Vakar prieš miegą pažiūrėjau LRT laidą „Paskutinis klausimas“ ir buvau šokiruotas. Pati laidos tema absurdiška „ar išgelbės pensijų mažinimas „Sodrą““ . Keistai skambėjo pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkės raginimas stabdyti valstybės investicinius projektus (ir ne tik) ir sumokėti pensininkams ką jie užsidirbo (giliname krizę kad tik pensininkas būtų sotus). Keistai atrodė ir laidos vedėja nelabai kontroliuojanti padėtį studijoje (laidos metu pensininkai į mitingą tautą pakvietė net tris kartus). Bet baisiausiai atrodė ponas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys (apie p. B. Vėsaite kalbėti neverta), kuris žalio supratimo neturi apie pensijų reforma: iš pradžių pareiškė, kad sumažintos įmokos į pensijų fondus bus pilnai kompensuojamos (melas), po to užsipuolė vieną iš studijos svečių pareikšdamas, kad į privačius pensijų fondus pervedami „Sodros“ pinigai (o iš kur jie į „Sodrą“ pateko ?) vos ne dovana.. kurios tikėtis sunkmečiu negalima. Visiškas nesigaudimas situacijoje (ką domina – laidą galima rasti LRT archyve). Žinojo gi kad eina į diskusiją apie pensijas – galėjo nors kiek pasidomėti.
Čia buvo tik įžanga, o iš tikro dar karta norėjau parašyti apie pensijų reformą (o tiksliau jos nebuvimą) ir siūlomą pensijų mažinimą. Daugeliui akivaizdu, kad „Sodra“, tokia kokia ji yra dabar ilgai nebeišgyvens. Tiems kam neakivaizdu pabandysiu paaiškinti:
- „Sodra“ pinigų nekaupia. Ji tik juos skirsto.
- Lietuvoje dirbančių žmonių nuolat mažėja, o pensininkų – daugėja, t.y. vienam dirbančiajam reikia išlaikyti vis daugiau pensininkų. Pridėkim kad žmonės gyvena vis ilgiau ir ilgiau.. ir gausim pilną vaizdą.
Iš čia galima daryti išvada, kad palikus galioti esamą sistemą pensininkų padėtis nuolat BLOGĖS, nes vidutinė pensija vis labiau tols nuo vidutinės algos. Šį atotrūkį galima mažinti tik didinant mokesčius arba šelpiant „Sodra“ pinigais iš valstybės biudžeto (Žinoma, galima ir pensijinį amžių prailginti. Iki kokio 100 metų. Tuomet problemos beveik neliktų.). Mano nuomone, nei vienas iš šių būdų nėra priimtinas, dėl to kito kelio nėra: reikia greitai (ir skausmingai) reformuoti „Sodrą“.
Socdemų pradėta pensijų reforma teoriškai turėjo bent nežymią pensijos dalį paversti kaupiamąją, bet Konservatoriai & co. šią reformą sužlugdė. Taigi, grįžome prie išeities taško, kai STABILIĄ pensiją nustato seimas, o „Sodra“ ją išmoką paskirstydama surinktus pinigus. Sumažėjus „Sodros“ įplaukoms pradeda trūkti pinigų joms išmokėti. „Sodra“ skolinas. Be to egzistuoja Konstitucinio teismo nutarimas, kad pensija yra nuosavybė ir negalima jos atimti. Problemą komplikuoja dirbančiųjų ir pensijas gaunančių žmonių priešpriešą: BET KOKS „Sodros“ skylių lopymas gula papildoma našta tik ant dirbančiųjų pečių. Jiems teks papildomi „Sodros“ mokesčiai, jei tokius įves. Jie privalės grąžinti valstybės vardu paimtas paskolas. Už socdemų vyriausybės padarytas klaidas (pensijų didinimą), dabar priversti atsakyti visi dirbantieji.
Kita vertus, aš pilnai suprantu ir pensininkus. Jie (nors ir visai nepelnytai) savo gaunamą pensiją laiko savo užsidirbta nuosavybę. Bet koks pensijos mažinimas tiesiogiai veikia jų gerbūvį ir jie visom išgalėmis kovos, kad taip nenutiktu. Kiekvieną pensijos padidinimą jie priima kaip savaime suprantamą reiškinį. Jei šiandien pensiją buvo padidinta 30%, o rytoj kas nors bandys ją sumažinti 5% pensininkai kryžium kris, bet nesutiks: tai pasikėsinimas į jų nuosavybę. Situacija dar labiau komplikuoja tai, kad pensininkai neturi ką prarasti. Jų niekas neišmes „iš darbo“. Daugumai jų 5 litai prie pensijos yra žymiai svarbiau nei kaip gyvens Lietuva po 5 metų (graudu, bet panašiai galvoja ir labai didelė dalis jaunimo). Tai labai žmogiška ir natūralu. Daugelis iš mūsų egoistai ir čia pakeisti ką nors yra sunku.
Problemą siūlyčiau spręsti keturiais žingsniais:
Pirma: pripažinkime, kad visi pensininkai yra išlaikytiniai. Aš nieko nenoriu įžeisti. Taip dirba mūsų „Sodra“. Kai jie gavo darbines pajamas – jie išlaikydavo savo tėvus ir senelius. Dabar juos išlaiko jų vaikai ir anūkai. Ne asmeniškai, o per bendrą „katilą“, bet tai esmės nekeičia.
Antra: Visos bazinės pensijos mokamos tik iš „Sodros“. Jokių valstybinių ar kitokių privilegijuotų pensijų mokamų iš biudžeto (taip sutaupysim truputi daugiau nei 1 milijardą litų per metus).
Trečia: Jokių pastovių (fiksuotų) pensijų. Visos kiekvieno mėnesio išmokėtos pensijos neturi viršyti praėjusio mėnesio „Sodros“ pajamų. Jokių išimčių.
Ketvirtą: Grąžinti kaupiamąjį taupymą pensijai (II pakopos pensiją). Gerai būtų palaipsniui didinti kaupiamąją dalį bent iki 10%, bet to reikalauti jau gali būti per daug.
Pirmąjį tokios reformos dešimtmetį dabartinių pensininkų padėtis pablogėtų. Ypač ekonominio nuosmukio laikais, bet būtų sukurtas savireguliacinis mechanizmas, leidžiantis ateityje išvengti panašių problemų.
Pabaigai: Pensininkai nėra skurdžiausiai gyvenanti žmonių grupė Lietuvoje, bet jie labiausiai girdimi, nes jų daug, ir jie, dažnai, neturi ką veikti (kuo užsiimti), dėl to gali užsiimti patriukšmavimu ar pamitingavimu. Dirbantis už minimumą (tie patys 650Lt „į rankas“) jaunas žmogus dažniausiai neturi laiko „kovoti už savo teises“. Jam reikia tuos pinigus užsidirbti. O kur dar neišbręstos būsto problemos.. O jei dar jis ir studijuoja ? Laiko visokiom kvailystėms tokioms kaip protestai nelieka.
P.S. Taip, iš karto sutinku: aš šališkas. Esu pakankamai jaunas ir iki pensijos man liko dar pora dešimtmečių (per kuriuos tikiuosi sukaupti šiokį tokį asmeninį rezervą).
Pati gryniausia perskirstomojo socialinio draudimo alternatyva yra privatus, o ryškiausias privataus draudimo pavyzdys yra Piničeto 1975 metais įvykdyta Čilės pensijų reforma.
Teoriškai bet kuri valstybė gali perskirstomąjį draudimą privatizuoti, išdalindama visiems draudžiamiesiems jų pensijų vertės obligacijas, ir leisdama su tomis obligacijomis elgtis savarankiškai. Ir savarankiškai turėtų auginti savo senatvės draudimą.
Praktiškai dalis gavėjų su gautomis obligacijomis elgtųsi paprastai – parduotų kitiems pusvelčiui, o pensinio amžiaus sulauktų pliki. Gal ne visai tai, bet kažkas panašaus atsitiko Čilėje.
Daliau, nekomentuosiu į temą, nes nesu stiprus šioje srityje. Tik labai užkliuvo tavo “giliname krizę kad tik pensininkas būtų sotus”. Ar tai blogai suformuluota mintis ar iš tiesų taip mąstai?
Taip aš suprantu dabartinių pensininkų poziciją, kurią mano minėtoje laidoje išreiškė pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė. Jie siūlo didinti mokesčius, papildomai skolintis, stabdyti valstybės investicines programas kad tik nemažinti pensijų. Visos šios priemonės kenkia ir taip vos krutančiai Lietuvos ekonomikai ir blogina dirbančiųjų padėtį. Tiek iš pensininkų ir pagyvenusių žmonių pasisakymų per televiziją, tiek iš asmeniniu pokalbiu susidariau nuomone, kad vyrauja požiūris:
„Man liko nedaug (ir aš ta pensija užsidirbau iki paskutinio cento). Dėl to duokit man tuos pinigus.. o kas bus po kelerių metų man nebeįdomu.“
Mano asmeninė nuomonė yra diametraliai priešinga: jei pavyktu atsigauti ekonomikai – situacija pagerėtų visiems (teoriškai).
Labai jau saliskai skamba straipsnelis 🙂 nepretenduoju i pensija visai, bet vardan teisybes pasakysiu: tu pats gyveni avansu anksciau dirbusiuju saskaita, todel siulyt dar pakentet ir sumazint ir taip sunkiai uzdirbta pensija yra nesazininga.
Problema sprest reikia visiskai kitais budais, dabar gi bandoma pilt daugiau kuro i kiaura baka, o reiketu ji lopyt ar keist. Kol issvaistymas, parazitavimas, korupcija ir neasakingumas bus, tol ner ko svajot apie geresni gyvenima. Dabartinei valdziai toli toli iki kompetetingu nutarimu, ko noret – klounu komanda, einanti seiman tik del siltos vieteles, o istikro ta darba turetu dirbt savo srities specialistai.
Labai patiko vienos ekonomistes atsakas i vieno politikierio pasakyma, kuris sake, kad ziurekit, ekonominiai rodikliai MUSU pastangomis eina i virsu, o ji pataise: ekonomika juda ne jusu deka, o nepaisant jusu.
Taip. As i viska ziuriu is savo varpines (siuo atveju dirbanciojo). Tiesa… nenoreciau sutikti kad gyvenu avansu. Gal uz mano issilavinima avansu ir buvo sumoketa, bet as jau 14 metu moku mokescius…
Nesutinku su teiginiu del sunkiai uzsidirbtos pensijos… dauguma dirbo tikriausiai nelabai sunkiau nei dabartiniai dirbantieji.
Ir su teiginiu kad mazinti pensiju negalima: paprasciausiai Kirkilo vyriausybe jas per daug padidino.. dabar mazinti siuloma tik tapadidinima (nevisai taip, bet panashiai).
Beje, as ir siulau reformuoti sodra atsisakant fiksuotu pensiju ir pereiti prie tikrojo paskirstymo.
Nu as tau tikrai nepalinkesiu sulaukt tokio pensijinio amziaus, kai kazkas nutartu kad tu mokescius dar koki 20 metu pamokek (nesvarbu kad gyvenimo vidurkis toks pats koks pensijinis amzius), arba duotu tiek, kad vos gala su galu sudurtum.
Vogt reikia maziau, ivest atsakomybe uz savo darbus, ir tada nereikes centu skaiciuot. Ko norvegai apie krizes nieko nezino, kodel ju vaikai jei sunkiai serga yra pilnai islaikomi valstybes. Problemos ne is to galo sprendziamos, reik kardinaliu pokyciu visoj susiktoj parazitu sistemoj. Parazitavimas yra norma, butent del ju realiai dirbantis zmogus turi n skaiciu parazituojanciu “dirbanciuju” islaikyt. Dirbantis, islaikantis banda dykaduoniu, o jie jam gyvenima trumpina kaip tik besumasto..
Beje buvo jau kalbeta kodel nebesinori moket mokesciu, tiesiog rankos nebekyla duot litu kokiam avigalviui naujam Lexusui ar servizui. Uz kitka susimoku kiek priklauso.
Rasau tai todel, kad nemanau kad kovojimas su pasekmem duoda rezultatu. Kad nemetyt pinigu vejais, reikia salint priezastis.
Norvegai gerai gyvena… nes naftos ir duju turi 🙂 Sodra pati sistema idinga.. ji gali gyvuoti tik tuomet, kai tauta jauneja ir gyventoju sparciai daugeja. Pas mus taip nera… ir tikriausiai greitai nebus.
O del viso kito sutinku… parazitu valdiskose institucijose pilna. Visokie otkatai ir t.t.
Nee, ne naftoj esme – mastyme. Pas mus kitokio mastymo, apart sakos, ant kurios sedima pjovimo, ne paduju nera, arba jis tiesiog paskesta tame jovalyne.