Vakar tautą pasiekė dar vienas sunkiai paaiškinamas (nors ir lauktas) prezidentės žingsnis: pareiškimas kad ji nepasitiki užsienio reikalų ministru. Kiek supratau konfliktas brendo seniai. Susidėjo įvairios mažos smulkmenos, tokios kaip ministro nepritarimas pompastiškam Lukašenkos priėmimui, nebuvimas darbo vietoje, kai prezidentė užsigeidė per 24h pašalinti Gruzijos ambasadorių ar nuomonių skirtumai dėl CŽV kalėjimo (niekaip nesuprantu, kodėl prezidentė dar prieš tyrimą tvirtino kad kalėjimas buvo, o kai tyrimas to vienareikšmiškai neįrodė savaip jį interpretavo ? Čia paprastos ambicijos būti visada teisiai ar kažkam yra naudinga, kad toks kalėjimas būtų buvęs ?).
Kad ir kokios būtų priežastys, tenka konstatuoti, kad prezidentė išėdė vieną iš nedaugelio normaliai dirbančių ministrų. Aš neteigiu, kad Ušackas idealus ministras ar žmogus. Su jo vardu siejamas ne vienas skandalas, bet, mano nuomone, jis gerai atstovauja Lietuvos interesus.
Kuo toliau, tuo labiau p. Grybauskaitės prezidentavimas primena važinėjimą nevaldomu tanku. Sunkiai prognozuojama, savo sprendimų neaiškinanti ir nekomentuojanti (pareiškimus: politikuoja, asmeninė užsienio politika neparemtus nei vienu faktu sunku vadinti paaiškinimais).
Sutinku, kad dauguma tautos (tame tarpe ir aš) yra nusivylę tiek valdančiaisiais, tiek aplamai politikais ir tokie prezidentės poelgiai gali būti laikomi keliu į permainas. Arba vietų saviems pravalymu (taip ir nesupratau, kas stovėjo už puikiai pravestos prezidentės rinkiminės kompanijos). Bet kuriuo atveju neprognozuojamas ir į autoritarizmą linkęs prezidentas šaliai nėra gerai. Net ir jaučiant nostalgija Smetonos Lietuvai.
îuo atveju tikrai riebus minusas prezidentei. Už tai, kad nepateikė jokių normalių, konkrečių ir argumentuotu argumentų. “Aš juo nepasitikiu” gali sau leisti absoliutus monarchas ar diktatorius, bet ne parlamentinės respublikos prezidentė.
na jei autoriui neaisku kas stovi uz prezidentes,galiu jam atskleisti paslapti-tai KGB/FSB/GRU.kaip sake Putinas,buvusiu cekistu nebuna,o visi puikiai zinome kokias pareigas ji uzeme tarybiniais laikais ir kaip greitai kope karjeros laptais turedama toki uznugari.todel ir proamerikietisko Usacko pasalinimas irgi neatrodo toks netiketas.Valantinas atrodo sukalbams vyrukas,todel kazin ar ji irgi salins,na nebent tam kad visuomenei numest kaula nes pasipiktinimas teisesauga po pedofilijos skandalo yra milziniskas.toliau prezidente stumia zvalgybos reforma visai nutyledama kas,kaip ir ka kontroliuos,taip man kaip doram pilieciui kyla itarimai kad be jokio triuksmo norima spec tarnybas padaryti kaip plesrius sunis kuriuos galima bus siundyt ant savo priesu.suma sumarum,einame ne i Vakarus,o i Rytus,tik deja blogaja prasme
Daliau, nenorėčiau sutikti su palyginimu apie neprognozuojamą tanką užsienio politikoje. Štai kodėl. Valdant prezidentui Adamkui teko susipažinti su UK analitikų rengtos studijos ištraukomis, kuriose nedviprasmiškai sakoma, kad Lietuva yra laikoma “radikaliai proamerikietiška”, nors geopolitinė padėtis ir ekonomikos sandara reikalauja ypač gerų santykių su “rytų kaimynėmis”. Negaliu nesutikti, kad šie teiginiai tikrai atspindėjo ligšiolinę Lietuvos užsienio politikos kryptį, kai viskas, ką pasakė ar padarė Amerika buvo besalygiškai palaikoma. Net savo interesų sąskaita. Trūko elementaraus pragmatiškumo, arba liaudiškai sakant ūkiško požiūrio – kas mums iš to? Narystė EU, NATO? Dėl NATO, sutinku. Be JAV palaikymo narystė NATO būtų gal kiek užtrukusi. Bet tik tiek. O būti pasaulio policininkės parankiniais, anokia čia garbė ir nauda.
Pažiūrėkim, kur čia dabartinės prezidentės “neprognozuojami pasivažinėjimai”. Visiems seniai žinoma, kad rytų kaimynės daugumą globalaus lygio verslo sprendimų dėl energetikos, verslo sąlygų gerinimo individualiems tam tikrų šalių ūkio subjektams priima ne verslininkai, ne ministerijų klerkai, bet politikai. Aukščiausiu lygiu.
Lygiai ta pati situacija su tarptautinių teisinnių klausimų sprendimais. Ne prokuratūros sprendžia ką perduoti, Lietuvai, o ką ne. Kuriuos prašymus dėl teisinės pagalbos patenkinti, o kurių ne. Tai sprendžia… tie patys. Aukščiausiu lygiu.
Žiūrėkim toliau. Koks protingas žmogus galėtų sugalvoti pakviesti pas save kaimyninės šalies paskutinį mohikaną, paskutinį imperatorių, diktatorių, batiušką ar dar kaip jį ten vadina? Juk mes demokratinė šalis, kuri smerkia viską, kas neatitinka demokratijos principų. Gal ir taip. Mūsų šalyje tikrai kitaip, nei kaimyninėje Baltarusijoje – pas mus daug kas galima ir už tai nebaudžiama. 🙂 O ten viską kontroliuoja batiuška. Nuo švietimo, spaudos, ekonomikos iki kariuomenės. Įskaitant ir tranzito klausimus. Ir prokuratūrą. Mes ilgai reikalavom. Bet niekas nereagavo. Net nekreipė dėmesio. Nes mes kalbėjom ne tokiu tonu. Ne ta kalba. Nedraugiškai. Iki šiol batiuškos niekas niekr nekvietė, nes buvo madinga smerkti, reikalauti, boikotuoti. O dabar prezidentė parodė, kad net su visų nemėgstamais, negerbiamais, nepageidaujamais kaimynais (!) galima kalbėtis, palaikyti kaimyniškus santykius. Nes dėl to bus tik visiems geriau. Gal ne iškart, ne po savaitės ar mėnesio. Bet mūsų žmonėms bent jau nekils problemų pasienyje dėl menamų reikalavimų neatitikimo, ar kažkokių mistinių skolų. Gal tuo pačiu ir su energetikos klausimais bus lengviau, su elektros tranzitu.
Antras dalykas – antrojo pasaulinio karo pergalės šventės ir mūsų mentalitetas. Ligi šiol tai buvo problema. Visiems mūsų politikams. O prezidentė ėmė ir vienu ėjimu išsprendė didelį galvos skausmą, kamavusį nekuriuos daugelį metų. Po kovo 11 d. matysim kas ir kaip.
Užsienio reikalų ministro pasitraukimas. Tai gana logiška dviejų ambicingų žmonių konflikto išdava. Mano manymu bet kokiu užsienio politikos klausimu LR Prezidento nuomonė ir sprendimai yra aukščiau už užsienio reikalų ministro norą turėti (ir nesibodėti išsakyti viešai) atskirą nuomonę. Tie du žmonės yra mūsų veidas ir reputacija užsienyje. Ir šiuo atveju, kaip Ušačkas pats sakė, prezidentė yra “griežta ir reikli motina”. O jis tik sūnus palaidūnas.
Pabaigai, norėčiau nuraminti tokius konspiracijų šalininkus kaip kirvis. Kad ir kokio lygio kompromatas turimas saugumiečių, jis yra nepakankamas, išversti su tokiu tautos palaikymu atėjusios naujosios Lietuvos vadovės. O visas šis žaidimas šachmatais tik dar kartą patvirtina faktą, kad iš pradžių dezinfekuojami labiausiai aprėsti Lietuvos valdžios plotai, pavojingiausi užkratai. Ateis laikas ir saugumo sistemai, teisėsaugai, įstatymų kuriamosios ir vykdomosios valdžios sistemoms. Gal ne tiesiogiai, bet per atitinkamus žmones. Be uodegų, be kompromato, nevaldomų iš užkulisių.
Prezidentė nėra neprognozuojama. Ji nėra nei pernelyg emocianali. Ji turi proto ir geležinę ranką. O tai net labai reikalinga šioje anarchija virstančioje valstybėje. Tad jei kažkas “papuolė po šiuo tanku”, matyt buvo už ką.
Pilnai sutinku, kad Adamkaus politika buvo kiek per daug proamerikietiška. Ir kad mums normalūs santykiai su rytais yra būtini (ir kad, galbūt, į Gruziją be reikalo skubėjom lysti).
Ir Lukašenka kad pakvietė nėra blogai. Tik tas jo vizitas buvo organizuotas kaip šow ir nieko gero Lietuvai nedavė. Lukašenka pasireklamavo ir tiek.
Nesu politologas, ir nežinau kas Lietuvoje formuoja ir vykdo užsienio politiką – Prezidentas ar vyriausybė. Aš visada maniau kad vyriausybė, bet galiu ir klysti. Net jei užsienio politiką yra prezidento dispozicijoje nelabai matau kur ex ministras per daug pasireiškė. Nebent su kalėjimu. Bet Grybauskaitės tvirtinimai kad kalėjimas buvo.. dar prieš tyrima yra keisti. Jie atvirai kenkia Lietuvai (ir neduoda nieko).
Pabaigai: prezidentės veiksmai labiau primena ne sachmatų partija o tą paty važinėjima nevaldomu tanku. Ir ne tik dėl Ušacko. Jis teik eilinis lašas nepaaiškinamų ir nemotyvuotų poelgių jūroje.
nepolitinis komentaras – iš kolegų esu girdėjus skundų, kad Ušačkas nebuvo mielas ir mandagus žmogus, su kuriuo lengva dirbti. Ir jie nelabai gailisi, kad jį išmetė:) Užtat sakė koks geras dabar pasidarė:))))Galgi Grybauskaitė žino apie jį kai ką daugiau, nei nori viešai komentuot, dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Iš šalies žiūrint visada šiek tiek kitaip atrodo, nei sėdint toje košėje.
Galbūt. Nesiginčysiu. Asmeniškai nei vieno nepažystu. Papraščiausiai Ušačko oficiali pozicija man labiau prie širdies. Be to prezidentės nenoras normaliai pakomentuoti daugelio savo sprendimų man nepatinka.
Ne nu čia tai geras-“muchio:Prezidentė nėra neprognozuojama”?!?!
O dabar aš: Prezidentė nėra ufonautė!
Arba vėl aš: Prezidentė yra ufonautė!
😀