Jau rašiau apie savo neigiamus įspūdžius susijusius su kieto kuro katilu Kalvis 2-20. Beje, iš nuotraukos matyti (foto daryta ber.lt), kad katilo konstrukcija, bent jau energetiniu požiūriu yra nebloga: išmetami iš katilo dūmai yra apie 110 laipsnių (katilas įsidegęs, bet oro padavimas dar atviras). Žinoma iki rekomenduojamos 60-70 trūksta, bet ir ne 300, kaip senuosiuose pečiuose.
Kadangi ši žiema buvo/yra viena šalčiausių per paskutinį dešimtmetį, tai pasinaudodamas ta proga išbandžiau keletą šildymo „strategijų“, keičiant cirkuliacinio siurblio greitį, ketureigio vožtuvo padėtį, bei termostato (esančio prie pečiaus) nustatymus. Čia pateiksiu savo subjektyvius pastebėjimus. Trumpai apie šildymą namą ir sistemą: šildomas plotas 132 kvadratai, radiatorinė priverstinės cirkuliacijos sistema, išorinės sienos dujų silikato blokas plius pusė plytos.
- Naudojant anglis mano namukui 20kW katilo galia per didelė. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais, cirkuliacinio siurblio termostatas 65 laipsniai, o ketureigis vožtuvas ant 70%, pasiekus darbinę temperatūrą katilas pradeda „smilkti“ ir anglis pilnai nesudega. Į įsidegusį pečių supylus kibirą anglių jų dažnai sudega tik apie pusė (kitą pusę galima panaudoti antrą kartą, bet tai gana „murzinas“ užsiėmimas). Nustačius katilo termostatą ant 90 laipsnių ir pilnai atidarius ketureigį vožtuvą – anglis sudega žymiai geriau, bet tuomet radiatorių temperatūrą pasieka 60-70 laipsnių (nelabai malonu). Kai prieš kelis metus deginau lenkišką anglį – jos sudegimas buvo žymiai geresnis. Labai geri rezultatai gaunas maišant pjuvenas su anglimi santykiu 1:1 ar net 2:1. Anglis yra nepakeičiamas kuras, kai reikia greitai pakelti patalpų temperatūrą, be to jos iki 1,5 kartų pigesnės už medieną (skaičiuojant per kaloringumus).
- Malkas naudoju tik kietmedžio. Ąžuolas/klevas/beržas. Vyrauja ąžuolas. Naudojant medieną jokių katilo reguliavimo problemų nekylą: malkos pilnai sudega tiek esant dideliam apkrovimui, tiek mažam. Tiesa, nesu tikras kiek dėl to krinta naudingo veiksmo koeficientas. Naudodamas skirtingus katilo/siurblio nustatymus su malkom pažaidžiau kiek daugiau nei su anglim. Dirbant normaliu rėžimu, kuomet katilo termostatas nustatytas ties 75 laipsniais o ketureigis vožtuvas ant 70% viena įkrova dega nuo 3 iki 8 valandų, o žarijos išsilaiko 12 ir daugiau valandų (Kai yra žarijų, užkūrimas paprastesnis: įmeti apačioje smulkesnių malkų, ant viršau stambių ir katilas užsikuria. Taip per didžiuosius šalčius katilo galima visai negesinti). Taip kūrenant katilo sienelės suodžiais apsineša sąlyginai nedaug. Toks kūrenimo būdas turi du trūkumus: esant šaltesniam orui – ryte kambariai pastebimai atvėsta, o per didžiuosius šalčius man net vienas šildymo stovas buvo užšalęs (šildymo sistemos projektavimo klaida, bet vis tiek nemalonu).
- Kitas, katilo nustatymų „komplektas“, mano nuomone komfortiškesnis – nakčiai, arba išvykstant visai dienai katilą sureguliuoju taip: katilo termostatas – 70 laipsnių, cirkuliacinio siurblio termostatas išjungtas, ketureigis vožtuvas nustatytas ant 50%. Tokiu būdu vanduo vamzdžiais cirkuliuoja visą laiką ir jie bent jau neužšala. Mano subjektyvia nuomone palikus nakčiai taip „sukonfigūruotą“ katilą ryte kambarių temperatūra būna bent jau 2 laipsniais aukštesnė nei katilui dirbant normaliu rėžimu. Tokio kūrenimo trūkumai: katilo sienelės apsineša daug greičiau, ryte beveik visada nebebūna žarijų ir katilą tenka kurti iš naujo, be to vanduo boileryje gerokai pravėsta (nes jis naudojamas kaip nedidelis akumuliatorius). Nusiprausti ryte užtenka, bet jau vonios nebeprisileisi. Vienintelė rimtesnė problemą kūrenant malkas – per siaura katilo „šachta“ – stambesnės malkos linkę užstrigti. Tai ypač nemalonu, kai eidamas miegoti pakrauni pečių, o ryte randi ½ jo nesudegus.
- Prieš kelis metus esu bandęs kūrenti pjuvenų briketus, bet mano atveju jie nepasiteisino: nors pardavėjas teigė, kad briketai pagaminti iš uosinių pjuvenų, bet jie sudegdavo labai greitai o šilumos duodavo nedaug. Gal man pateko nekokybiški briketai – nežinau, bet man nepatiko.
Reziumuojant: geriausias kietas kuras – anglis, o iki pilnos laimės mano šildymo sistemai labai trūksta akumuliacinės talpos.
Raktai: ketureigis vožtuvas, katilo termostatas, lenkiski kieto kuro katilai, siurblio termostatas, katilo aprisimas, oro padavimas i katiline, kalvis 2-25, ketureigio vožtuvo reguliavimas, cirkuliacinio siurblio termostatas, cirkuliacinio siurblio greitis
Sveiki, labai įdomu paskaityti bendraminčių, o ir bendros bėdos “Kalvis” straipsnių.
Iš esmės situacija buvo ta pati, “verkdavo” katilas, apsinešdavo baisiai sienelės, o iš valymo angos apačioje (katilas 2-25) ištraukdavau kas mėnesį kibirą smalos.
Visą laiką kaltinau katilą, bet apsilankiau pas porą asmenų, pas kuriuos šis katilas veikia idealiai. Uždarius pakūrimo sklendę drasiai buvo atidaromos viršutinės durelės ir jokio dūmo į katilinę, nors pas tuos asmenis kaminas žemiau kraigo daugiau nei 1 metrą.
Išsikviečiau gerus specialistus (taip manau, nes minimaliausiom sanauom pasiektas optimaliausias rezultatas) jie pakeitė mažojo rato schemą, dabar cirkuliuojant siurbliuku mažasis ratas per boilerį, todėl gryžtamasis į katilą visada daugiu nei 60, anksčiau buvo “samatioku”. Cirkuliacinis siurbliukas buvo pastatytas ant padavimo į namą, jį perstatė ant gryžtamojo. Reziumė – namas greitai prišyla, katilas neverkia.
Kas dėl kūrenimo medžiagų – maišau anglis su malkomis, buterbrodas. Kūrenu visą parą, kad palaikyti namie pastovią temperatūrą, užtenka prikrauti ryte ir vakare, kibiras anglies ir glėbis malkų.
Išliko bėda: Kaminas keramikinis 16 diametro, iš katilo išeina 18 diametro vamzdis. Padarytas susiaurėjimas ties įėjimu į kaminą. Kaminas aukščiau kraigo.
Pakūrus, trauka gera, katilo neapkrovus trauka irgi gera. Neatidarius pakūrimo sklendės galima katilą atidarinėti ir dūmai neina į katilinę, bet atsiranda problema kai katilas pasiekia darbinę 85 temperatūrą ir užsidaro sklendė. Pradeda dūmai eiti per sujungimą katilo su vamzdžiu. Mano supratimu anglys negesta ir visvien dūmina, o oro paėmimo nėra, todėl prapuola trauka ir pradeda dūminti. Bet čia tik mano supratimu 🙂 Gal kokių minčių?..
Jei dūmai eina tik per sujungimą katilas-vamzdis tuomet galima šį sujungima užsandarinti. Yra spec pasta, yra spec. silikonas. Blogiau jei eitu per katilo dureles (viršutines).
Manau principinis sprendimas yra tik vienas: statyti akumuliacines talpas (bent apie tai aš vis pasvajoju). tuomet katilas pastoviai dirbs nominaliu galingumu ir nebeužsidarinės oro padavimo sklendė iki galo.
Perskaičus visus čia pastebėjimus dėl šio katilo nusprendžiu vakar pažaisti s oro padavimu į katilinę. Ir žinok pavyko. Bentšiek tiek pradarius langą, dūmai pradeda normaliai cirkuliuoti ir išeina per kaminą, o ne ieško bent mažiausios skylutės.
Bėda tik ta, jog statant namą, sudėjo langus kurie neturi funkcijų “mikro” ar kad atsidarinėtų viršus, atsidaro tik pilnai. Durys irgi į katilinę Kiniškos ir pūčia per visur, pasirodo nepakako. Dabar dilema, ara keisti langą, kuris tuės kelia funkcjas arba pjauti duris ir dėti groteles. Gal turite kokių patarimų? Koks reikalingas oro patekimo vamzdžio diametras kad pakaktų oro? (PS. Katilinės pltas ~7 m2) Kur geriau daryti oro padavimą apačioje ar aukšiau katilo lygio?
Iš mano pažaidimu tai vos pravertas langas labiau pagerina trauką, nei pilnai atidarytos durys (nesunku padaryti eksperimentą).
Beje, nemanau kad mikro ventiliacijos užteks. Pas mane į katilinę ateina atskira vėdinimo sachta.. ir to nevisada pakanka.
Namas – 210 kv.m. apie 1500 kub.m., galvoju pirkti kieto kuro katilą ” Kalvis”.
Patarkite koki katilą pirkti ir į ką atkreipti dėmesį jį montuojant.
Šiais laikai namo kvadratūra/kubatūra nebeturi tokios didelės reikšmės: senas 100 kv.m. namukas gali reikalauti galingesnio katilo nei naujas 250 kv.m
Koki katila rinktis nepatarsiu, tik tiek kad nerekomenduoju rinkti Kalvis 2 serijos katilų. Ant “popieriaus” jie atrodo labai gerai ir sienelės neblogos, bet eksplotuojant išlenda nemažai “dizaino” trūkumų.
Dėl šyldymo sistemos, tai ko aš labiausiai gailiuosi – kad laiku neįsidėjau akumuliacinės talpos. Dabar tai man kainuos gerokai daugiau (naujas katilo aprišimas ir t.t.) O visa kita labai nuo sistemos priklauso. Koks šyldymas (grindinis/radiatorinis), kaip ruošiamas vanduo ir t.t.
Dar vienas patarimas: nepagailėk pinigų ventiliams ir išardomoms jungtims. Jei ateityje reikės ką nors remontuoti/perdaryti sutaupysi ir laiko ir pinigų.
pastebejimai teisingi, bet tik vienu atveju isgirgau , kad pecius dirba normale apkrova kitais atvejais suveikias lietuviskas gudrumas, galingesnis tai ne mazesnis. Visu 1) pecius zemutine darbine temp 75 , jai planuojate zemesnes temp darba, statykit zvake. 2) peciui reikalinga minimali kamino trauka kurios nepasiekiant jis ruksta pro visus galus. 3) virsijus kamino trauka jis pasidaro neefektyvus malkos leke per kamina, reikalinga kamino traukos sklende, jos pagalba pastoviai palaikoma optimali trauka. 4) kad isgauti nasumarekalinga mazojo rato recirkuliacija kad pecius dirdbtu ne zemiau 75 laipsniu. Pats naudoju sy peciu 280m2 namui apsildyti vidaus temp 22-28C kolkas aprt nepatogaus valymo ir mazos pelenu duobes, nes malku ir angliu mikso parai uztenka, poto juodas darbas tuos pelenus semt. Tai kad pries kazka darant ir statant gerai apgalvokit ir prasikonsultuokit su tais kas ta peciu naudoja
Sveiki,pasmane katilas kalvis 2-20,pirkau pries metus verkia katilas nerealiai,zmones sako kad persilpna trauka,galvoju ventiletoriu deti,kaip jus patartumet ?