Mėsos – tai beišsipildanti Lietuvos viduriniosios klasės svajonė
Visada galvojau kad viduriniosios klasės Lietuvoje beveik nėra. Yra 80%-90% skudžiai gyvenančių piliečių, kokie 5% „vidutiniokų“ o visi likusieji „elitas“. Pasirodo klydau. Remiantis Verslo Žinių duomenimisLietuvoje gyvena beveik 200.000 viduriniosios klasės šeimų. Arba 22% namų ūkių. Skaičiai nuteikia džiugiai… kol nepradedi žiūrėti į prielaidas, kas, pasak VŽ žurnalistų yra vidurinioji klasė Lietuvoje. Kad nereikėtų daug skaityti VŽ tekstų pateiksiu 5 punktų sąrašiuką pagrindinių viduriniosios klasės požymių Lietuvoje:
- Turi pinigų susimokėti mokesčius
- Gali sau leisti iki higienos normų reikalavimų šildyti būstą
- Gali sau leisti savaitę per metus praleisti palapinėje prie ežeriuko
- Gali sau leisti kas dieną valgyt mėsą
- Turi 250 eurų santaupų.
Pagal mano pasaulėžiūrą tai greičiau skurdo riba o ne viduriniosios klasės požymis. Šie 5 punktai tai yra minimumas būtinas išgyventi. Tiesa.. galima mėsos valgymą sumažinti iki 2 kartų per savaitę. Ir neturėti bankėje paslėptų 250 eurų juodai dienai, bet tai situacijos iš esmės nekeičia. VŽ maišo skurdo ribą su viduriniąja klase. Sunku įsivaizduoti, kaip galima „vidutiniokais“ laikyti šeimą.. kuri teišgali susitaupyti pusę vidutinės mėnesinės algos.
Keista, kad į Lietuvos vidutiniosios klasės apibrėžimą galėjo patekti sąlygą valgyti pilnavertį maistą. Arba galimybė normaliai šildytis turimą būstą ? Tai apibrėžimas bėdžiaus.. kol kas dar nemirštančio iš bado ar šalčio. Tikriausiai panašus apibrėžimas turėjo būti „pasiturinčio baudžiauninko“ kažkur XIX a. glūdumoje. Gyvenant XXI a. Tikriausiai grįžtame į senovės Romos laikus, kai plebėjai gatvėse reikalaudavo duonos ir reginių. Lietuvos vidutinė klasė tokiu atveju turėtų reikalauti mėsos ir šilumos. Mano supratimu šiandieninė vidutinioji klasė privalo sau leisti truputėlį daugiau nei vien pavalgyti ir išsimiegoti šiltoje lovoje.
Tikriausiai to daiktais net nepavyks išreikšti (vienam vertybė naujas automobilis, kitam – kelionė po pasaulį). Nepaisant to, „vidutiniokas“ neturėtų pusę metų taupyti kad nueiti pas dantistę ar į restoraną šeimyninių pietų. Gyvename atvirame pasaulyje, dėl to ir vidutiniokus reikėtų vertinti bendrame kontekste. Jeigu tokių pas mus yra. Daugiau nei graudu, kai pradedama aiškinti.. kad vidutiniokas tai tas kuris nebadauja. Arba tas, kuris gauna vidutinę algą (apie 450 eurų/mėn), kuri yra ženkliai mažesnė nei daugelio ES šalių minimumas. Aš žinau, kad pasaulyje yra daug skurdesnių šalių. Nepaisant to neįsivaizduoju Lietuvos ateities, kur gyvenimo pasiekimo laikomas elementarus gebėjimas įsigyti mėsos.
Pabaigai: reikėtų išmokti daiktus vadinti tikraisiais vardais. Skurdo ribą pavadinus viduriniąją klase gyvenimas tikrai nepagerės.
- Turėti pietums mėsos – tai skiriamasis Lietuvos viduriniosios klasės bruožas.
O tai ką siūlai? Baksnoti pirštais ir bambėti moka visi. Jei matai, kad negerai, tai gal gali padaryti geriau?
Šiuo arveju esmė ne daryme o apibrėžime. Jei valtį pavadinsi lėktuvu.. ji nepradės skraidyti.
Taip ir eilinį bėdžių neturintį skolų pavadinus viduriniąją klase.. jis geriau gyventi nepradės.
Prisipažinsiu, kad nematau prasmės tokioje saviapgaulėje. Lietuvoje oficialus vidutinis gyvenimo lygis yra žemiau ES senbuvų skurdo ribos. Iš čia kyla daug įvairių problemų: pradedant emigracija ir baigiant merdinčiu paslaugų sektoriumi.
Mano nuomone gydymas prasideda nuo ligos pripažinimo.
P.S. kai pagalvoji.. net romos plebėjai be maisto dar ir reginių norėjo. Lietuvos “vidurinė klasė” jau reginių kaip ir nebelaukia.. Svarbu mėsos ir nesušalti.
Su ES senbuvėmis save palyginti galėsime po kokių 50 metų. Tada tai turės prasmę. Dabar tegalim lyginti su tuo, iš kokios šiknos išlipom ir kaip toli nuėjom per 20 su viršum metų. Ir bent jau pagal save galiu pasakyti, kad nuėjom labai toli. Puikiai prisimenu, kaip jaučiausi nuvykęs net ne į ES, o į Slovėniją 1993 metais, nors mano tuometinės pajamos vidurkį viršijo bent kelis kartus, ir kaip dabar jaučiausiuosi kad ir kokioje Vokietijoje, nekalbant apie Ispaniją ar pan., kai mano pajamos panašiai, o gal ir kiek daugiaui viršija dabartinį Lietuvos vidurkį. Tikėtis, kad per 20 su viršum metų mes turėtume gyventi lygia taip pat kaip ES vidutinis pilietis, yra net gi ne naivu, o kvaila. Todėl nėra čia ko aiškinti, kad vidutiniokai yra skurdžiai. Jie yra vidutiniokai Lietuvoje. O kai pasižiūri, kas darosi parduotuvėse ir kokios mašinos ir kokie jų kiekiai važinėja gatvėse, tai iš viso skųstis būtų nuodemė. Labai gerai pamenu pirmąją Rusijos krizę, kai važiuodamas iš Vilniaus į Klaipėdą tesutikdavau tik kokius kelis automobilius. Kai stovėjimo aikštelėje sustojus ne rusiškam automobiliui, tuoj pat su ištiesta ranka prieidavo kokia pensininkė ar vaikai. Kai nebuvo jokių parkingo problemų. Todėl viskam ateis savas laikas. Svarbiausia, kad judėtume pirmyn, o ne trypčiotume vietoje ar ropotume atgal.
1. Su ES senbuvėmis tikriausiai negalėsime lygintis niekada. Kaip ir pietų europa niekada nepavys Vokietijos. Tam yra daug priežasčių, kurių viena pagrindinių – atviros sienos ir masiškai naikinamas periferijų tautinis mentalitetas.
2. Atskaitos tašku laikyti 1993 metu taip pat nėra korektiška. Tuo metu mes išgyvenome politinį/ekonominį kataklizmą. Griuvo senos struktūros o naujos dar nebuvo susiformavę. Tiesa, prižaystu kad šiandien vidutinis Lvovo gyventojas gyvena prasciau nei vidutinis Lietuvis, bet matuojant vien pagal “mėsos” standartą tas skirtumas tikriausai nesijaustų Kitavertus, lyginant pagal VŽ pateiktą “vidutinioko” mėsos kriterijų kokias 1983 metais vidutinė klasė Lietuvoje buvo gerokai gausesnė. Tai gal mes visgi degraduojam ?
3. Palyginimas su Vokietija įdomus. Vien dėl to, kad ten bendras kainų lygis tenai yra žemesnis nei Lietuvoje (išskyrus NT ir paslaugas). Beje, Jei tamstos pajamos 4 kartus viršyja vidurkį… jos maždaug lygios Austrijos vidurkiui (ir kiek mažesnės nei Vokietijos). Nėra keista kad jaučiatės ten konfortiškai.
Jei tikėti Enšteinu – judėjimas yra releatyvus. Viskas priklauso nuo pasirinkto atskaitos taško. Jei atskaitos tašką pasirinkti Kinijos vidutinę algą.. visas pasaulis juda atgal. Jei atskaitos tašku pasirinkti vidutinę algą Vokietijoje ar JK.. nesu tikras kad per paskutinį 5 metų mes pajudėjome į priekį.
Ir kai visokie verslo dienraščiai man pradeda aiškinti kad Lietuvio gerbūvio idealas kasdien valgyti mėsos ir nesušalti žiema.. man tai skamba kraupiai.
Mariau, su ta sikna ir islipimu reiktu atsargiau, nes kai apsidairai tai ta sikna sukure visa sitos vargo salies infrastruktura. reiktu dabar kokia autostrada Vilnius-Klaipeda ar gelezinkeli nutiestis, Mazeikiu nafta ar Achema pastatyti apsisiktu visi vietoje. o tai kad blizguciu ir 15 slapiankes rusiu dabar yra dar nereiskia, kad daug zmogeliu gali juos ipirkti.
Mariau, tu tikrai piktinies neisigilines i esme. Niekas cia nebamba ir nesako, kad mums kazkas skolings. Nemaisyk viska kazkur nugirsta i viena!
O sitam kontekste, kad su tokias va reikalvimais jau vadinama vidutine klase, tai tikrai juk komedija. Turet santaupu ‘net” 830 lt saly, kur mazne viskam europines ar net didesnes kainos. O gal i ta gincysi ir priestarausi? 🙂
O beje – ziu ka tam paciam puslapy da raso: Sumažinta skurdo riba padėjo Lietuvoje sumažinti statistinį skurdo lygį
Jedreni feni… Zodziu ner.
Kainos stabiliai tik kyla viskam, o pragyvenimo lygis ..zemeja! :O
Praktsikai ka turim: bet kokia visiska kliurka ar nesamone propagandinis valdzios ruporas (sorry – atstovai rysiam su visuomene) pavercia ..privalumais. Kam ten ilgi skaiciavimai ar lgiunimai – is akies brukst pagal “partine linija” ir yra geras lygis.
I kaip ten sake gerai kazkas: “Gerai kad laikrascius skaitom, o tai i nezinotume kad gyvenims gereja!” 😀
Sitaiup mes Europa greit aplenksim, ne tik ka pavysim.
Na, sakykim nenumatytų išlaidų (galim sakyti – santaupų, nors tai vertinime nebuvo minėta) kartelė nuleista per žemai, bet VZ iš esmės kalba apie žmones, pragyvenančius LT be vargo, taupymo ir finansinių problemų. Ir pas stomatologą jie nueina kai reikia, nepergyvenkite 😉 Paskaičius šį tekstą su įspūdinga dešrele, įspūdis keistas – matau ką noriu matyti, nematau ko nenoriu, kaip pvz.”neturi problemų grąžinti kreditą”, kas yra vienas iš VZ kriterijų, čia (netyčia?) nutylimas, užtat įdėtas paslaugus “kad nereiktų skaityti ilgo VŽ teksto”…
O “ne mažiau kaip” man tas pats, kas “lygu”, todėl visi vidutiniokai man turi susitaupę tik po varganus 800 Lt. Atleiskite, bet nelabai smagu skaityti tokią pritemptą, kai kur tiesiog savo pačio susigalvoto strawman “kritiką” su nutylėjimais ir virkavimais apie Lietuvos bėdžius.
Ši karta su kritika niekaip negaliu sutikti. norint LT gyventi “be tau taupymo ir vargo” reikia minimum 1000 Eur/mėn jei gyveni vienas ir ne mažiau 1500 jei dviese. Gaunant mažiau… jau reikia galvoti ir optimizuoti net būtinas išlaidas.. Gaunant mažiau 1000 LT – juodas skurdas.
“neturi problemų grąžinti kreditą” kriterius, mano nuomone, yra niekinis. Blaiviai mąstantis žmogus kreditų stengiasi neimti. O “sėdintiems ant minimumo” jų nelabai ir duoda (nekalbu apie greituosius). o nesugebėjimas grąžinti kreditus daugiau pasako apie “krizę” nei vidutinę klasę. Lietuviai vis dar atsilieka “nu išsivysčiusio pasaulio” pagal prasiskolinimą.
Pasikartosiu, bet, mano nuomone, kriterijai: gali sau leisti valgyti mėsą kas dieną ir pakankamai šildytis būstą pasako viską. Jei žmogui tenka galvoti apie tai, ar galiu sau leisti normaliai pavalgyti ar geriau būstą pasišyldyti yra skurdo ribos, o ne vidutinės klasės požymis.
1000 Eur/ mėn skurdo riba? Viskas priklauso nuo poreikių. Daugelio mūsų tėvai gyvena juodam skurde? Ne, net tie, kas gauna mažiau 1000 Lt pensijos verčiasi pusėtinai. Gauna kompensacijas už šildymą arba šildosi malkom, užsiaugina daržoves ir net mėsos, dar vaikams įdeda. Gaunantys daugiau – nebrangias keliones į užsienį kartą į metus pasidaro. Sunkiau tik tiems, kas neturi sveikatos ir reikia klot nekompensuojamiems vaistams. Taip kad nematuokim visų savo miestietišku kurpaliu.
Apie kreditus nesupratau – ar tai vidutinei klasei malonėsim priskirti tik tuos, kas būstui reikalingus šimtus tūkstančių uždirba ar susitaupo? :0 gal nusileiskim ant žemės? Tai turtuoliai.
1000 Eur arba 3500 LT yra apatinė viduriniosios klasės riba. Mano nuomone.
Itariu mes nesutariame kas yra vidurinė klasė. Man liežuvis neapsiverčia vidurine klase laikyti žmones, gaunančius kompensacijas (už šildymą). Natūrinis ūkis, mano nuomone, taip pat nėra viduriniosios klasės požymis.
Nesiginčysiu, kad su 1000Lt/mėn/žmog. tikriausiai nebadautum. Bet tik tiek.
P.S. mano nuomone viduriniosios klasės LT praktiškai nėra.
P.P.S. jei tikėti statistika, tai skurdo lygis tarp pensijinio amžiaus žmonių yra mažiausias (lyginant su kitomis amžiaus grupėmis. )
> Mauras
Pyk nepyk, bet pasakysiu toki dalyka: panasu, jog tamsta turi mūkelės sindromą ! 🙂
Na cia toks mano terminas.
(P.S. “Mūkelėm” liaudy vadinami rupintojeliai ir nukryziuotasis, jeigu kas nezino.)
Taigi tokis ivardinimas turetu reikst perdeta saves ir savo savivertes menkinima, saviplaka, nuolatini graudulinga pasismerkima parodomajam vargui ir net kanciai, net kai niekas to visai nereiklauja.
Cia gal atrodys kam nesamone ir absurdas. Be jus pasiziurekit atidziau – tu “mūkelių” musuos pilna!
Tradicijos turbut is istorijos ateina. Syki ka mum cia bediskutuojant, draugelio tevas, buves inzinierius, nekavailas labai diedas i sako: “O ar jus zinot toki dalyka, jog kai kokias ten metais Lietuvoj naikino baudziava, nemazai baudziauninku atejo …pries ta protestuot!
O i siu dienu gyvenime per krastus. Pasakoja syki pagyvenus moteriske – siuveja: “Na zinokit mus bobos (tipo – koleges anos) – beprociu beprotes! Darbas sunkus, isdirbio normos didziausios. Alga – vistiek minimumas. Na jei ten kelis litus virs ispausi – ka pakeis, sveikata juk brangiau. Bet tei ne. Sedi per pietu pertraukas prie masinu, vakaroja ilgiausiai akims vos ne isvarvejusiom. O kas is to? Dasyk normas visom pakelia. Paskui jau paciuos dusta ka nespeja, ka sveikat po velniu eina. Bet vistiek- vel sedi i vel virsija! O paskui vel dusauja… ”
Kas Anglijoj buve – vel pasakoja. Tipo dirba stalius. Norma – dvejos durys pilnai per diena istatyt. Priejo lietuvis… 3 iki piet, da trys po piet! Anglai, aisku, abstulbe. Bet po kiek laiko ..padina normas. Visiems. Nu kad tiek galit – i varykit. Algos, tai zinoma, ne.
Na cia biski i sona. Artimesni temai pavyzdziai.
Snekuos syki su tokiu pazistamu. Jis nieko vaikis, jaunas tik (~25m). Dirba, uzdirba kaip provincijoj visai, sakytum, pakenciamai – >2000 per kelias veiklas. Na jis man ir sako: ar tu darbo nezadi eit kur? Va, maciau rimta firma satechiku iesko, tu juk sugebetum… Gerai, sakau, kad iesko. Bet ka jie siulo? A ors zada bent jau kokius 3 klt i sauja duot?
-Oj.. Ka tu… 3000.. Neee.. – Ka tu, juk tiek nereik…. Ne, kas tau! Jau du ka gausi – labai gerai. O juk uztenka tiek jau viskam! Daugiau ner ko nei noret.
Vau. Ot supratims! O ne koks pensininks, jaunas zmogus. 800EUR jam atlyginims, kokio net nepadoru tiketis. Ne, ka ten – geda i noret tiek…
Bandziau da ji protyt – na o ka tu su savo dviem uzkisi? Gyveni su seima, turi masina – i tik nuo algos iki algos? Viskas sueina. Jis sutiko. Tas taip ir yr. Na bet 3000 jau vistiek per jo akim per daug, i taskas. Neitikinau kitaip. 🙂
Kita pazistama mergicka irgi praliksmino. Snekames cia syki.
– Tu zinai, per ta pati pakilima 2007 – 8′ tais, tai mes us vyru per abu tiek uzdirbdavom, ka tu zinok – pinigu nebuvo kur det!
– ????! :O
– Nu viskam uztekdavom, i da likdavo!
Ot te! Jei zmogui nuo butinu pragyvenimo islaidu atlieka – jis jau nezino kur pinigus det! 😀
Tai ka, sakau, sakytu kur uzsieny, normaliam darbe isitaise.Kur maistui isleidzia gal 15% algos, o pilnam seimos pragyvenimui koki trecdali? Sublustu turbut. 🙂
Dar. Nesenia cia Delfi pateske vel panasu propagandini straipsni. Mol 12lt dienai zmogui seimoj maistui tur per akis but. As skaitau komentraus i …nesupratu! Vietoj masinio pasipiktinimo – istisi “mūkelių” ditirambai – “oj, tai as dar su maziau isiverciu!”, “oj mum nei tiek nereik… ” :O
Nu as vieriju, ka zmogus gali pasipaust, gali kazka prasciau pavalgyt. Na bet viena – yr i cia riba, uz katros jau reikesd valgyt gaidziu galvas ir kojas (ne slauneles, o tas su naguciais. 🙂 Neber nei matyt dabar to gerio, sovietmesciu tai budavo, vadindavosi “subproduktai”)
Kas ma isrodo ne tik nenormalu, bet net baisu.
Bet da baisiau – pri(si)pazint kad sitai, ne tik tave tenkina, bet yr aplamai kaip norma!
Tasyk po tuo straipsniu buvo ispudis, jog but i su 5lt zmogui dienai sutike. Slogus toks, sakyciau, paliko ispudis…
Kai viesejau pas vokiecius, tai jie taip pasakojo: pas mus labai stipri “Gewerkschaft” – profsajunga. I jei tik kainu indeksas saly pakyla vos kelis % – juoks, sakytum, nelabai ka pajausi – vistiek Gewerkschaft’as jau kelia klausima ir derasi del algu padidinimo. Mat darbuotoju gyvenimas paprastejo.
Aglijoj kelia minimalu atlyginima nors po kelis pensus uz valanda kas met. Ir praktiskai visiems nors simboliskai kas met pakelia ta valandos atlygi. Nes infliaciaj ir t.t.
O ka mus “mūkelėm”? O butent “ka”? Jie juk patekinti, jiems viskas gerai! Kad ir gaidziu kojas grauzdami. Kam jiek ta alga didint? I tikrai kam? Nu painks ka sunku biski, bet vistiek pachalins uz minimuma, kaip tos siuvejos.
Vat. Tai tiek apie “mūkeles”.
Nebukim tokiais tikrai. Pradekim save gerbt vienasyk. Ir MASTYT.
Neprasysi, nereiklausi – nieks i neduos. I siap duoda visada maziau, nei kad uzprasai. Jeigu tau uztenka 1000 – na i dirbsi uz kokius 900 iki pensijos. Paprasta juk suprast sita kaip 2×2.
Dali.us, nesutariam nes nuomonė ir vertinimas turi būt kažkuo pagrįsta. Mano galva, tarp realios skurdo ribos (kompensacijos už šildymą “ištraukia” dalį pensininkų vieš jos, tam jos ir buvo sugalvotos, nors sistema ydinga) ir vidurinės klasės, kuri nedidelė, keli procentai profesionalų ir verslininkų, LT egzistuoja didžiulis sluoksnis žmonių, gyvenančių ir neskurstančių. T.y. Jiems pakanka pajamų ir turto pagrindiniams poreikiams (maistas, būstas) patenkinti, ir jei kas paaiškintų, kad neatostogaujantys kartą į metus Maljorkoj yra žemiau skurdo ribos, nesutikčiau. Kas yra skurdas LT (ne Norvegijoje ar UK) gyvenimo kokybės prasme, nematau paaiškinimo, ir dar kartą primenu, kad “ne mažiau kaip” nėra “lygu”.
O kiemo katinas panašu mąsto kaip paulauskas, kurio ideologija kažkada susivedė į frazę “nusipelnėme gyventi geriau”. Tiesa, jis bent nekonstatavo, kad esam vaargšai užguiti baudžiauninkai. O kraujasiurbiai siuvyklų savininkai lobsta mūsų sąskaita. Viksa paprasta :turėtume statyt ne daugiau kaip po 2 duris per dieną, ir reikalaut pakelt algą dvigubai, tada pradėsim gyventi geriau ir nustosime būt kankiniais savo noru. Ane? 😉
Tai mes kaip ir sutariam, kad vidurinė klasė LT tik keli procentai. Visi kiti egzistuoja. Gal ne žemiau skurdo ribos… gal ties ja. Gal truputėli aukščiau.
Bet niekada nesutiksiu kad vidurinę klasę apsprendžia sugebėjimas sočiai pavalgyti ir nešalti žiema.
Jet… Apie pinigu norejima, tai labai gerai yr pasakes mano brolis: “Jeigu jus kartais manot, jog as tiktai pinigu labai noriu, tai zinokit – visai cia ne taip. Zinokit – as sutikciau jums dirbt i visai be pinigu! Tik su viena salyga: jus apmokate visas mano saskaitas ir pramogas.”
“Ir, sako, – kiek kam toki varianta besiuliau – dar niekas nepasirase. Visi kazkaip tada issyk sutikdavo su siuloma kaina, jau niekam tuosyk labai brangu neatrodydavo”. I pats juokias patenkints. 🙂
I koks dabar cia but sio jumoro moralas. Visi ZINO ta tikra padeti. Kiek kainuoja pragyvenimas ir pramogos toj mus Lietuvelej.
Kad is vargano tukstantelio arba ten 50lt/d kaip beskaiciuosi – nebus dar pramogu, o i pragyvenims baisiai “liesas”. Sicia as pritariu Daliui irgi pilnai, kad stuke EUR yra grynas vidutinioko minimumas. Is tiek islaikai busta be kompensaciju, auto; valgai KA NORI, o ne kas pigu; na ir rengies ne is “labdarkiu”. Akurat viskas tam i sueis. Aba jei liks – kelios simtines pasitaupymui.
P.S. O jei vien masina nauja i lizingine… Uu.. Mazai jau i tos stukes jevru. Ot.
Kai apie “mūkeles”, tai dar prisiminaiu, jog mus miestely ben keli streikai suzlugo. Nes atsirado po kelis “mūkeles”, katrie ejo ir dirbo. Netik nuolankiai nuleide galveles, bet ir dar su sleiksciai saldziom sypsenom virsininkui! Tfu!
I ten kilo jie del rimtu dalykai. Vienur del algu dydzio streikavo, kitoj imonej – del neismokejimo. Va ten situacija tai buvo isvis kebli, mat dali duodavo vokely. Ir pradejo butent tos nemoket. Oficialiaja tuo tarpu visi gaudavo, nors tai buvo maziau negu puse. Taigi ir tokio kaipo oficialaus pagrindo, skaityk, kaip ir nebuvo.
Bet va, suzlugo, nes “mūkeles” vistiek dirbo, o tada kitus tada jau administacija lengvai perlauze, grasindami rasyt kiekvienam pravaikstas ir visai atleist. Tai gavo ne tik nusileist, bet dar ir atidirbinet savaitgalias uz streiko dienas!
I kuo baigesi: ta imone netrukus uzsilenke visai (matyt jau taip buvo planuota ir ant to ejo). Paliko neismoketi visi “juodi”, net po keliolik tukst. zmogui, sako; o i dalis “baltu”. I lygiai viskas i “doriesiems mūkelems” taip pat.
Ot. Turbut dabar jau nereik aiskit, jog mano poziuris i sitokios pakraipos piliecius yra labiau net negu neigiamas. Net kai jie “atsidavineja” privacia tvarka – nu ma ji biesas, sakytum; ju bedos – vistiek musa darbo kaina visiems rinkoj savo glusumu!
Bet kai va sitaip atvirai visai i kitiems “uogien pri….a” – jau tada isvis nezinau. Tuosyk jau prasyte prasosi atskiro ir nevieso pokalbio, sakyciau, ne kitaip.
Dar va pamastymu apie pragyvenimo lygi Kas esi: skurdžius, vidutiniokas ar turtuolis?
Biski tik blogai, kad ten respondentai pajamu dydzio nenurodo. Bet pagal balsavima uz islaidu % viskas aisku:
Jei žmonės išleidžia maistui daugiau nei 30 proc. savo pajamų, tokią visuomenę galima vadinti skurstančia. Lietuvos gyventojai pagal abu kriterijus atsidūrė už skurdo ribos. Už energiją (elektrą, dujas, šildymą, karštą vandenį) lietuviai vidutiniškai pakloja daugiau nei 55 proc. mėnesio pajamų. Maistui tenka vidutiniškai 30 proc. Kitaip tariant, jei lieka pinigų, lietuviai juos pravalgo, rašo „Respublika“.
Vat. Cia ir yr esme.
Na zinoma – mes ekonomiskai silpna salis, ir cia stebuklu negal but, kad issyk kaip geros gyventume. Sita tai gi supranta lygu visi.
Bet vat kodel sito akivaizdaus fakto nepripazint, netgi ji neigt – va cia jau neisikertu niekaip.
Na, valdzia tai da kazkiek logiska – ji save nor pateisint. Na bet kai sita neigia patys zmones??
Aiskint vos ne iki marskiniu plesymo, jog 1000 lt pajamu yra gerai, ir is to tu net i uzsieni pavazinesi? Hmmm…
As va vienas pats mazne tiek isleidziu maistui… Kazkaip tai.
I be jokiu extra – kaviniu, ikru, viskiu, tekilu, pelesiniu suriu. Va taip va man gaunas. Vien tik 100% kas valgoma is parduotuviu perkant ir ne subproduktus.
Gal mes kitose salyse gyevanam, sakau, a? 😉
” – Сколько раз судились вы?”
“- Плохо я считать умею!”
“- Но все же вы – рецидивист?”
“- Да нет, товарищ, я – Сергеев!”
Но майор был в математике горазд:
Он чего-то там сложил, потом умножил, подытожил –
И сказал, что я судился десять раз!
Подал мне начальник лист.
Расписался как умею.
Написал: “Рецидивист.
По фамилии Сергеев”.
Ech, gerai dainuoja Vycoskis. I kaip, matai, gali paskaiciuot. Pagal poreiki, t.sakant.
Va, pav cia: http://www.stat.gov.lt/lt/faq/view/?id=2120&page=0
Maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai – 247; :O
– verkt cia, a juoktis reiktu skaitant – nebzinau jau nei pats…
Da pamastymu ta tema: http://racas.lt/statistikos-departamento-rekomendacija-10-litu-maistui-ir-po-buteli-degtines-kas-antra-diena/
Atsimenat is istorijos atveju, kai valdovas liepadavo nukirts galva prasta naujiea atnesusiam pasiuntiui? Ne viens ir ne du lygu tokie buve.
Prie ko as cia dabar ta: nu tai ka pas mus daznai panasiai, ziuriu. Kalciausi ne pati problema, ne tie, kas jos nesprendzia ar nauzkirto kelio isplist laiku, o tas, kas apie ja kalba! Nu yr toks fenomeas tikrai musuos, labai daug kur pasitaiko. Ar ne taip?
Kai paskaitai, kad dviems žmonėms reikia 15000EUR tai bloga darosi. Aš tikrai ne bėdžius, pajamos kelis kartus viršija Lietuvos vidutines, bet atleiskite man, aš neišleidžiu net 1000EUR 3 asmenų šeimai. Man tiek fantazija neišneša. Nebent pradėsite skaičiuoti jau apmokėtus daiktus – naujus automobilius, naują butą. Bet pragyvenimui – viską moku kortele, todėl swedbanke puikiai matau, kiek išleidžiu buto išlaikymas 5000 metams, kitos išlaidos iki 20000 metams. Visa kita nepaliaujamai kaupiasi sąskaitoje, vertybinių popierių pavidalu.
Tiesa pasakius nelaai isivaizduoju, kaip 3 asmenu seima gali LT gyventi “be rupesciu” net jei butas jau nupirktas, mašina ir benzinas valdiški. Pats gaunu panašaus dydžio alga. Skurdziumi nesijaučiu, bet iki vidurinės klasės dar labai labai toli.
Kad diskusija būtų aiškesnė, papasakosiu ką aš vadinu viduriniąją klase ir kaip aš gavau tą 1000 eurų.
Mano nuomonė vidurinės klasės atstovas neturėtų jausti piniginių suvaržymų tenkinant kasdieninius poreikius.
Taigi 1000 eurų:
1. Auomobilis. kuras + amortizacija + eksplotacija + einamieji remontai 150-200 eur/mėn. Tikriausiai realesnė suma 200 (jei remontuoji ne garaže).
2. Būstas 300-500 eur/mėn. Cia įeina šildymas, vanduo, elektra, paskola/nuoma/remontai. Viskas legaliai.
3. Maistas 200-300-400 eur. Pietus valgant vidutinėj kavinukėj, kartais pusrycius/vakariene irgi. Vartojant natūralius produktus
4.Telefonas, internetas, kabeline 50-100 eur.
5. Pramogos (savaitgaliai, atostogos. ir t.t.) 100-300 eur.
6. Medicina (vaistai, daktarai, sveikatinimas ir t.t.) 50-100 eur/men
7. apranga, asmeninė higiena 50-100-200 eur.mėn.
Sutinku, kad iš šio sąrašiuko galima daug ko atsisakyti. Arba perkant nelegaliai sutaupti. Arba rinktis prastesnę kokybę (pvz. maisto ar poilsio).
Mėsa – pigus dalykas. Va jei skaičiuotume tuos, kas kasdien gali valgyti sūrį, būtų mažiau.
O šiaip tai sutinku, kad su šitais 5 požymiais sunku jaustis oriai. Žinau, ką sakau.