Socialiai atsakingas verslas, verslas su aukštais moraliais idealais, aplinkai draugiškas verslas. Vis tai tėra mintai. Verslas negali būti nei socialiai atsakingas nei kažkam draugiškas. Verslas tai pinigų darymo mašina ir nieko daugiau. Sutinku, kad egzistuoja nišinio verslo atvejai, kuomet verslas tai daugiau savirealizacijos priemonė nei pinigų darymo mašina. Bet tai mailius. Smulkmė į kurią nereikia kreipti dėmesio. Dar verslas gali būti socialiai atsakingas, jei tai mažina kaštus. Egzistuoja mitas, kad laimingas darbuotojas yra produktyvesnis. Taip egzistuoja gandai apie vaikų ar vergų darbą trečiojo pasaulio šalyse gaminant produkcija gerai žinomiems prekių ženklams.
Kol verslas smulkus ir pats savininkas bendrauja su klientais.. toks verslas gali turėti žmogišką veidą, emocijas ar moralės principus. Kai verslas suauga jis tampa mašina. Automatu. Kalbėti apie automato moralės ir etikos normas kažkaip net keista.
Iš tiesų, socialiai atsakingi, draugiški aplinkai ir t.t. gali būti tik vartotojai. Jei vartotojas sutinka mokėti daugiau už socialiai atsakingą produktą (arba „žalia etiketė“ yra bent vienas iš veiksnių lemiančių jo pasirinkimą) verslas stengsis būti žalias, draugiškas, socialus. Kol tai apsimokės. Ir nei centu ilgiau.
Masėse labai populiaru personifikuoti verslą. Internetuose madinga demonizuoti kai kuriuos (kartais net visus) prekybos tinklus hiperbolizuojant jų blogąsias savybes. Bet kol didžioji masė vartotojų apsipirkinės būtent prekybos centruose situacija iškliks tokia kokia yra. Vartotojas balsuoja pinigais. Jei jam 3 centų (arba 3 litų) nuolaida yra svarbiau už vietinį produktą, geras darbuotojų darbo sąlygas ar „asmeninį“ aptarnavimą jis rinksis prekybcentį. Galbūt dėl to išmirs smulkusis verslas. Nuo to prekubcentriai tik apsidžiaugs (nors miręs smulkus verslas mažina suminę perkamąją galią.. bet tai jau per aukštos materijos).
Būtent dėl to rinkdamasis iš dviejų lygiaverčių produktų aš niekada nesirinksiu Apple. Man nepriimtina nei jų vykdoma patentų politika, nei taip mėgstamas „lock out“. Bet toks mano nusistatymas taip pat turi savo „kainą“. Jei Apple produktas bus ženkliai pranašesnis (ar tos pačios kokybės kainuos pastebimai pigiau), aš galbūt rinksiuos jį. Ir velniop tuos principus.
Reziumuojant: verslas duoda vartotojui tai ko pastarasis nori (sąmoningai ar nesąmoningai). Nesvarbu, kad galbūt tai žaloja vartotoją ar naikina mus supančia aplinka. Verslas neturi moralės. Yra tik ribos, sąlyginai jas galime pavadinti žaidimo taisyklėmis, kurių legalus verslas peržengti negali. Ir ne dėl moralės.. o dėl to kad tokie įstatymai ir už ribos tampi nelegalus. Tokios ribos tai ir prekyba žmonėmis ar narkotikais ir elementarus mokesčių nemokėjimas.