Didžiosios statybos. Vienu metu statoma ar planuojama statyti:
- Nauja atominė elektrinė
- Senos atominės panaudoto kuro saugykla
- Naujas blokas Elektrėnų elektrinėje,
- Naujas agregatas Kruonio HAE
- Dujų junktis su Lenkiją,
- Dujų importo terminalas
- Dujų saugykla
- Elektros linija su Lenkija
- Elektros linija su Švedija
Kai kurie šių projektų pradėti seniau, kai kurie dar tik „ant popieriaus“. Vieni jų reikalingi , kiti – galbūt nelabai, dar kiti – „nuoga“ propaganda. Bet mane labiausiai gąsdina milžiniškas jų kiekis. Krizės sąlygomis mėtomi milijonai įvairios studijoms ir konsultacijoms (dažniausiai samdant užsienio ekspertus). Ir tikriausiai ateityj bus leidžiami milijardai statyboms. Ar tikrai reikia visko ir iškarto ?
Kadrų valymas
Procesas prasidėjo tik atėjus konservatoriams ir sukūrus energetikos ministeriją. Jau esu rašęs, kad ten beveik nėra tikrų energetikų (o tie kurie dar dirbo ano įrašo publikavimo metu.. nebedirba). Vėliau nuosekliai įmonių vadovai buvo keičiami „vadybininkais“. Galima paminėti garsiausiai nuskambėjusias Ignalinos AE, Elektrėnų elektrinės, bet tai toli gražu ne vieninteliai faktai (pažiūrėkit kad ir į baltpool‘ą, kainų komisiją ir t.t. niekur aukštuose postuose energetikų neliko). Paskutinius energetikos iš šio sektoriaus bandoma išguiti vykdant dar vieną, eilinę, energetikos sektoriaus pertvarką, kuri, mano nuomone, ne tik kad nesumažins išlaidų – o jas padidins (reikės daugiau „aukštų valdininkų“).
Rinkos monopolizacija
Energetikos rinkoje niekada nebuvo tikros konkurencijos, bet buvo dvi skirstomųjų kompanijos (kurios jei ir nekonkuravo tarpusavyje, bet buvo galima lyginti jų veiklos rezultatus), buvo keletas energijos gamintojų.. nors ir priklausančių tam pačiam savininkui. Dabar prasidėjo pertvarką, kuria siekiama panaikinti net nominalią konkurencija: visas perdavimas atiduodamas į vienas ranka. Visas paskirstymas atiduodamas į vienas rankas, visa gamyba atiduodama į vienas rankas ir visa aptarnavimas.. atiduodamas taip pat į vienas rankas. Ir visą ši košė atiduota kontorai kuri žada statyti naują atominę. Praktiškai gauname tą patį LEO prieš kurį atėję i valdžią konservatoriai taip kovojo. Vienintelis skirtumas: po visų tu „perstumdymų“ išleisti milijonai (jei ne milijardai), o rezultatas minusinis.
Man įdomu, kodėl Jūs tautietį rūkantį kontrabandines cigaretes vadinate žuliku ar netgi vagimi. O tuos kurie vagia iš mūsų visų milijonus ar netgi milijardus litų Jūs vadinate vadybininkais 😮
Hmmm. Jei ten užuomina apie Scania blog’ą tai ten, jei gerai pamenu vartojau žodi žulikas. Nors ir ne Lietuviškas.. bet universalesnis. Nors, plačiąją prasme kontrabandininkai yra vagys.. Jie vagia mokesčių mokėtojų pinigus..
Beje, šiame ir kituose mano tekstuose apie energetiką vadybininkas nėra komplimentas. Aš paprasčiausiai nerandu kito žodžio apibūdinti tiems žmonėms. Ir dar: jie nieko nevagia. jie “įsisavina” painigus.
Įsisavina ar tiesiog pasisavina? Nes antruoju atveju jie tokie patys vagys. Nors ne, tikrai ne tokie patys – kontrabandininkai tiek žalos valstybei neatneša kaip tie “įsisavintojai”. Ir tų įsisavintojų ne tik energetikoje pilna – vakar va rašė kaip įsisavino vos ne milijoną Guggenheimo muziejaus studijoms. Bet Jūs ir toliau juo vadinsite įsissavintojais, o perkančius kontrabandines prekes žulikais. Man tai keista. Įtariu, kad tie įsisavintojai pagal socialine padėti artimesni, todėl saviškių nė liežuvis neapsiverčia pavadinti tikraisiais vardais. Bet gal tada nereikėtu būti tokiam kategoriškam ir kitiems? 😉
P.S. Nežinau ar bandėt tvarkyti, bet prenumerata e-paštu vis dar neveikia 🙁
Tarp įsisavina ir pasisavina skiriamosios linijos beveik nėra. Mano subjiektyvia nuomone dažnai pinigai (milžiniškomis sumomis) yra leidžiami darbams (ir/ar konsultacijoms) kurių nereikia (ar kurias galima atlikti ženkliai pigiau), be to, gali susidaryti įspūdis, kad į valdiškų kontorų postu skiriami žmonės remiantis partine priklausomybę ar pažintimis o ne kompetencija (pasiskiriant solidžias algas, vėliau samdantis konsultantus). Mano nuomone tokią veiklą geriausia apibūdina žodis “kombinatorius”.
Kad ir kaip būtų gaila , bet tikrai nepriklausau nei politiniam elitui nei jų pažystamų ratui, dėl to išrinktųjų socialinį sluoskį tikriausiai matysiu kaip karvė ananasus.
Kas ten buvo su muziejum aš nežinau.
Beje, su kontrabanda viskas paprasčiau… Tai vienareikšmiškas įstatymų pažeidinėjimas. Su pinigų “įsisavinimu” to negali vienareikšmiškai pasakyti (dirbama švariau), be to į paviršių išplaukia tik labai nedidelė informacijos dalis.
O dėl komentarų.. artimiausias pora savaičių prie to “rankos nepreis”. Nesu stiprus Linux’e, dėl to man bet koks serverių konfigūravimas užima marias laiko.
Aš galvojau, kad tinklaraštis sukasi hostinge – nė į galva nešovė, kad turite savo serverį 🙂
Serveris nevisai mano… 🙂 Aš jį tik laisvalaikiu paprižiūriu. O iki šiol pašto niekam rimtai nereikėjo.
Na bet kaskadinius komentarus bent iki 10 praplėsti neturėtu būti problemų 🙂
Komentarš gylį galiu padidinti, bet man taip labiau patinka. Perl didelis komentarų gylis atrodo nekaip: naudoju labai siaurą “šabloną”, kad tilptų į mano 10″ ekraną.
teisingos mintys. apie konsultantus apskritai tyliu.
Daliau, kaip galima kuo pigiau patekti į konferenciją? Bandysiu investuoti į save.
Parašykit e-mailą konferencija (kam atstovjaujar ir pan. Apsvarstysim.). (Būtų e-mailas poste.. bučiau atrašęs asmeniškai).
Daliau, kodėl neleidžia postinti komentaro? Tris kartus bandžiau.
Ta proga, kad pagaliau pavyko – su nemuno komentaru susijęs klausimas: ar yra galimybė sudalyvauti tik dalyje konferencijos – tik pasirinktuose pranešimuose ar pasirinktą dieną? Nesinorėtų mokėti už tai, kas neįdomu/neaktualu.
Galimybė dalyvauti tik dalyje konferencijos nebuvo numatyta (sukontroliavimas darosi sunkus), nors tuo ir domėjosi keletas žmonių.
Porai užsieniečių, kurie tuo domėjosi galimybe dalivauti tik pirmąją diena, buvo pasiūlytas kompromisas – susimokėti studentišką mokestį.
Su panašiais klausimais/pasiūlymais geriau būtų kreiptis tiesiai konferencijos e-mailų (iaee2010@mail.lei.lt).
OT: bangoj žinutę atsiunčiau, atsakyki, jei gali. ačiū
postas fragmentiškas ir neišryškina esminių problemų.
Kad konservai ėmėsi socdemų pusiau prichvatizuotos, nuvarytos ir ant gazpromo adatos pasodintos energetikos, savaime nėra blogai. Leo LT likvidavimą iš visuomenės intereso pozicijų vertinčiau kaip gan sėkmingą politiškai ir ekonomiškai, turint omenyje buvusią situaciją.
Monopolizacijos negali būti gamyboje ir importe, skirstyme ji natūrali ir tiesiog turi būti reguliuojama visuomenės interesu. Šiandien VKEKK deja yra valdžios įrankis, ir gali būti naudojamas tiesiog kiek įmanoma didesniems mokesčiams susirinkti. Kad valdžia tikrinasi galimybes dalinai ES lėšomis turėti jungtis pagrindinių energijos šaltinių importui ir tapti ES energetinės sistemos dalimi, gerai vertinant tiek geopolitine, tiek ekonomine perspektyva. Matau tik vieną riziką vartotojams – kad daug ir brangių energetinių projektų reikalaus kofinansavimo iš biudžeto, o kaštų-naudos analizių kaip nėra, taip nėra. Bent man neteko matyti nė vienos. Jei kaštai, t.y. investicijos ir amortizacija guls ant vartotojų (o taip ir bus, nes įstatymais dujų ir elektros tarifai susieti su turto verte), gali būti kad kainos nesumažės.
Alternatyvi energetika – irgi gerai, tik nepatinka viarslinykų pralobintas subsidijavimas, ypač saulės.
Kad trūksta vyr.energetikų – nemanau, kad jie ką nors pakeistų, nes tiek socdemų valdymo metais, tiek dabar viską tvarkė partiniai “energetikai” ir konjuntūrininkai iš LEI (vien amžinasis Anicetas ko vertas) , bet taip niekas ir neįvyko išskyrus IAE uždarymą, VST dovanojimą kartu su jiems mus melžti leidžiančiomis Elektros energetikos įstatymo pataisomis ir vagystę, žinomą kaip Leo LT.
Labiau trūksta sveikai mąstančių, skaičiuoti mokančių ir partijos rėmėjų- lobistų neperkamų ūkininkų.
Kad buvo panaikinta LEO aš irgi manau kad yra gerai. Bet kad po VAE sparnu yra sukurta naujoji LEO yra blogis. Praktiškai buvo apeitas ratas ir gryžta į tą patį tašką, pasodinant savus žmones.
Pilnai sutinku kad ES integracija ir atsinaujinantys patys savaime yra gerai. Problema.. kad niekas neskaičiuoja pnigų – vartotojai vistiek už viską sumokės.
Dali.us, kiek suprantu esi susijęs su energetika – pasiaiškinkim kas yra “naujoji Leo” ir kuo blogai ? IMHO skirtumas tas, kad dabar gamyba, skirstymas, perdavimas ir aptarnavimas finansiškai atskiriami į “blokus”, koncentruojant šiomis veiklomis užsiimančias įmones po atskirais holdingais, o Leo buvo tiesiog turto vagystės per politverslininkus tipo tranzakcija, “apsikeičiant” akcijomis be jokios strateginės logikos, su šūkiu “statysim NAE” ir stiprino vertikalią energetikos monopolio integraciją. Skaidymas į blokus strategiškai pasiteisina ta prasme, kad yra teorinė galimybė natūralioms monopolijoms (skirstymas ir perdavimas) aiškiai atskyrus jų kaštus, užmauti vartotojus ginančią kainodarą, o turint elektros biržą ir jungtis, gamybą paleisti dirbti konkurencijos sąlygomis, galbūt net privatizuojant. Tačiau skaitant LEN dokumentus , kyla abejonių, ar nepasikartos VST privatizavimo istorija – vienas iš tikslų
(iii) Paruošti apjungiamą skirstomųjų tinklų įmonę galimam finansavimo pritraukimui
Tikiuosi, “finansavimo pritraukimas” reiškia ES paramą jungčių projektams, ir nereiškia, kad dalį akcijų natūralioje monopolijoje ruošiamasi privatizuoti.
Tuo tarpu sužinome ir konkrečių planų, kad pvz. centralizuotai tiekiamos šilumos apimtis LT valdžia planuoja padidinti nuo
15% dabar iki 50% 2020-ais.. Kyla klausimas – nekompetencija (nes realiai nėra kaip paskatint pvz. besišildančius dujomis ar kietu kuru jungtis prie centralizuotos šilumos, nebent dabartines kainas sumažinti kokius 3 kartus ir tai fiksuoti 20-čiai metų) ar su turinčia didelius interesus šilumos ūkyje korporacija suderintas verslo planas (per taip pamėgtą subsidijavimą iš kitų vartotojų ar biudžeto)?
Žiniasklaida skelbia, kad EK energetikos komisaras švaistosi komplimentais, kaip LT pavyzdingai gina vartotojus. Teigiamų poslinkių lyginant su tuo kas buvo prieš 2 metus nemažai, bet girti – per anksti.
Taip, aš truputėli susijęs su energetika (jei visai tiksliai dirbu LEI).
Su naujuoju LEO yra dar daugiau problemu nei su senuoju. Pradedant jau nuo to.. kad jis kuriamas tam, kad ji būtų galima užstatyti. Be to šią savaitę išplatinti planai apie žongliravimą akcijomis ir turtu.. atrodo mažiausiai keistai.
Jei žiūrėsim į struktūrą – tai esminis skirtumas tarp seno ir naujo darinio: naujasis labiau “monopolizuotas”. Senajam LEO visos bendrovės būtų likę atskiros. Naujajame viska koncentruojama. Dėl skirstymo iš dalies dar galiu sutikti (nors kai yra dvi bendrovės.. galima bent jau lyginti jų darbo efektyvumą. kai liks tik viena.. nebebus su kuo lyginti). O gamybos ir aptarnavimo jungimas į blokus iš naujo kuria monopolijas. Tai vartotojams tikrai neišeis į naudą)
Kolkas šitame procese nematau jokios logikos, tik vandens drumstimą.
Dėl CŠT, tai jei gerai pamenu, ten atsinaujinančių dalis centralizuotai tiekamoje šilumoje turėtų pasiekti 50% (ir tai neblogas pasiekimas… lyginant su Stasiūno propaguojamu 80%). CŠT dalis bendrame šilumos balanse neturėtų ženkliai kisti.
O dėl žiniasklaidos.. yra buve ne vienas ir ne du faktai… kai lietuviškai spaudai pateikiami “interpretuoti” užsieniečių pasisakymai… Tai ypač tapo populiaru valdant Kubiliui. Šio konkretaus pasisakymo negirdejau, dėl to komentuoti negaliu, bet iš tiesų pas mus vartotojai praktiškai neginami (neskaitant populistinių seimo sprendimų). Kainų komisijos naudojamos metodikos nėra idealios: iš vienos pusės jos stabdo investicijas, iš kitos pusės kompanijos sugeba šį tarifą kilstelti savo naudai.
pagarba už drąsą. Turint galvoje, kad kiek pamenu LEI už biudžeto pinigus iki šiol rašydavo energetikos strategijas, nesu apie jūsų kontorą labai geros nuomonės. Situacija, kurioje atsidūrėm – ne tik politikų, valdininkų bet ir LEI valdžios, t.y. pirmiausia vilemo, konjunktūrinio-merkantilinio požiūrio (kiekvienas projektas duoda uždirbti de facto monopolistui – PAV, projektavimas, ir t.t.) rezultatas.
Nesu toks skeptiškas dėl struktūrinių pakeitimų valstybiniam energetikos sektoriuje. Ką reiškia kaip sakai monopolija gamyboje – ar tikrai manai, kad šiandien Elektrėnai konkuruoja su Kauno HE? :)) Aptarnavimas iki šiol buvo “individualus”, t.y. kiekviena įmonė turėjo savo resursus. Ar “shared” pricipu bus geriau ir pigiau, parodys laikas. Šiaip ar taip, reikia skirti “hoax” nuo realios riziką.
Viena reali ne kartą minėta rizika – kad investuotojas, kuriam EM už kelių savaičių skelbs konkursą, paprašys valstybės garantijų, o mūsų valdžia ims ir sutiks. Jei čia būtų koks kirkilas ir 2007-ieji, taip ir įvyktų, kaip su Leo LT. Tačiau kai stambieji elektrą biržoje perka po 15-16 ct/kWh, planuojamos jungtys, planuojama AE gerkai didesnė nei reikia LT ar net visoms Baltijos šalims, mūsų visų turtu ar biudžetu garantuoti už kažkieno elektros verslo riziką nėra jokio reikalo.
Nelabai suprantu tavo priešiškumą LEI. Taip, pas mus buvo rašomos visos strategijos (jei neklystu) išskyrus paskutinę. Ją atidavė kitiems. Beje, prie strategijos dirbo labai sąžiningi žmonės.. nors kuo toliau tuo labiau jaučiama politinė įtaka (akivaizdu pavarčius senas ir naujas strategijas).
Žinoma, kolkas LT elektros rinkoje konkurencijos beveik nėra (arba importas arba VIAP), bet realiai galima sukurti sistema kurioje galėtų konkuruoti jei ne Kauno HE tai bent jau kauno TE su Lietuvos elektrine.
Dėl atominės garantijų aš iš tiesų bijau. Nes be garantijų niekas nestatys. Be to ir Sekmokas interviu duotame per IAEE konferencija užsiminė kad su būsimais investuotojais deramasi dėl paramos formų ir dydžio. Atsižvelgus į tai, kad naujos atominės elektra tikriausiai kainuos ne mažiau 12 centų (Euro), tos paramos reiks velnioniškai didelės. Viena iš tokios paramos formų – galima investuotojui padovanoti visą Lietuvos energetikos ūkį.
Daliau, dėl LEI pasižiūrėk kaip lengvai politikai įsipareigojo uždaryti IAE, neplanuodami mainais nieko, kas galėtų padėti atidaryti rinkas ar pakeisti uždaromus pajėgumus kitais, su analogiškais kaštais. Pasižiūrėk pagaliau kur 2008 m. gale sėdėjome su energetikos ūkiu – elektra, dujom, šiluma, kas buvo LEI vadovas, tarybos pirmininkas, tuo pačiu vadovavo LEN valdybai ir viskas bus aišku. O gal LEI šviesuliai neprisiima atsakomybės, nes nepastebėjo, kad energetika, ypač buitiniams vartotojams, buvo išlaikoma monopolizuota ir centralizuota, o tarifų nustatymą diktuodavo ne vartotojų, o politikų interesai?
Manau LEI savo misijos – ne aptarnauti politikus ir energetikus, o pasirūpinti kad krašto energetika tarnautų visų labui ir užtikrintų kuo pigesnius ir stabilius resursus, neatlieka todėl, kad tiesiog labai patogu, kai energetikoje nuolat vyksta daug naujų planavimo projektų ir strategija nuolat keičiasi – čia AE saugumą už Europos ar JAV pinigus didini, čia ją ES užsakymu uždarinėji, čia naują statai. Darbas dešimtmečiams garantuotas, ko čia šūkauti ir jaudintis. O kur piliečių interesai?
Nelabai supratau. Nesu nei karto girdėjas kad kuris nors LEI atstovas būtų tvirtines kad reikia uždaryti Ignalinos AE. Greičiau atvirkščiai.
Tarifus ir jų apskaičiavimo metodika “kūrė” kainų ir energetikos komisija (tiesa.. prof. Jankauskas kažkada LEI dirbo. bet tiesioginio ryšio nėra).
Susidaro įspūdis, kad LEI kaltinama dėl visų energetikos nelaimių ir baubų. Bandai LEI priskirti galias ir funkcijas kuriu institutas neturi ir niekada neturėjo. LEI yra normali “mokslinė” kontora. Jei žmonių kalba – konsultantai. Kokios nors lobistinės organizacijos turi ženkliai didesnę įtaką energetikos politikos formavimui nei institutas.
Kartais LEI nuomonės yra paklausiama. Bet ar į ją bus atsižvelgta – čia jau nuo politikų ir kitų “stake holders” priklauso.
Vienas pavyzdukas. Ruošiant naują AEI įstatymą.. vienas LEI žmogus buvo pakviestas į darbo grupę, bet jau beveik metai nebekviečiamas į posėdžius. Galiu spėti kad tai susiję su tuo, jog buvo pradėtas judinti nepopuliarus kainų klausimas.
P.S. LEI misija: “Būti aukščiausios kvalifikacijos ekspertu mokslo, inžinerijos, metrologijos, energetikos objektų saugos ekonomikos klausimais, susijusiais su tvaria Lietuvos energetikos plėtra.”
ne dėl visų, o dėl to, kur jūsų vadovai galėjo ir privalėjo pasisakyti bet naudingiau buvo tylėti arba giedoti tai, už ką moka pinigus.
Jei trumpai – LEI vadovas (kiek pamenu dabartinis tarybos pirmininkas) visuomet per mažai rūpinosi šalies energetika ir per daug užsakymais. Atsakymas “mes tik specialistai-konsultantai” (suprask, ko politikai paprašys, tą ir pasakysim) man kaip piliečiui nepriimtinas.
Pavyzdžių daug – 2005-ais vilemui jokios atominės nereikia nes per brangi, 2007-ais jau pritaria, paskui tampa karštu “Leo LT” ir tautos priešų demaskuotoju. Todėl ir vaizdelis toks, kaip LEI/ LEN, taip ir visoje Lietuvos energetikoje. Konsultantai iš LEI, sakote? :/
Maurai, investuotojas tikrai paprašys vienokių ar kitokių garantijų. Maža to, jis taip pat paprašys investicijų grąžos, kuri būtų artimesnė šiandieninėms komercinėms realijoms, nei visą prognozuojamą elektrinės tarnavimo laiką trunkantis paybackas. Ir valdžia sutiks, nes jei norime tokią elektrinę statyti (kas kaip ir buvo nuspręsta dėl politinių priežasčių), tai – vienintelis kelias. Aiškus vienas faktas – elektra vartotojams nei artimiausioj ateity, nei tolimesnės perspektyvoj nepigs, o tik brangs. Tokią kainą mokame už savo geopolitinę padėtį ir pasirinkimus bei vidinių energetinių resursų ir know-how trūkumą. Todėl belieka atidžiai stebėti patį procesą ir garsiai triukšmauti, pastebėjus negražius dalykus (kol kas bent aš jų nematau).
Kad negražių dalykų nesimato – nieko nuostabaus. Viskas daroma labai slaptai. Nors kita vertus.. tas žongliravimas akcijomis man nesuprantamas (ypač kai tos pačios kontoros akcijos vienom kontorom perduodamos vienomis kainomis.. kitom kontorom kitomis).
Investuotojo “slėpimas” irgi kelia tam tikras mintis. jau prieš metus jis turėjo būti paskelbtas. Bijau kad tokio investuotojo dar nėra.. ypac kai prancūzai, vokieciai, amerikonai yra pareiške kad tai ne jei. Lieka Kinija, Rusija, galbūt Korėja.
Bet kuriuo atveju iš naujos AE tiekiamos elektros kainos tikriausiai nebus mažesnės nei 42 lietuviški centai..
Kad investuotojo realiai nėra – variantas įmanomas. Pažiūrėkime į tai ir iš investuotojo pusės – reikalingos sumos – milžiniškos, projektas ilgalaikis, iš kurio pelno galima tikėtis labai negreitai, sektorius stipriai įtakojamas valstybės, atitinkamai padidinant ir taip nemažą riziką. Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir kaikurios kitos (Vakarų) šalys. Norint kažką privilioti, tikrai turėsime atiduoti sultingą pyrago gabalą. Deja.
Visa tai yra tiesa.. bet kas ir kodėl nusprendė kad Lietuvai reikia atomninės ir dar tokio monstro ?
Susidaro įspūdis, kad sprendimus priima žmonės stipriai atitrūkę nuo realybės.
Nusprendė žmonės, bijantys meškos. Pagrįstai ar ne – klausimas atviras diskusijoms. Taip pat klausimas ar nepakaktų jungčių + dujų terminalo. Dėl dydžio iš principo sutikčiau, bet energetikoje, kaip pats žinai, taip pat veikia mąsto ekonomikos principai. Be to, jei projektas nevirstų dar viena Williamso istorija, šalyje turėtume didelę moderniai valdomą įmonę, galinčią eksportuoti savo produkciją, kas nėra blogai.
O gal nusprendė žmonės norintys didelių statybų ?
Gali būti, žinoma. Bet vienintelis garantuotas to sprendimas – nedaryti visiškai nieko. Manai tai geresnis variantas?
Baigiantis privatizacijai, vykdomi o kartais net ir realiai nevykstantys dideli projektai ir jas lydinti pompa yra puiki proga pasipinigauti. Prisiminkime kirkilo nacionalinį investuotoją “Leo LT”, imbraso nacionalinį stadioną, zuoko VEKS ir gugenheimą. Yra kita politverslininkų mylimų projektų kategorija – ilgalaikė nuoma (Vilniaus ir kiti šilumos tinklai) ir nusimatantys PPP projektai.
Jei “Nedaryti nieko” = “nelįsti į rizikingą gigantomanišką projektą”, tada aiškiai geresnis. Visa NAE idėja yra grynai politikų ir juos aptarnaujančių energetikų bei suinteresoutų korporacijų kūrinys, o NAE verslo plano ir jo prielaidų iki šiol niekas nematė . Kaip prognozuojama elektros paklausa, ar jos nesugebėtų patenkinti aplinkui planuojamos elektrinės? Scenarijai stipriai įtakojami politikų – pvz. išgelbėti NAE verslo planą galėtų vokiečiai, jei neseniai pratęsę dar 12 metų savo AE darbą, po to nuspręstų jas uždaryti. Jei jau įsigabinti NAE projekto, tai logiška būtų traukti tos šalies, kuri planuoja uždarinėti elektrines, korporacijas – jos bent padėtų su lobizmu savo vyriausybei. Toks “backward FDI” variantas gal pasirodytų pusė velnio.
Tačiau monstrų statybos su garantijomis mūsų sąskaita dabartinėmis sąlygomis yra labai rizikingas žaidimas, jame politikai ant kortos lengva ranka gali pastatyti mūsų energetikos ūkio turtą ar mūsų ateities mokesčius. Padėti tvariai ilgalaikei plėtrai gali vertikalių monopolijų išardymas, decentralizuota energetika iš vietinių šaltinių ir jungtys su užsienio tiekėjais, o ne rizikingi politiniai projektai.
Maurai, sutinku su daugeliu minčių – ypač dėl verslo plano. Ir taip, dideli projektai – didesnės galimybės nutekinti lėšas į savo kišenę. Dėl rinkų, pirminė idėja ir buvo statyti elektrinę, kuri kartu tiektų energiją ir kitoms Baltijos šalims bei Lenkijai. Kiek iš jos išliks galutiniame variante – klausimas. Daugelio šalių dalyvavimas procese taip pat, pagal idėją, turėtų užtikrinti didesnį jo skaidrumą. Vokietijai šis projektas neaktualus – atstumas didokas ir laisvi pajėgumai permaži (elektrinė didelė tik Lietuvos mąstu). O štai Baltarusijos ir Kaliningrado projektai būtų realūs konkurentai. Problema – kaip sužinoti ar jie realūs, ar tik vaiduokliai (nežinau, gal šiuo metu jau ir aiškiau?)
“Padėti tvariai ilgalaikei plėtrai gali vertikalių monopolijų išardymas, decentralizuota energetika iš vietinių šaltinių ir jungtys su užsienio tiekėjais, o ne rizikingi politiniai projektai.”
Vertikalių monopolijų išardymas bei jungčių projektai kaip ir vyksta lygiagrečiai. Decentralizuota energija iš vietinių šaltinių (čia turi omeny renewablus?) – nebūtinai pigesnis variantas, jei aktualūs tik kaštai.
Dar komentaras prie tavo ankstesnio įrašo: “(…) kaip lengvai politikai įsipareigojo uždaryti IAE, neplanuodami mainais nieko, kas galėtų padėti atidaryti rinkas ar pakeisti uždaromus pajėgumus kitais, su analogiškais kaštais.”
Analogiškų kaštų pajėgumai neegzistuoja ir niekada neegzistavo. Ignalina elektrą gamino taip pigiai vien dėl to, kad jos statybos kaštus padengė sąjunga ir jie nebuvo traukiami į tarifą. Priešingu atveju jos elektros kaina būtų keliskart didesnė (grubiai, pagal vakarų AE kainas – 2,5-3,5 karto).
politikų sugalvotos NAE statybų mūsų rizika ir sąskaita idėjos stūmimas tęsiasi.
“Anot p. Sekmoko, be atominės elektrinės Lietuvai nepavyks užsitikrinti reikiamo kiekio elektros energijos tiekimo ir stabilizuoti elektros kainų. ” (verslozinios.lt)
Kaip jums tokie lozungai? Įdomu, kokie šaltiniai – iš kur p. Sekmokas informuotas kad elektros mums truks ir/ar ji brangs? Gal žiūri energetikų wanabe-suvartojimo prognozes?
Visa tai – iš valstybės=mūsų turto ir pinigų, tačiau valstybės įmonių, kurių pelningumu susirūpino valdžia, akcininkais netapsime. “Ponas Sekmokas teigia, kad vienas iš strateginių projektų finansavimo šaltinių – dalies išlaidų įtraukimas į energijos kainų tarifus.
„Mes turime suprasti, kad už viską galiausiai moka vartotojas. Dar turime papildomą šaltinį – ES pinigų.
Trečias šaltinis – valstybės lėšos, jų galima rasti privatizuojant vieną ar kitą objektą“, – aiškina p.
Sekmokas.”
Dėl dujų terminalo racionalumo daugiau, ten atsipirkimą iškart pradės duoti sumažėjusi “Gazpromo” kaina, kai suma už kurią perkama dujų – keli milijardai litų per metus, tai turi prasmę. Ne veltui “dujotekanos premjeras” kiek galėjo, tiek vilkino dujų terminalo reikalus.
Jei gerai pamenu ten premjeas komentavo Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją:
http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.dok_priedas?p_id=80467
įdomus kūrinukas. iš “pasvajokim” serijos. žadėjau šiandien apie jį savo nuomone parašyti.. bet laiko nebuvo, nors gal ir neverta, nes ten sudėti tik pasvajojimai, o tie negausūs pateikti skaičiai atrodo labai jau pritempti.
Beje, su premjeru pilnai sutinku, kad atominė elektrinė užtikrins elektros kainų stabilumą (tik neikas nesakė kad jos bus mažos. jei reikėtų spėti.. sakyčiau apie 50 lietuviškų centų didmeninė).
Tiesa, pastatytas dujų importo terminalas nesumažins dujų kainų. tikriausiai :), bet jis vistiek bus naudingas užtikrinant tiekimo saugumą, o jo kainą (jei skaičiuoti normaliais tarifais) santykinai nedidelė, lyginant su dujų rinka. Tą mes nuo pat 2006 tvirtinam 🙂
Tiesa, pastatytas dujų importo terminalas nesumažins dujų kainų. tikriausiai
Dėl kainų užsiimate pranašavimais ar turite analizę? Vienintelis šaltinis – 2008 m. LEI išleista 7 psl. apžvalga “Suskystintų gamtinių dujų transportavimo į Baltijos šalis perspektyvos” – mano vertinimu neblogai nušviečia galimybes ir sako:
“2. Šiuo metu pagal priimtą dujų kainos metodiką už dujas
Lietuvos vartotojas moka apytikriai 100 $ / tūkst. m3 brangiau
negu ES.
3. Dujų tiekimo patikimumui didinti bei vykdyti nepriklausomą
kainų politiką Baltijos šalyse būtina statyti SGD importo
terminalą Klaipėdos arba Ventspilio jūrų uostų prieigose. SGD
importo terminalas Baltijos šalyse gali būti statomas ne tik tiekimo
patikimumo didinimo pagrindu, bet ir, esant laisvai prekybai,
aktyviai dalyvauti nustatant gamtinių dujų kainas Lietuvoje.”
Ir (nekalbu apie kartelius) ką dar gali reikšti rinka ir alternatyva, gerbiamasis, jei ne kainos mažėjimą? 🙂
🙂 konkurentu straipsniuka pasirinkai.
Jei kalbant apie LNG tai toje srityje aktyviau “dirbom” 2005-2007. Bet kadangi finansavimo gauti nepavyko.. spjoviau į tą reikalą ir perėjau prie darbų už kuriuos pinigus moka.
Taigi, negaliu sakyti kad mano žinios labai šviežios, bet pro akis nepraleidžiu info susijusios su LNG. Jei kalbėti apie dujų perėjusių importo terminalą kaina – tai ji priklauso tik nuo to, už kiek pavyksta LNG nusipirkti (išgarinimas dujas pabrangina neženkliai, net jei nekombinuoti jo su tecu). LNG galima pirkti pagal ilgalaikius kontraktus arba vadinamame spot market. Kokia ilgalaikių kontraktų kainą pavyktų gauti – sunku pasakyti. Galbūt ir yra šansu gauti kainą panašią į rusų siūloma, bet problema, kad minimalūs kiekiai apie kuriuos nori kalbėti eksportuotojai – maždaug lygūs Lietuvos poreikiui (vėl monopolija). Jei žaisti su spot’u – tuomet daug rizikos atsiranda. ir sezoniškumai. Vasara LNG pigesnis… žiema.. maksimali kainą kuria mačiau (jei neklystu 2006 žiema) buvo virt 1000 dolerių už “išpūstų” dujų 1000 m3. Per patį krizės įkarštį LNG buvo stipriai atpigus (ir būtų buve pigiau importuoti LNG o ne dujas iš Rusijos).
Dujų importo terminalas daugiau reikalingas kaip “drudimas” jei bus nutrauktas dujų tiekimas. Ir žinoma kaip “viršutinė” riba, už kiek Gazprom gali Lietuvai dujas pardavinėti.
Čia gan plati tema, variantų yra N, bet, mano nuomone, terminalas yra reikalingas (kaip saugumo garantas, galbūt eliminuojant požeminiu dujų saugyklų poreikį), tik tikėtis kad jis numuštu dujų kainas yra truputėli naivu. Visų trijų baltijos šalių dujų rinka yra per maža, kad į ją norėtų (be papildomų garantijų ir dotacijų) įeiti koks nors stambus žaidėjas.
Reziumuojant – neturime energetikoje lengvų ir akivaizdžių sprendimų, visi variantai – kompromisiniai ar su niuansais. Išimtis – pastatų renovavimas, kuris vienareikšmiškai turėtų gauti prioritetą.
Vėlgi pritariu, kad pastatus yra būtina renovuoti… bet, esant dabartinėms sąlygoms tai nėra ekonomiškai pagrįstas sprendimas 🙂
(tiksliau jei žiūrėsime vien iš ekonominės, gyventojų, pusės – to daryti neapsimoka 🙂
Jei žiūrėsime iš valstybės pozicijų – vaizdas tikriausiai bus kitoks – renovuoti namus apsimoka.
viskas priklauso nuo požiūrio kampo ir pirminiu prielaidų.
Gryžtant prie terminalo: jei vertinti dujų atjungmo mėnesiui žiemos metu riziką… terminalas yra nebrangus daudimas nuo tokių atsitikimų.
Daliau, kodėl neapsimoka? Esi gal skaičiavęs atsipirkimo rodiklius (nepamirštant NT vertės padidėjimo)?
Prieš kelis metus yra teke skaičiuoti, tiesa tik vienam devynakščiui. Jei gerai pamenu rezultatus – atsiperka tik langu keitimas 🙂 Pilnai namo renovacijai reikia, kad kas nors dengtu maždaug 1/2 projekto vertės.
Tiesa, vertinau tik išlaidas renovacijai ir šildymui. Įvertinti tokius dalykus kaip gerbūvio padidėjimas ar padidėjus NT vertė yra sunku, nes daugelis gyventojų jų būsto vertės augimo nelaiko “pajamomis”, bė to ta “priaugis” labai priklauso nuo būsto vietos. Dėl to labai slidus reikalas įtraukti tą vertę į projekto analizę.
P.S. nuo to laiko statybų darbai atpigo.. tai gal mažiau reikėtų “paramos”.
Ne tik statybų darbai atpigo, bet ir šildymo kainos ūgtelėjo. Be to, skaičiuojant atsipirkimą, derėtų skaičiuoti ateities kainomis, kurios, tikėtina, tik didės (bet žinoma čia prasideda prielaidos). O į būsto vertės augimą, nepriklausomai nuo to ką galvoja jame gyvenanti bobutė, žinoma, kad turėtų būti atsižvelgiama. Jei rinktumeisi butą iš dviejų analogiškų, daugiau sutiktum mokėti už renovuotą ar ne? Problemos kyla ten, kur tokie butai yra nelikvidūs – pavyzdžiui merdėjančiuose miesteliuose – arba artėja prie savo eksploatacijos galo. Vienintelis efektyvus būdas – renovuoti viską savanoriškai-priverstinai 🙂 valstybei dengiant finansavimo kaštus ir įmokas išdėstant taip, kad jos kartu su sumažėjusiom šildymo išlaidom nebūtų didesnės nei neapšiltinto buto šildymo išlaidos (atsižvelgiant ir į numatomą kainų kilimą). Nors ir per 20 metų. Lygiagrečiai, žinoma, turėtų būti rimtas švietimo apie gaunamą naudą supportas.
Infliacija, palūkanų normos, kuro kainų kilimas, net BVP augimas ar emigracija gali įtakoti renovacijos ekonomnį patrauklumą.
Beje, nelabai norėčiau sutikti, kad valstybės rėmimas yra geriausia išeitis. Manyčiau efektyviau sudirbtu mokesčiai. Tiesa, tuomet aštrėja problemos su socialiai remtinais.
Kas vyksta Lietuvos energetikos sektoriuje » Dali.us Hermes Purse Cake Template http://www.cirelius.pt/images/solar/htm/86ecae11df2747d29db5063d2f6491fd.asp