Nemokami pietūs – tik bankams (II)

Tęsinys rašinėlio apie bankų nemokamus pietus

Palaiko valstybinės institucijos. Jei kam nors teko mokėti už „paslaugas“ valstybinėm institucijoms tokioms kaip Policija ar Hipoteka, jie žino, kad tokios kontoros visada reikalauja atnešti BANKO pažymą apie sumokėtą rinkliavą. Reiškia reikia eiti į banką ir palikti papildomus kelis litus. Aš suprantu kad tokia situacija atsirado dėl inercijos ir valdininkų nekompetencijos (juokingai atrodo kai moteriškė vienu pirštu suvedinėja duomenis į kompiuterį). Maždaug 20-30 simbolių į minutę. Bet tai naudinga bankams.

Grynųjų pinigų ribojimas irgi žaidimas už bankus: kuo mažiau bus grynųjų pinigų, tuo bankai gaus didesnius komisinius. Už „operacijas“ už korteles ir t.t..

Vyriausybės leidžiami taupymo lakštai vėlgi pritaikyti bankų reikmėms: palūkanos apskaičiuojamos tokios, kad šia taupymo priemone gali domėtis tik patriotai, pasiryžę bet kokioms sąlygom paremti bankus. O vyriausybė mieliau skolinas (už ženkliai didesnes palūkanas) iš bankų. Geriau užsienio valiuta.

 Kredito unijos – bankams dar ne konkurentai. Peržiūrėdamas savo bankų „krepšelį“ nusprendžiau patapti akademinės kredito unijos nariu. Nusipirkau pajų, atsidariau pora sąskaitų. Jei banku naudojatės tik mokesčiams sumokėti ir debetinei kortelei – kredito unijos nebloga išeitis, bet iki normalių bankinių paslaugų lygio joms dar labai, labai toli. Keletas pavyzdžių: patapęs kredito unijos nariu norėjau pas juos pasiimti nemokamą kreditinę kortelę. Pasirodo jei noriu kredito limito – reikia turėti laiduotoją. Net jei noriu tik vieno mėnesio algos kredito ir mano darbo stažas ilgesnis nei gyvuoja pati unija. Ir šiaip daug betvarkės dar unijose, internetinis bankas primena XX a.

Kita vertus, tokios paslaugų apimties tikriausiai pakaktų 3 iš 4 bankais besinaudojančių žmonių, o jų įkainiai tikrai viliojantys: nemokamos kreditinės, debetinės, pervedimai. Kartais ir palūkanas jie aukštesnes moka.

Nemokami pietūs. Bet grįžkime prie nemokamų pietų. Iki šiol aprašinėjau tik bankų klientams taikomus mokesčius. Už kiekvieną pasijudinimą, net tuomet, kai bankui tai papildomai nekainuoja. Bankai, pagal savo pirminę paskirtį, skolinasi iš gyventojų perteklinius pinigus, kuriuos vėliau perskolina (verslui ar tiems patiems gyventojams). Kai skolinies iš banko – moki jam palūkanas. Tai natūralu. Bet jei pinigus laikai banke.. palūkanų kažkodėl negauni. Tiksliau jų negauni jei pinigus laikai einamojoje sąskaitoje. Taigi, jei Jūs, kaip ir aš, savo atlyginimą automatiškai pervedate į banką – bent jau dalį mėnesio einamojoje sąskaitoje turite pinigų. Kuriais bankas sėkmingai naudojasi (perskolina). Kuo ne nemokami pietūs ? Elementarūs skaičiukai: jei 1.000.000 Lietuvos gyventojų vidutiniškai sąskaitoje laiko po 1000 Lt, o bankas juos perskolina su minimalios 5% palūkanom… per metus vien tai atneša 5 milijonus litų pajamų. Neblogi pietūs išeitų. Nemokamai. Atsižvelgus į šiandieninę palūkanų normą – manyčiau kad einamosiose sąskaitose laikomi ženkliai didesni pinigų kiekiai. Nemokamai (O va jei netyčia sugalvotus „išsigryninti“ nuosavus pinigus laikomus banke… susimokėtum vidutiniškai 0.6%.

Reziumuojant: palyginus su kitomis šalimis situacija Lietuvos bankiniame sektoriuje tragiška. Nors bankų yra nemažai, jie praktiškai nekonkuruoja tarpusavyje. Vartotojas „melžiamas“ kaip klasikinėje monopolinėje rinkoje. Lietuvoje VISI bankai apmokestino praktiškai viską, t.y. „kasdienės“ paslaugos šiuo metu tik kredito unijose nemokamos.

Dar daugiau – iš oficialios bankų retorikos sprendžiant, ateityje visos paslaugos bus linkę tik brangti. Ypač jei bus pradėta riboti atsiskaitymai grynais pinigais. Liūdniausia, kad iš šios situacijos praktiškai nėra išeities. Klientams judėti tarp bankų sudėtinga, o ir skirtumai įkainiuose nedideli. Su nekantrumu laukiu Euro įvedimo. Gal tuomet sumažės tarptautinių „valiutinių“ pervedimų kainos ir bus galima pradėti naudotis bankų, neregistruotų Lietuvoje paslaugomis.