Gyvenimas pas mus nuostabiai primena Orvelo „Gyvulių ūkį“. Iš principo, pagal (prieš ?) įstatymą visi yra lygūs. Realiame gyvenime, kaip ir pas p. Orvelą, visada atsiranda lygesnių (ten kiaulės, Lietuvoje – seimo nariai). Tikriausiai daugumą pažysta žmonių, kurių butai buvo apiplėšti. Liūdna statistika, bet jei apiplėšė Jūsų būstą – surasti vagis, o juo labiau atgauti prarastus daigus šansų beveik nėra. Aš galiu atsiminti ne vieną pažystamą ar pažystamo pažystamą kuriuos apiplėšė, bet nežinau nei vieno fakto kad vagys būtų sugauti (aišku, vagis gaudo, sodina ir t.t., bet tai nekeičia fakto, kad paprastiems mirtingiesiems atgauti prarastus daiktus šansų nedaug.
Visai kitaip situacija atrodo, kai apvagia seimo narį. Tuomet visa policija yra sukeliama ant kojų, blokuojami „taškai“ kuriuose dažniausiai realizuojami vogti daiktai. Labai geras tokio lygių tarp lygesnių pavyzdys – vagystė iš p. Salamakino buto. Dingo kelios smulkmenos (kompiuteris, fotoaparatas). Policija suorganizavo reidą ir tabore sulaikė įtariamąjį su daiktais. Šioje istorijoje yra įdomūs keli aspektai: pirmą – dėl seimo nario smulkios elektronikos buvo organizuota speciali operacija (tikriausiai dėl paprastų piliečių to niekas nebūtų daręs), antra – taboras: vieša kur lengviausia realizuoti vogtus daiktus ir gauti „dozę“.
Nejaugi neprisimeni, ar nezinai istorijos apie Stalino pypkes vagyste. tai ir cia panasiai.
Jei čia ta istorija, kai dingus stalino pypkei visi aplink prisipažino kad ją pėmė, tai nemanau nemanau, kad čia panaši istorija: visgi tuos daigtus turėjo rasti.. kitaip nebūtų į žiniasklaidą lindę. Ar rado pas tą kas pavogė, ar pas tą, pas ką reikėjo šio klausimo aš nekeliu.
girdejau kaska panasaus :
Po susitikimo J. Stalinas pasigenda pypkės ir nurodo L. Berijai vytis gruzinus ir išsiaiškinti, kuris jų paėmė pypkę. Po kiek laiko J. Stalinas vis dėlto atranda pypkę po krūva popierių, tačiau L. Berija šaltakraujiškai atsako, kad jau per vėlu, nes pusė gruzinų delegacijos jau esą prisipažino dėl vagystės, o kita pusė mirė per tardymą.
Moralas tame, kad reikalui esant kaltu galima rasti daugiau nei reikia, nes kai banditai tampa ant tiek nagli, kad net valdzia pradeda skriausti, tai jegos strukturos buna priverstos prispausti savo “klientus” ir informatorius taip, kad nori nenori zulikelis isaiskinamas. taip buna tiek policija (parode kad moka dirbti,), tiek politikierius (atgavo savo daiktus) patenkinti.
beje kompiuterio hdd gal jau ir netokia smulkmena, gal ten buvo kas nors idomaus ir naudingo ne tik Salamakinui, bet ir dar kaskam ?
Taip, su slaptais duomenimis visko gali būti. Viso pasaulio politikai nėra labai raštingi kompiuterių srityje. Gali būti kad C diske susikuria aplanką: “Slapti duomenys” ir ten laiko slaptą informaciją 🙂
(pamenu kai JAV buvo skandaloiukas kai kažkas pameto nešiojamą kompą su Top Seacret duomenimis 🙂