiek samata tavo namo?
    -250t! – ididziai.
    – Ir?…..
    – …… Ir akys tOOkios. 🙂 Matos, ka tik ta momenta eme zmogus kazkiek galvot. 🙂

    Pav. Anglijoj tai tokia egzistuoja kaip darbu sudetingumo hierachija: jei pagalbinis – apie minimuma gauna i valanda, t.y apie 6GBP iki mokesciu, tai koks apdailininkas ar dazytojas apie 10, elektrikas ar santechnikas jau kaip biski specas – kokia 15. Na, skaicia gal ner labai tikslus, bet principas toks. Ir viskas ten aisku.
    Pas mus gi sicia maisalyniu maisalyne. Pas vienus pazisytamus dirbau. Biski net giminaicius.
    Kaina irgi “draugiska” – apie 100 i diena. As visad skaicuoju laika ir valandas.
    Atejo ten ir apdailininikas. Vien tik nutept dekoratyviniu tinku lubas. Visam butui.
    Buvo jie patys jau jas nuspakliave, irgi taupydami, tai jau tas pats spakliavimas dekoratyvine danga primine. 🙂 Na bet ne tame cia esme. O kad “paeme” nei daug nei mazai – 380lt uz diena. Nuo ryto 10-tos iki puse 8 vakaro. As suzinojes vos is padu pats neiskritau.
    Bet cia da neviskas. Da linksmiau pasidare, kai tie mano giminaiciai pareiske: “O tai cia da nedaug. Kiek kur skambinom – visur uz kvadrata prase dar brangiau!”
    Mdaaa… Po sito man negereit pavyko “priidti v siebia”. Bo visas turetas supratimas apie pasauli buvo sudauzyts is sipulius maziausius. 😀
    Mes su jais tiek skrupulingai taremes viska taupyt… Laika, medziagas; viska. Ka tik imanoma – darosi jie patys. O cia… I viskas normalu, matai! Joo…

    Siep dar del idomumo skaiciai. As jau kaip sakaiu – 25l i valanda. Apvalini dazniausiai i blogaja puse. Dazniausia taip 6val skaicuodavau.
    Apdailininkai – dvi simtines tai mazdaug stabilai ivarydavo. Na tiesa – jie dirbdavo ilgiau.
    O pav. trinkeliu klojejai (laukiniu) – kazkur 400 budavo diena vidurkis.
    Panasia nuplesdavo ir parketo slifuotojai. Gazdindami be proto brangia ta savo masina. Lupdavo po penksimte daznai net ne uz visa diena.
    O graziausia ka esus girdejes kaina tai buvo elementaraus betono lygintojo. “Chalimino” zmogens savaitgali, visam name lygino tiktai betona. Kiti jam prinese, jis tik islygindavo.
    150m2 per du aukstus. Kaina – 10ltm2. Apsisuko per savaitgali. 🙂

    Zo – koks moralas finale. Jeigu tau tepraso tik 200 i diena noramlus darbuotojas – tai yra velniskai padori kaina. Mokek ir “nevaryk Dieva i medi”!
    Jeigu maziau – garantuotai nemokes “patento” kaip minimum.
    Dar greiciauisiai ir masinos netures, turesi pona atsivezt ir parvezt.
    Netures irankiu, turesi lakstyt ieskot ar skolintis. Prisiziureje esma tokiu “meistru” i valias: ateina pagyvenes dieduks vien su tasike per peti. Isikrato jos turini. Rusiskos reples, apluzes plaktuks mediniu kotu, pora nuzilintu visai atsuktuvu, izoliacijois dar “is rusu laiku” ritinelis ir bent dvi saujos skardos gabaleliu ir istraukytu sulankstytu senu viniu. 😀 Tokie tai je, dirba pigiai.

    Darsyki cia su firmos vadovu idomiai diskutavom.
    Jis sako:
    – Jus, patentininkai, musat mums kainas! Mes mokam visu mokescius, negelim taip pigiai dirbt.
    – Che, sakau. O mums musa… firmos!
    -OO!
    -Jet.. Tikslaiu – jusu darbuotojai. Kas eina “chalimint” po darbo ir svaitgaliais.
    Su “valdiskais” irankias, o kistasyk net i medziagom.. Tokiom salygom, t,y, turint tvirta pagrindine alga ir neturint jokiu islaidu ir “pedesoks” po darbo yr labai neparastai. Aba “stolnykas” i diena savaitgali. Jeigu da salia to ir medziagu nucybrines tegu 50% prakali – gyvenk ir zvenk. O zmones paskui nebzino ko benoret. Isismusa visai juos is realybes, kad susikalbet neina.
    Zmogui, aisku, buvo naujiena, bet sutiko kad tikrai ir taip buna.
    Vat…

  12. Na ir dar del tu darbu kainu. Siaip, sakau, sicia daug idomiu ir sunkai suprantamu dalyku. Katru rimtesne analize but gerai kokia pravest. Taciau kas liudina – niekas net nebando sito daryt, dazniausiai. Nukertama kaip kirviu: o vistik jie (statybininkai) gauna per daug! Sitaip juk neidomu.. Nors kitasyk gal ir teisybes yr.
    Vienas gan geras budas – tiesiog palygint su tuo, kaip kaip kitur yra. Ta proga biski pasigooglinai po Vokietija zinias kad atsviezint. Na kad nieko labai naujo lygu. “Meisterstunde” apie 40EUR jei taip oficialiai ir apie 30EUR – “Swarzarbeit” – be popieriu, juodai.
    Hmmm…. Ne t juodai – ne 10EUR… Pas vokiecius minimumo kaip ir ner, taciau koks visiai paprastas nekvalifikuotas darbas tai apie 800EUR i menesi “stavke”. Butu 10/val- 80 dienai, i jau cieli 2 tokie alia minimumai i menesi. Bet va, nieko pansaus. 30 “jievriku” ir taskas. Na gal te kas ir iki 20 nudera ja, sakykim – nekeicia juk esmes.

    Dar viena labai grazia istorija is ten girdejau. Kurioj galima Surskio stilium pasakyt: “susikerta dvieju saliu kulturiniai skirtumai”. Neiskesciau nepapasakojes. 🙂
    Zodziu taip. Viena lietuve “susirado vokieti” taip liaudiskai snekant.
    Nuvyko pas ji, pabuvo kazkiek. Taciau kas te jiem “ne ladilos”, kad isiskyre. Na, bet jinai sakanti – negrisiu jau i LT vistiek.
    Pinigo labai striukai, tai isisnuomavusi tiatai kambari kur ten.
    Gyvent reik. Sumislino savo kambary pasistatyt kriaukle. Ar ten tik pridet ja reikejo – jau nezinau smulkiai, bet ka lygu ne visai atvest su visai vamzdynais.
    Skambina pagal skelbima laikrasty. 70EUR pasako uz ta darba.
    -Na ar as durna moket tokius pinigus! – sakanti.
    Cia atsimena, kad jos kaimyns dar atsikraustant sakes, jog jei ka tik reikes prie “Haushalt’o” tai i ji tik kreiptis. Nes jis to dalyko “Meister’is”.
    Gretai sutaria. Ateina “Meister’is”. Prideda kriaukle. Kazkokias ten da duris patvarko. Dar kazkokia smulkmena – pas vienisas moteris juks sukaupia tu vyrisku darbu. Trunka visa diena, eina dar kelissyk namo irankio kokio atsinest.
    Moteriske patenkina be proto. Sitaip tu man pasisek!
    – Klausyk, ka tu toks jau gers man cia kaimyns, tai ateik su seima vakarienes!
    Ok. Ataina vokietis vakare su zmona ir vaiku. Sita – padaro vakariene saunia. Iskepa bene zasi; pripjausto surio, vyno. Visi viesi patenkinti.
    Taciau isienant “Meister’is” padeda ant saldytuvo “Rechnung’a”. Katram nei daug, nei mazai – ar ne 270EUR. Koznam darbui sugaistos valandos tvarkingai punktais surasytos.
    Nereik turbut sakyt, kaip jaucias jo kaimyne… 😀

    Vat te. Man pav. tai sitai labai desninga atrodo. Vokietis visada pavaisys svecia alumi. Pietumis – gal reciau jau, bet irgi buna.
    Taciau NIEKADA sitos dovaneles neitakoja darbo kainos. Sicia jau jie “punkts i punkta”tikslus. Net jei daro ka kaimynui ar net giminei. Turbut, sau misliju, tas ir dar ir del skirtumo tarp maisto ir darbo kainu yr.
    O pas mus priesingai – dar gajus sovietmecio reliktas dirbt “uz buteli”. Na gal jau netaip tiesiai, nes daug kas pasikeite, bet bendra tendensija kitokia vistiek visai. I kas gaunasi, kai suporatimai susiduria.

  13. Jūs buvote ieško konkretaus paskolos pasiūlymą? Gal teisėtas skolintojas didelių paskolų arba pigius ir greitai paskolos 2% per metus mokėti už avarinių sąskaitas ir skolas? susisiekite su mumis dabar, financialassuranceloans@gmail.com

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)