Tikriausiai jau visi įpratom, kad pienas ar jogurtas pardavinėjamas ne po 1 litrą o po 0.9 litro. Kad sviesto pakelis sumažėjo nuo 200 iki 180 gramų, o kruopos ir kiti birūs maisto produktai sufasuoti ne po 1 kg o po 0.8 kg.
Bet mane „pribaigė“, kai nusipirkau „Pieno žvaigždės“ 380 gramų grietinės. Indelis normalaus dydžio, kaip ir tų.. kur po 400 gramų sufasuota, bet čia trūksta 20 gramų. Nedaug.. bet nemalonu.
Bjaurūs maisto fasuotojai (dar vadinami gamintojais) piktnaudžiaują „žmoniškuoju faktorium“. Daugelis pirkėjų, net ir krizės sąlygomis įdėmiai neskaito etikečių. O ir kainas žymiai lengviau palyginti „pakelio“ o ne litro ar kilogramo. Ypač kai pakuotojai stengiasi šį palyginimą kaip galima apsunkinti.
Tiesa, teoriškai visose prekybos centruose kainos prie prekės turi būti nurodyta ir kaina už kilogramą/litrą, bet, dažniausiai, tai yra daroma labai mažomis raidėmis ir ne visada (yra toks raudonas prekybcentris Lietuvoje, kuris akcinėms prekėms dažnai pamiršta nurodyti standartinio mato kainą.).
Jei nebus sustabdyta ir pakeista ši tendencija, greitai produktai bus sveriami gramais ar net jų dalimis (pvz. kruopos 734 gramai, grietinė 189,22 gramo ir t.t.). Tai legalus pirkėjų kvailinimo būdas, ir tik pirkėjas gali pasirinkti jam patinka būti kvailio vietoje ar nelabai.
Reziumuojant siūlau visus suinteresuotus asmenis (t.y. maisto vartotojus) iš principo NEPIRKTI klastingai sufasuotų produktų.
Jei pienas ar jogurtas– tai 1 litras ir jokių 0.9 ar 0.85 litro
Jei kruopos – tai 1 kilogramas ir jokių 800 g. ar 760 g.
Jei miltai – tai 2 kilogramai ir jokių 1.75 ar 1.6 kg.
Jei sviestas – tai 200 gramų ir jokių 180 g. ar 175 g.
Ir t.t.
Tiesa, tokiai akcijai jau galbūt ir per vėlu. Kai paskutinį karta buvau parduotuvėje, tai pieno supakuoto po 1 litrą pasirinkimas buvo tik vienas iš vieno. Lietuviško jogurto susverto po litrą aplamai neradau (teko rinktis latvišką), su miltais irgi panaši situacija (teko pirkti importinius)..
Pasveikai turbūt jau, kad šventasis naivumas grįžo? 😀
Ne… atvirkščiai. Laiko daug laisvo tai niekniekiais užsiiminėju.
O ir pieno žvaigždės perlenkė lazdą.
Nepatinka ir man, kad negaliu nusipirkti jogurto 1kg pakuotėje. Bet va kartais pieno esančio 0,9 l pakuotėje 1 litro kaina būna mažesnė, nei konkurentų pieno esančio 1 l pakuotėje.
Šitas reiškinys vadinasi užslėpta infliacija – kai gamintojas nedidindamas kainos bando didinti pelną/mažinti nuostolį. yra du variantai – kokybe arba kiekiu.
Kiekiu – kai to paties produkto į pakuotę dedama mažiau. Kokybe – na, patys suprantat, mažiau braškių pėdsakų jogurte, daugiau skonio stipriklių ir pan.
Aš sakyčiau, kad jau geriau kiekiu, negu kokybe…
Jie taip uždirba daugiau, o ne taupo. Tarkim, reikia supakuoti 1000 litrų jogurto. Jogurto kiekis pakuotėje gali svyruoti +/- 20 gramų. Tikėtina, kad automatinės pakavimo mašinos sureguliuotos ties -20 riba… Taigi, gaunasi tai, kad vietoj 1000 pakuočių gaunasi… 1020 pakuočių. Tačiau… Jei staiga sugalvosite “akciją” ir pradėsite pakuoti po 950 gr. (automatiškai realiai gausis 930gr), tai gausite… 1075 pakuotes… Manau, kad tik dėl tos priežasties ir mažėja pakuotės. Iš tikro ne manau, o žinau, nes teko tokį darbą dirbti užsienyje… Skirtumas tik tas, kad užsienyje bijoma labai stipriai mažinti pakuotės svorius ir žaisti su tais svorių ar tūrių skirtumais…
aš ir šiaip stengiuosi neprikti mažesnių, nei atrodo pakuočių. Visada žiūriu į litro ar kilogramo kainą ir tada išsirenku. Čia tik vienas iš būdų, kaip gali būti apgautas pirkdamas maistą. Visada reikia žiūrėti ar barkodas atitinka 😕
Aš irgi seniai pastebėjau šias prekybininkų gudrybes ir įpratau visur ieškoti mažomis raidelėmis parašytos kilogramo ar litro kainos.
Norisi iš tokių gudručių, žaidžiančių vartotojų jausmais, nebepirkti, bet bėda yra ta, kad labai sunku rasti, pvz., 1 litro jogurto pakelį. Visur tas nelemtas – 0,9 litro, kaip autrius ir pastebėjo. Tikrai vienąkart nuoširdžiai tyrinėjau jogurtų lentyną. Patikėkit, neradau.
Na bent aš jau seniai įpratęs lyginti “standartinio mato” kainas, tad man tas fasuotojų žaidimas kaip ir mažai įtakos turi. Nors gaila, kad jos dar mažomis raidėmis užrašytos.
neginu fasuotojų bet kalbant būtent apie grietine tai nežinau ar kada buvo kažkoks standartas? nes šiai dienai panašiuose indeliuose būna 350 380 400 450 ir gal dar koks nors skaičius gramų 🙂
[…] Blogeris Dali.us pasiūlė akciją, nukreiptą prieš lietuviškus maisto fasuotojus. […]
Aš dažniausiai skaitau kas parašyta ant alaus etikečių. Koks tūris, kiek laipsniu ir pan, nes kartą buvau “užsirovęs” ant nealkoholinio, tai pakuotė alaus veltui…
O jei rimtai man dažniausiai apdumia akis įvairios akcijos, dėka kurių jau nebežiūriu kiek gramų ar pan. Ypač vilioja tie geltoni akcijų lapukai maksimose 🙂
As irgi jau seniai ziuriu i kilogramo ar litro kainas. Tuos 0.9 ir pan taip pat bandau ignoruoti, bet ne visad yra is ko rinktis..
tai dabar ar minėtas gamintojas sureagavo, ar prasidėjo atvirkštinis procesas – ant pieno pakelio matau riebiomis raidėmis užpliūryta: “1 litras” 🙂 Reikės pastebėti kaip su grietine…
Nemanau kad suregavo.. tikriausiai aš kartu su atvirkščia tendencija pataikiau.
[…] vertus, jei labai principingai pasižiūrėti į reikalą.. greitai jokio maisto Lietuvoje nebebus galima […]