Arba tu vagi, arba iš tavęs vagia. (I)

(Jei gyveni daugiabutyje – trečio kelio nėra)

Šiandien važiuodamas į darbą išgirdau dainą „tu vagis“. Daina tikrai nevykus, bet ji mane įkvėpė pagaliau susikaupti ir parašyti apie šilumos ir vandens vagystes daugiabučiuose.

 I dalis šilumos vagys.

Galiu atsakingai pareikšti, kad 99% žmonių gyvenančių senos statybos daugiabučiuose be individualios apskaitos prietaisų (skaitiklių ant kiekvieno radiatoriaus) arba patys vagia šilumą iš kaimynų arba kaimynai vagia iš jų. Procesas labai paprastas: tarkim jūsų kaimynas remontuodamas butą pasikeitė radiatorius ir susidėjo (tarkim) du kartus galingesnius. Kad šalta nebūtų. Jei jūsų butai bus vienodi – tuomet jūs už šiluma mokėsit irgi vienodai, nors pas kaimyną bus šilčiau. Toks „kaimynas“ iš jūsų ir visų likusių namo gyventoju vagią šilumą (o dar tiksliau – pinigus, nes pats moka tik už dalį suvartotos šilumos, o kitą dalį sumoką likę kaimynai). Dėl tokių „gudručių“ išsibalansuoja namo šildymo sistema ir vieni (tie kur su papildomais radiatoriais) gyvena šiltai (kartais net per šiltai), o sąžiningi žmonės šąla nors visi moka vienodai. Toks beveik komunizmas. Didžiausia problema, kad daugelis žmonių nežino už ką moką. Nemažai yra įsitikinusių, kad godūs šilumos tinklai nustato kainą (nesąžiningai per didele) kiekvienam butui ir tai niekaip nepriklauso nuo to, kiek šilumos jie (ar jų namas) suvartoja, t.y. mano „papildomi radiatoriai“ niekam nekenkia o aš gyvenu geriau.

Teko šiuo klausiu diskutuoti su keletu žmonių. Prisipažinsiu – buvo labai sunku įrodyti, kad dėl „kaimyno“ pasistatytų papildomų radiatorių už šildymą visi namo gyventojai moka daugiau. Kiek konkrečiai litų pavagia „kaimynas“ su papildomais radiatoriais apskaičiuoti sunku, bet manyčiau kad per sezoną gali susidaryti ne vienas ir ne du šimtai litų. Dar daugiau, esu matęs kaip žmonės įsirenginėja grindinį šildymą (vandenini) buto hole ir koridoriuje. Už jų komfortą irgi sumoka visi namo gyventojai. Galbūt kai šiluma vagia vienas žmogus, ir ta, papildoma, suma išsidalina po lygiai visiems, didelio monetinio kainos išaugimo nesijaučia, bet kai tokių atsiranda daugiau, sąžiningi kaimynai nukečia stipriai. Problema komplikuoja ir įstatyminė bazė: realiai niekas neturi teisės įeiti į butą ir patikrinti kokie pas tave radiatoriai (jei pats jų neįsileidi). Net ir patekus į butą – reikia specialisto, kuris žinotų kiekvieno tipo radiatoriaus galingumą, leistinas konkretaus namo konkretaus kambario normas (kampiniuose butuose gali  būti daugiau radiatorių, nes ten „šaltos“ lauko sienos) ir t.t. Šilumos tinklai tokių specialistų gal ir turi, bet jiems visai nesvarbu kas, ką ir iš ko vagia (nes vagia ne iš jų).

Pabaigai: Yra tekę kalbėti su dviejų skirtingų renovuotų namų gyventojais, kurie įsivedė individualią šilumos apskaitą butuose (visas namas). Abiem atvejais masiškai buvo atsikratoma papildomų radiatorių ar jų sekcijų: kai pačiam reikia susimokėti už papildomą komfortą – pradedi galvoti ir skaičiuoti.  Šildymas – brangus malonumas, o žiemą šildymo išlaidos sudaro nemažą kiekvienos šeimos biudžeto dalį. Šiaip informacija: Panevėžyje didžiausias procentas renovuotų daugiabučių Lietuvoje.