Chris Martenson, the Crash Course 6-11 dalys
Pieš kelias dienas mes jums pristatėme pirmas penkias Crash Course dalis. Tiems, kas praleido, – trumpa šių dalių santrauka.
Pirmiausia, mes sužinojome, kad ateinantys dvidešimt metų bus visiškai kitokie nei praėję dvidešimt. Tai galima pasakyti ne tik apie 20 metų, tačiau ir apie dar didesnį laikotarpį. Iš tiesų, mes gyvename milžiniškų permainų laikotarpyje, tokiame reikšmingame kaip pirmykščio žmogaus ugnies atradimas. Permainos jau prasidėjo. Jos susiveda į tris paprastus “E”. Pirmas “E”- Ekonomika. Antras “E”- Energetika, trečias “E”- Ekosistema. Visos jos yra labai glaudžiai susijusios. Norite žinoti, kaip? Tai paaiškinta kitose „Žlugimo kurso“ dalyse.
Dar mes sužinojome, kad gyvename pasaulyje, pilname eksponentinių funkcijų ir kad šios funkcijos yra beveik neįkandamos žmogaus suvokimui. Augimas tam tikru procentiniu dydžiu yra eksponentinė funkcija. Labiausiai žinoma ir dažniausiai aptariama tokia funkcija – ekonomikos augimas. Galiu drąsiai teigti, kad ši funkcija yra nesuvokiama ne tik penktos klasės moksleiviams, tačiau ir ekonomikos ekspertams – netgi pačio aukščiausio rango.
Šalia to, ekonomistai, socekonomės ir bankų analitikai tokie kaip R. Kuodis, A.Maldeikienė ir G.Nausėda gavo dar vieną labai didelį akmenį į savo gražiai suartą teorijų daržą. Tas akmuo neįtikėtinai paprastas. Ant jo iškalta: „Augimas yra pertekliaus pasekmė.“ Viskas. Tai žiauriai elementaru. Visus, kurie aiškina apie ekonomikos augimo būtinybę, paprašykite paneigti šią koncepciją, jei jiems pavyks jus įtikinti, kad taip nėra, žinokite, turite reikalų su burtininku, šamanu, fakyru ar mažų mažiausiai hipnotizuotoju….
Šiam vakarui kelios dalys apie paprastą dalyką – pinigus. Nors pinigai toks kasdieniškas ir neypatingas dalykas, tačiau ir čia galima padaryti atradimų, Taigi, gero žiūrėjimo.
Šešta dalis: Kas yra pinigai?
Chapter 6: Kas yra pinigai ?
Septinta dalis: Kaip atsiranda pinigai?
Chapter 7: Kaip atsiranda pinigai?
Aštunta dalis: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke
Chapter 8: Kaip kuriami pinigai Federaliniame Rezervo Banke
Devinta dalis: Trumpa JAV pinigų istorija
Chapter 9: Trumpa JAV pinigų istorija
Dešimta dalis: Infliacija
Chapter 10: Infliacija
Vienuolikta dalis: Kiek daug yra trilijonas?
Chapter 11: Kiek daug yra trilijonas?
Tekstas: Filosoffas
Pirma dalis, Trečia dalis, Ketvirta dalis.
Nereikia suabsoliutinti, ivairus ekonominiai procesai nera vien juoda ar balta, ir klysta abieju ekonominiu mokyklu atstovai, lygiai taip, kaip yra ir tiesos abieju ju teiginiuose.
Augimas ne visada yra pertekliaus pasekme.
Augti galima ir technologiju tobulejimo pagrindu, nesukuriant daugiau, o sukuriant tiek pat, bet greiciau ir maziau svaistant, taip sutaupant laiko, bei resursu, kuriuos po to galima panaudoti papildomo gerio sukurimui.
Zinoma galimas ir atvirkstinis variantas, kai technologijos panaudojamos blogiems tikslams, taciau tai irodo, kad viskas priklauso nuo zmogaus, jo supratimo ir morales.
Manau, kad teisus yra tie, kurie teigia, kad jau laikas pereiti is ekonomikos paremtos pinigais, i istekliu ekonomika.
Pasikeitimai neabejotinai laukia.
Tamosiau,
kaip suprantu iš atsakymo, Technologijos sutaupo resursus, kuriuos vėliau naudojame kitokioms gėrybėms kurti, tai reiškia, kad perteklius tik efektyviau išnaudojamas. Kitaip sakant augimo pabaiga technologijų dėka tik atitolinama.
Antras dalykas, jei vietoj vieno produkto kuriame kitą, su tais pačiais ištekliais, tai niekaip nekeičia ekonomikos augimo pabaigos. Pav. ekonomikos dalis yra molinių plytų gamyba. Jeigu molinėje plytoje pridaryti skylučių, aišku reikės mažiau molio, todėl molinių plytų galima pagaminti daugiau. Plytų gamyba bus galima plėsti ir tuo pačiu auginti ekonomika, tik tol, kol yra molio perteklius, jam pasibaigus augimas baigiasi. Jei tą molį naudoti molinių ąsočių gamybai bus tas pats. Taigi technologijos negarantuoja amžino ekonomikos augimo..
Taigi technologijos negarantuoja amžino ekonomikos augimo….
————————
As to ir neteigiau, ekonomika turi savo lubas, su tuo sutinku, bet technologijos jas gali kilsteleti aukstyn ir islaikyti tame lygyje. Plytas galima gaminti amzinai, perdirbus senas plytas, ar ne?
Tamosiau,
Jei jau sutinki, kad ekonomikos augimas turi lubas, kaip manai kiek toli jos yra?
Lubu aukstis tiesiogiai proporcingas technologiniam issivystymui, manau.
Salyse, kur aria traktoriais, jis aukstesnis nei salyse, kur ariama jauciais.
Viskas ok. Tačiau kaip dėl visos planetos ekonomikos ir kokios nors tikslesnės datos? Ta prasme, kiek dar gali augti pasaulinė ekonomika? 10,100 ar 10 000 metų ar dar kitaip?
Tai cia elementaru, tol kol vystysis mokslas ir technologijos, tol augs ir ekonomika. Galbut net amzinai
Jo, apie traktorius ir jaucius tai super pavyzdelis… 🙂
Nea, nesakau, grazus. Bet kaip cia pasakius… Aj, tiek to. Verciau tiesiog kitaip pabandysiu papasakot. Apie ta augima ir lubas.
Kazkokiam RU fotografu forume rase zmogelis, jog buktai kazkur tai nugirdes, kad tam, kad siandienine fototechnika gaminati pramone isilaikytu tai kiekvienas advanced user’is i savo sitema turi investuot mazdaug 1000$ kas met. I tas vien kad isilaikytu! Neblogai, ka?
Bet mes apie pastovu augima kalbejom. Dekim del vaizdo 10%.
Reiskias, mazdaug taip: siemet isleidi 1000$. Kita met – 1100$. Dar kita – jau 1.210 ir t.t. O po desimt metu………. o po 20….. :O
Ir tai vis tai paciai vienai fototechnikai! Aba, paprastai sakant – vien tam, ka atliktum veiksma, katra jau padaro bet katras mobilus telefonas. Kitaip augimo nebus.
Dar ko nepaminejom – kad tavo pajamos turi atitinkamai didet. Reiskias – turi prigamint daugiau (ar brangesnes) produkcijos ir dar atrast, kur ja iskaisiot. Kas irgi ner paprasta nei vienu atveju (tiek daugiu, tiek brangiau).
Dabar visai jau nereik but genijum, kad numanyt, jog visa sita sistema neisvengiamai turi kazkada uzsifloodint ir save nuskandint. Naturalus zmoniu poreikia tokiu tempu nedideja.
Dar kazkiek “vitaminu” (ar steroidu) procesui duoda dirbtiniai skatinimai. Reklamos – jau nusenes ir issemtas reiklas, gali sakyt. Rasiau apie fokieciu vyriausybe, katra istatymais ir mokesciais skatina (vercia) biurgerius atsisakyt seno ir vis ka nauja isigyt.
US – isuko paskolas. Atsirito ir iki mus skambus sukis “Vartok siandien, mokek rytoj!”.
Na bet cia vel juk i basliui aiksu, kad ilgai sitaip netemps – paeme ,sakykim, namui individas paskola. Ok, siandien vienas sanderis kazkam del to prasisuko. O kaip bus ryt ir poryt? Tam neleimeliui nieko net su paskola neibruksi – jis bankui desimtmeciams “parduots”. Ir kajuk visiems augimams.
Tai tiek apie jaucius ir traktorius.
“Augti galima ir technologiju tobulejimo pagrindu, nesukuriant daugiau, o sukuriant tiek pat, bet greiciau ir maziau svaistant, taip sutaupant laiko, bei resursu, kuriuos po to galima panaudoti papildomo gerio sukurimui.”
Tai tie visi sutaupymai ir sukuria pertekliu. Civilizacija prasidejo.. kai vienas zmogus sugebejo pasigaminti daugiau maisto nei jam reikejo isgyvenimui… Tada jis jau galejo ismaitinti ir valdova ir jo juokdari.
straipsnio pavadinimas “Ekonomikos augimas yra pertekliaus pasekmė”
dabar rasai: Tai tie visi sutaupymai ir sukuria pertekliu.
Is to seka – Ekonomikos augimas yra sutaupymu (technologijos) pasekme.
Tamosiau.
Dalius ir filosoffas skirtingi žmonės. Šį straipsniuką rašė ne Dalius. O su Daliaus nuomone kad sutaupymai sukuria perteklių aš nevisai sutinku. Žinoma kai kuriais atvejais taip ir yra, tačiau esmė tame, kad nuolat auganti ekonomiką surys bet kokį perteklių, todėl jos augimas turėtu būti stabdomas. Kad būtu įdomiau, pabandykite turtą suskirstyti į dvi dalis: pirminis turtas, tai gėlas vanduo, dirbama žemė, miškai, nafta, dujos, gražūs akmenys, grynas oras ir kiti gamtos sukurti dalykai.
Antrinis turtas tai žmogaus sukurti daiktai naudojant pirminį turtą – taburetės, moliniai ąsočiai, papuošalai, užtvankos, laivai, lėktuvai, namai tiltai ir visa kitą. Kaip atrodo straipsnio pavadinimas šitame kontekste?
Cia kaip suprantu yra vertimas is anglisko zodzio “surplus”.
Perteklius, nera labai tikslus vertimas, nors tikslesnio ir nera.
Na mes abu sutinkame, kad ekonomika augti amzinai negali. Daugelis ekonomikos veiklos sriciu net nera tvarios ta prasme, kad kai baigsis resursai naudojami tose veiklose, uzsidarys bravorelis.
Ideali ekonomika turetu buti tvari – uzdaro ciklo. Tokiu sriciu yra nemazai ir siandien, bet maziau nei puse. Idomu tai, kad uzdaro ciklo ekonomikoje zmonija jau gyveno, tik tas gyvenimas baigesi pries kelis simtus metu, kai prasidejo industrine revoliucija.
Dar vienas idomus rakursas – neatsizvelgimas i gyventoju skaiciaus augima kalbant apie ekonomikos augimo skaicius. Cia aisku kita tema, bet daug kas diskutuojant apie salies ekonomikos augima keliais procentais BVP pamirsta, kad auga ir gyventoju skaicius, daznai tiek pat, o kartais net ir daugiau, nei auga BVP.
Ar galima tokiu atveju teigti, kad ekonomika tokioje salyje auga?
As sakyciau, kad ekonomika pleciasi, bet neauga, tokiu atveju.
Koks skirtumas “plečiasi”, “auga”, “didėja” ar kaip nors kitaip? Čia juk sinonimai. Esmė ta, kad augimas ir gerovės didėjimas yra skirtingi dalykai, o visame pasaulyje manoma kad gerovė priklauso nuo ekonomikos plėtimosi. kad ir dabar, baigėsi rinkimai kalbos apie kitų metų biudžetą ir mokesčius vyksta ekonomikos augimo kontekste, niekas net nesvarsto kitokių idėjų – tarkim stabilios ekonomikos teorijos.
Jei žiūrėti i Europos ekonomiką, ten irgi trokštama augimo.. JAV, Japonijoj, Rusijoj, Indijoj – visur ekonomistai nori augimo. O dėl gyventojų skaičiaus – kiek milijardų gali išmaitinti žemė nesugriaudama ekosistemos?
Gerove dideja kai BVP auga skaiciuojant vienam gyventojui. Kinijos BVP tuoj pralenks JAV, bet geroves ten mazai.
Augimo labiau nei ekonomistai nori politikai. Ekonomistai visada ispeja, kad netvarus augimas nera pageidautinas.
I paskutini tavo klausima atsakymas liudnas.
Prie dabartiniu technologiju zemeje gyventoju JAU YRA per daug.
O laikomes tik del to, kad naudojame daug neatsinaujinanciu resursu, kurie baigsis.
[…] Antra dalis, Trečia dalis. […]