(arba kaip nusipirkti tą patį daiktą du kartus už svetimus pinigus)
Tikriausiai visi girdėjot apie vakarų skirstomuosius (VST) tinklus ir kaip juos įsigijo „NDX energija“. Jei nežinot – tai VST buvo nupirkta už bankų paskolas, po to išsimokėti dividendai, už kuriuos tos paskolos buvo gražintos. Kad išmokėti dividendus VST pasiėmė paskola. Taip VST buvo nupirkta už pačios VST pinigus, ir vėliau paskola buvo grąžinama iš „tarifo“ t.y. tų pinigų, kuriuos sumokėjo vartotojai už elektrą (gal dėl to Lietuvoje elektros energijos skirstymas/tiekimas yra vienas brangiausių ES ? ). Taip vyko pirmasis VST pardavimas (privatizavimas), už kurį sumokėjo visi elektros vartotojai, o pinigai „įkrito į biudžetą“.
Dabartinei vyriausybei toks privatizavimas labai patiko: ir pinigu neišleidi ir „daigą turi“. Gal dėl to šiuo metu siūlomas VST „atpirkimo“ planas yra identiškas ? Su NDX energija norima atsikaityti LEO Lt. pinigais (kitais žodžiais tariant vėl už tai sumokės elektros energijos vartotojai. Solidariai.).
Atrodo turėtų būti visi laimingi:
a) NDX energija praktiškai be realių investicijų iš pradžių gavo VST. Po to kelis metelius ją melžė (dividendų pagalbą) ir pagaliau pardavė, šį karta už „realius“ pinigus. Aš suprantu, jie tikriausiai tikėjosi gauti daugiau, nei gaus dabar, bet tai esmės nekeičia.
b) Vyriausybė po privatizacijos gavo „realių“ pajamų į biudžetą (tikiuosi kad pajamos buvo tik į biudžetą). Dabar, atpirkdama VST iš NDX‘o neišleidus nei cento atgauną kompanijos kontrolę į savo rankas.
Tik va, vartotojai į šią schema nelabai tinka. Jie du kartus sumokėjo už tą patį daiktą ir negavo NIEKO.
Pabaigai: o kas gali pakomentuoti, kas per slapti protokolai numatyti prie VST nacionalizavimo sutarties ? Ar nebus taip, kad VST valstybės, o valstybė…
