Dali.us

Apie ekonominę situacija Lietuvoje (2011 Kovas)

Mar 162011

Tiksliau apie tai, kaip ją įsivaizduoja prekybos tinklo RIMI šeimininkai

Mėgstu nuolaidas, akcijas ir kitokias atrakcijas. Pro akis neprasprūdo ir šiandienis RIMI reklaminis lankstinukas, kurio viršelyje yra teigiama: šeimos pusryčiai 15Lt (4 žmonėms), šeimos pietūs 30 Lt (4 žmonėms), vakarienė 20 Lt (2 žmonėms). Prieraše papildyta: „Patiekalų kaina apskaičiuota pagal pagrindinių nurodytų produktų kainas, galiojusias prekybos tinkle RIMI recepto sudarymo diena. Gali prireikti nedidelių kiekių papildomų produktų iš jūs˜ atsargų. Patiekalo kaina gali keistis priklausomai nuo jūsų pasirinktų produktų“. Kitais žodžiais tariant, kaina gali būti ir aukštesnė, bet labai pasistengus galima tilpti į nurodytą sumą. Pasinaudojus elementaria matematika, gauname, kad keturių asmenų šeimai į diena, vien maistui reikia 85 litų (15+30+20+20). Vidutinis mėnuo turi 30 dienų. Taigi, remiantis RIMI ekonominės padėties samprata, „statistinė“ 4 asmenų šeima, pataupydama, maistui išleidžia 2550 Lt (arba 637 Lt / žmogui), gaminant maistą namuose.

Arba aš stipriai atitrūkęs nuo realybės, arba čia kažkas ne taip. Ypač atsižvelgiant į tai, kad minimali alga Lietuvoje – 800 Lt (arba 670 Lt į rankas).
Prieš pora metų esu skaičiavęs kiek man kainuoja „gyventi“. Tuo metu, pietaujant valgykloje ir šiaip nelabai taupant maistui man per mėnesį išėjo apie 450 Lt. Šiuo metu manyčiau suma irgi būtų panaši (nes mažumėle pasikeitė racionas).

Visgi smalsu, ar tikrai Lietuvoje vidutinei šeimai (į kurią, manyčiau, orientuojasi RIMI) yra normalu maistui išleisti 2500 Lt per mėnesį. Ar čia subtilus būdas parodyti, kad jų vadybininkai taip gerai gyvena, kad pinigų neskaičiuoja. Būtų smagu jei Jūs, perskaitę šį įrašą komentaruose parašytumėte, kiek vidutiniškai per mėnesį išleidžiate maistui.

Raktai: ekonominė situacija lietuvoje 2011, ekonomine aplinka lietuvoje 2011, ekonomine situacija lietuvoje, ekonomika lietuvoje 2011, ekonomine aplinka, ekonomine padetis lietuvoje 2011

Kinų restoranas „Drakonas“ dar viena gera vieta pavalgyti (Kaune)

Laisvalaikis 12 Responses »

Feb 232011

Tęsiam odisėją po rytietiško maisto restoranus Kaune. Šį kartą aplankėm kinų restoraną „Drakonas“.

Restorano vieta – labai turistinė: Ožeškienės/Laisvės kampas (nors ne pačioje Laisvės alėjoje). Taigi jei planuojate ten užsukti su mašina darbo metu – Jums nelabai pasisekė: aplinkui visos mašinų stovėjimo aikštelės mokamos. Vakarais ir savaitgaliais su tuo žinoma problemų mažiau.

Interjeras gan paprastas, sakyčiau kuklus (nors patiko vėliavėlės sukabintos at lubų). Kiek užkliuvo labai plastmasinės kėdės, bet jose sėdisi visai normaliai, tik atrodo „pigiai“. Restoranas mažikas, gal kokie 5 staliukai (kai buvom ten užsukę pirmą kartą – neradom vietos).

Aptarnaujantis personalas mandagus, neįkyrus. Tuščios lėkštės išnešamos iškarto. Nelabai sugalvoju ką blogo apie aptarnavimą galima pasakyti. Na tai, kad salotas ir pagrindinį patiekalą reikėjo valgyti iš tų pačių lėkščių. Man būtų patike gauti švarias (ypač turint galvoje, kad salotos buvo aštrios).

Ir pagaliau maistas. Kainos iš pirmo žvilgsnio į didesnę pusę (ekonominio segmento): salotos kainuoja iki 17Lt, sriuba iki 7Lt, pagrindinis patiekalas iki 33 Lt. Bet pasižiūrėjus į porcijų dydžius, kainos pasidarė labai normalios. Normaliam žmogui pavalgyti užtektų arba vienos salotų porcijos, arba mažo pagrindinio patiekalo. Dviem vieno pagrindinio patiekalo irgi pilnai užtenka. Be to, kas man labai patiko, patiekalai yra pagaminti „nuo dūšios“. Prieš kelies savaites rašiau apie tai, kaip skūpius „KAMSUHI“ savininkus (http://dali.us/2011/laisvalaikis/skupus-restorano-kamisushi-seimininkai/). „Drakone“ yra atvirkščiai: jei salotos su krevetėmis, tai krevečių tikrai daug. Jei patiekalas su šitake grybais – tai jų ieškoti taip pat nereikia. Mėsos tiek salotose tiek pagrindiniame patiekale taip pat daug. Apibendrinant – maistas tikrai super. Sudedamųjų dalių negailima. Skanu ir sotu.

Kauno rytietiško maisto restoranuose man dažnai užkliūna arbata (skurdus pasirinkimas). Čia su ja taip pat viskas gerai: pasirinkimas platus, arbatžolių negailima, o ir arbatinukas pakankamai didelis – valgant tikrai nepritrūks.

Prie privalumų galima paminėti ir tamsų belgišką alų „Grimbergen“. Jis su kinu maistu gal ir nieko bendro neturi.. bet tikrai skanus.

Apibendrinant: „Drakonas“ gera vieta pavalgyti su nedidele kompanija. Centre, sočiai ir už priimtiną kainą.

Raktai: kiniečių restoranas kaune, kinu restoranas kaune, drakonas kaunas, kiniečių restoranai kaune, kinu restoranai kaune, kinieciu maistas kaunas, Kur pavalgyti Kaune, kinieciu maistas kaune, kinu restoranas drakonas, kur kaune skaniai pavalgyti

Skūpūs restorano KAMISUSHI šeimininkai

Laisvalaikis 14 Responses »

Jan 312011

Toliau „testuojame“ japoniško maisto restoranus Kaune. Šį kartą aplankėme japoniško maisto restoraną „KAMISUSHI“, įsikūrusį „Žaliakalnio pasaže“.

Vieta

Nors esu kaunietis, bet apie tokį pasažą sužinojau tik iš šio restorano lankstinuko. Vieta, restoranui parinkta įdomi: prie judraus Savanorių prospekto, bet turistų visai nelankoma, taigi galima spėti, kad restoranas orientuojasi į vietinę publiką.

Restoraną aplankėme savaitgalį, dėl to jokių problemų su mašinų parkavimu nebuvo. Kaip ten atrodo darbo diena – nelabai įsivaizduoju, bet nemanau kad būtų didelės problemos kur nors šalia palikti mašiną.

Kaip jau minėjau, restoranas įsikūręs „Žaliakalnio pasaže“, dėk to užtrukom kelias minutes, kol sugalvojom kaip į jį patekti: reklama ant išorinio lango matosi, bet kaip į pasažą patekti neaišku. O ir pačiame pasaže restoranas niekaip nepažymėtas (net pavadinimo neradom. Teko orientuotis pagal santykinę išorinių langų vietą. Beje, pats „Žaliakalnio pasažas“ atrodo kraupiai. Kaip iš kino filmo apie atominį karą: jaučiasi kad buvo bandytą daryti prabangią prekybos alėją.. bet šiuo metu ten visiškai tuščia. Šeštadienį per pietus veikė tik kazino, dvi maitinimo įstaigos ir maisto prekių parduotuvė (gana didelė, bet be nei vieno žmogaus. Net pardavėjų nebuvo. Tik apsauginis). Be apsauginio, mūsų ir jaunimėlio kompanijos kuri kažką gurkšnojo iš plastikinių butelių ir saikingai triukšmavo, visam pasaže daugiau nieko nebuvo.

Vizualiai restoranas įrengtas gana jaukiai. Kai užėjome, jame sėdėjo 3 girtų vaikinų kompanija (kuri stipriai triukšmavo), dėl to nusprendėme maistą imti išsinešimui: manęs visai nežavi perspektyva klausytis girto jaunimėlio šūkčiojimu. Beje, jie buvo vieninteliai restorano lankytojai.

Užsisakėme tris komplektukus: SESAME MAGURO MAKI, JAMBO MAKI ir TOKYO. Juos mums paruošė, kaip ir buvo pažadėję, per 20 minučių.

Maistas

Maistas supakuotas į plastikines gan tvirtas dėžutes. Atrodo gan solidžiai. Nukentėjo tik sojų padažas, supiltas į nelabai sandarų indelį.

TOKYO (maki ?) mums labai patiko. Galiu rekomenduoti. Tikrai gerai surinkti komponentai (nors ungurio ir pagailėjo, bet apie tai vėliau). Tiek SESAME MAGURO tie JUMBO buvo gana vidutiniai. SESAME MAGURO labai kliuvo ryžių kiekis: jų buvo aiškiai per daug ir jie užgožė visus kitus komponentus: paveiksliuke šis patiekalas atrodo gražiai išbalansuotas, bet realybėje tai ryžiai, nedidelis agurko gabaliukas ir tuno kvapas.

Kodėl savininkus skūpais pavadinau

Tai padariau dėl keleto smulkmenų, kurios tikrai užkliuvo:

Mes nusipirkome trijų rūšių suši. Teoriškai prie kiekvieno rinkinuko priklauso marinuotas imbieras ir wasabi krienai, bet jų buvo įdėta tik prie dviejų rinkinukų, o trečiajam sutaupė. Smulkmena, bet nemaloni

Visuose sušiuose brangesnieji komponentai buvo stipriai taupomi. SESAME MAGURO tuno buvo tik kvapas (tiksliau, jei visai tiksliai, maždaug kaip pusė valgomojo pagaliuko storio), JAMBO MAKI dviejuose iš aštuonių gabaliukų krevetės rasti nepavyko. Lašišos buvo uždėta tik vienoje pusėje (iliustracijoje trijose). TOKYO ungurio buvo paimta pati uodega. Dėl to pirmasis gabaliukas dar šiaip tai buvo uždengtas unguriu iš vienos pusės, bet paskutiniajam kliuvo tik pagaliuko storio juostelė. Sojų padažo irgi pritrūko.

Paskutinė smulkmena: visam meniu yra taikoma 15% nuolatinė nuolaida. Mes turėjom iš beta.lt įsigiję 50% nuolaidos kuponą (20Lt už 40Lt) ir mums ši nuolaida negaliojo, ne tik tai užsakymo daliai kuri buvo apmokėta kuponu, bet ir tai, kuri buvo apmokėta grynais. Galima susidaryti įspūdį, kad šeimininkai pažaidė: kainas išplatino krūva kuponų, sukėlė kainas ir pritaikė nuolaidą visiems patiekalams… tiems kas kuponų neturi.

Rekomendacija

Pagal kainas ši įstaiga lygiuojasi į vidutinio segmento viršų (kainos vienos aukštesnių) o brangesnius produktus taupo. Vieta, kurioje įsikūrė – tragiška (net iškabos ant durų neradau), kontingentas kuris ten lankos irgi nesužavėjo. Yra Kaune geresnių vietų kur galima pavalgyti.

Raktai: zaliakalnio pasazas

Baras Sušių manija – gerai pavalgėm

Laisvalaikis 5 Responses »

Jan 092011

Toliau tęsiam pasivaikščiojimus po Kaunietiškus rytų virtuvės restoranus. Vakar aplankėm barą „Sušių maniją“. Baru jie tikriausiai vadinas dėl to, kad turi tik tris staliukus. Atėjom mes gan anksti: apie 14 valandą, dėl to kurį laiką buvom vieninteliai klientai. Tiesa, po pusvalandžio jau visi staliukai buvo užimti.

Pirmas įspūdis teigiamas: maža jauki patalpa su minimalistiniu dizainu. Groja smagi muzika. Pradžioje nebuvom tikri ar imsim maistą išsinešimui ar valgysime vietoj, bet užsėję – nusprendėm pasilikti.

Nors „Sušių manija“ save vadina baru mes ten ėjome pavalgyti ir maistas mūsų nenuvylė. Meniu pateiktas internete ir siūlomas klientui yra identiškas (YAKATA tai buvo viena iš nusivylimo priežasčių). Paragavome visko, ką buvome suplanavę. Kainos labai normalios (tikriausiai vieni pigiausių sušių Kaune), kitų patiekalų kainos irgi nesikandžioja, o porcijos didelės. Maistu likome labai patenkinti. Gal tik sušis su porais buvo kiek keistokas: porai „užmušą“ visus likusius komponentus, ir Basmati ryžiai su kiaušiniu buvo kiek pervirę (sulipę), bet tai nesugadino bendro teigiamo įspūdžio.

Aptarnavimas irgi patiko. Vaikinukas kuris dirbo kelnerių buvo malonus ir neįkyrus. Nemėgstu nei tų kelnerių kurie pastoviai lenda ir klausinėja ar dar ką galima pasiūlyti nei tų, kurių reikia po pusvalandi laukti kol pasirodo. Šiuo atveju buvo aukso viduriukas: su savo pasiūlymais nelindo, bet kai prireikdavo dažniausiai būdavo kur nors netoli (čia tikriausiai prisidėjo ir tai, kad patalpa tikrai nėra didelė). Žinoma, iki idealo truputi pritrūko: vieną iš užsakytų patiekalų atnešė kiek per anksti (prieš tai buvusio dar nebuvom spėję pabaigti), bet atsižvelgiant į kainų ir maisto kiekio/kokybės lygį aptarnavimu skustis irgi negalėčiau.

Vienintelis dalykas, kuris iš tiesų nuvylė tai arbatos pasirinkimas: iš žaliosios arbatos „Sušių manija“ turėjo tik „paprastą“ arba „su jazminais“. Mano nuomone, jei jau orientuojamasi į japonišką maistą, tai buvo galima investuoti papildomus 30-50 litų ir klientams pasiūlyti platesnį arbatos asortimentą (bent jau klasikines japoniškas Senčia ir Genmaicha). Suprantu, kad jie save pozicionuoja kaip barą ir tikriausiai orientuojasi į alkoholinius gėrimus, bet nereikėtų pamiršti žmonių užsukusiu paprasčiausiai pavalgyti.

Iš smulkesnių trūkumų galima paminėti suskilusius indus ir internetinę svetainę (kuri padaryta atmestinai. Nėra net informacijos apie darbo laiką (tiesa, daugiau informacijos galima rasti baro facebook puslapyje).

Išvada: jei centre reikėtų su nedidele kompanija užkasti/pavalgyti – „Sušių manija“ tikrai būtų viena iš tų vietų apie kurias pagalvočiau.

Raktai: susiu manija, suši baras kaune, susiai kaune, suši barai kaune, susiai panevezyje, suši baras panevėžyje, susiu baras kaune

Japonų restoranas YAKATA – blogas pasirinkimas alkaniems

Laisvalaikis No Responses »

Nov 192010

Nelaikai savęs gurmanu ir nesu didelis maisto specialistas, bet skaniai pavalgyti mėgstu, dėl to nepraleidžiu progos paragauti ko nors naujo. Šį kartą nusprendėme aplankyti japonų restoraną Kaune – YAKATA. Internete nuomonės apie jį gan palankios (nors dauguma metų ar daugiau senumo), jų svetainėje pateiktas meniu irgi paliko gerą įspūdį: kaina visai žmoniška o pasirinkimas didelis. Restorano vieta irgi parinkta neblogai – senamiestis (mašinų statymas – 1lt/val., o po 18 valandos darbo dienomis ir savaitgaliais visame senamiestyje nemokamas).

Nusivylimai prasidėjo tik užėjus: eilinis „kabakas“ su virš baro pakabintu televizorium, kuris užleistas visu garsu transliavo kažkokią muilo operą. Iš japoniškos „autentikos“ galbūt buvo tik raudona juosta, kuria padavėja buvo apsirišus juodą sijoną (o gal suknelę). Beje, per abu aukštus tai buvo vienintelis aptarnaujantis personalas, dirbantis tiek prie baro tiek su „restorano“ klientais. Gal dėl to, o gal dėl padavėjos neprofesionalumo aptarnavimas priminė skubanti traukinį: nuolat neapleido nuojauta.. kad mus nori kuo greičiau iš ten išprašyti. Ypač užkliuvo tai, kad net pilnai nepabaigus antrojo patiekalo prisistatė padavėja ir pasiūlė atnešti sąskaitą. Kitas padavėjos neprofesionalumo pavyzdys – paklausus apie porcijų dydį ji taip ir nesugebėjo atsakyti . Iš pradžių aiškino, kad jei pasakys gramais mes nesuprasim, vėliau , kai visgi paprašiau gramų… pasakė kad jų nežino, bet porcijos yra pakankamos (kam ?).

Kitas didelis nusivylimas – meniu. Internete pateiktas meniu nėra tiesiogiai susijęs su tuo, ką galima užsisakyti restorane. Prieš eidamas buvau nusprendęs paragauti kiaulienos „Butaniku no shyogayaki“ arba jautienos „Wafu“. Nei vieno šio patiekalo meniu nebuvo.

Pats maistas iš principo neblogas. Ypač patiko arbata. Tiek skonis, tiek serviravimas. Jų gaminami suši taip pat skanūs. Rinkinio serviravimas „laivelyje“ atrodo gražiai. Jautienos „Giuniku no asuparagasu“ nesužavėjo: švieži agurkai su pomidorais nelabai derinos su šparagu ir jautiena, o gausiai vartojamas sojos padažas patiekalą darė sūroku. Beje, jų internetinėje svetainėje prie jautienos patiekalų yra šio patiekalo nuotrauka. Realiame gyvenime jis atrodo labai panašiai, tik be porų (ar svogūnų) ir agurkai pjaustyti skiltelėmis

Apie porcijų dydžius. Nesu nei labai stambus (75 kg gyvo svorio), nei valgus, bet mano patarimas tiems kad ten žadate pavalgyti: imkite po 2 porcijas. Kitaip išeisite taip ir nesupratę kad pavalgėte. Tikriausiai porcijos buvo skaičiuotos žmonėms, kurie valgo 4 patiekalų pietus. Pridėjus salotas, sriubą ir desertą maisto galbūt pakaktu.

Nelabai įsivaizduoju kas galėtų būti tipinis šios vietos lankytojas. Užsienio turistus turėtų iš karto atbaidyti restorano interjeras (ypač televizorius transliuojantis muilo operas). Tautiečius, norinčius normaliai pavalgyti tikriausiai atstums kainos/kokybės santykis. Vieta tinkama nebent paplepėti prie puodelio arbatos ar taurės vyno. Ir tai tik antrame aukšte, nes apačioje… jums teks konkuruoti su televizorium.

Išvada: Gal dėl per didelių lūkesčių, gal dėl netinkamai pasirinko laiko (ketvirtadienis 17:30), bet šiuo restoranu likau nusivylęs. Antra karta į restoraną YAKATA neičiau.

P.S. Kiek matėsi.. virtuvėje nepastebėjau nei vieno dirbančio azijiečio.

Raktai: japonų restoranas kaune, yakata

Newer Entries