Kaunas
Viešai diskutuojama idėja Kauną šiluma aprūpinti iš Lietuvos (Elektrėnų) termofikacinės elektrinės (TE). Idėja elementari: daroma prielaida, kad šiluma gaminama Elektrėnuose yra šalutinis produktas ir kainuoja labai pigiai, dėl to, galbūt, atsipirktų 60 kilometrų šilumos trasos tiesimas (turiu keistą įtarimą, kad tai būtų labiausiai nuo vartotojo nutolęs šilumos šaltinis. Gal net Kaunas į Gineso rekordų knygą patektu ?). Tiesa, pasižiūrėjus atidžiau idėja neatrodo tokia patrauki: kam dujas deginti ir 60 kilometrų karštą vandenį varinėti, kai šalia yra panaši jėgainė, galinti gaminti šilumą iš tų pačių dujų (ir planuojama statyti dar viena). Be to šiluma atrodo pigi, tik tuomet, jei Lietuvos TE išlaikytų dabartinį elektros supirkimo tarifą (vos ne dvigubai didesnį nei rinkos kaina). Jei elektros ir šilumos kainas perskaičiuoti pagal galiojančias kainų komisijos metodikas – Elektrėnuose pagamintos šilumos kaina būtų panaši kaip ir Kauno TE, o ją dar reikėtų varinėti 120 km (pirmyn/atgal). Prieštarauja tiek ekonomikos tiek termodinamikos dėsniams.
Keista ir tai, kodėl prie Elektrėnų esantys šiltnamiai šilumos gamybai naudoja gamtines dujas o neperka jos iš Lietuvos TE.
Ne mažiau keisti atrodo skaičiukai minimi kartu su šiuo projektu: pavyzdžiui nuostoliai trasose tik 4%-6%. Atsižvelgiant į atstumą – įmanoma, bet vis tiek įspūdinga. Minimos investicijos 400 milijonų (nors kažkur plaukioja ir skaičiai artimesni milijardui) litų. Mano nuomone tai eilinis „didžiųjų vaisiukų“ projektas (arba pinigų skalbyklėlė). Arba bandoma „perspjauti“ prieš tai buvusio Vilniaus mero gondolų idėją.
Įspūdžiai iš: delfi.lt
Vilnius
Vilniaus meras nusprendė (galbūt susapnavo kaip kažkada Gediminas) kad pigiausia šildytis Vilniečiams būtų biokuru (nes jis du kartus pigesnis nei dujos, tiesa, vertinant tik kuro dedamąją). Remdamasis tokia vizija buvo be konkurso paskirtam „konsultantui“ atseikėti 100 tūkstančių. (jis turi padėti rasti investuotoją perėjimui prie biokuro). Įdomu tai, kad mero minimose „Skandinavijos šalyse“ cšt biokuras ne daugiau penktadalio, o pagrindinė priežastis dėl ko pas juos mažesnės šilumos kainos – optimaliai paskaičiuotos šilumos trasos (su minimaliais nuostoliais). Keista, kad modernizacijomis taip susirūpinta baigiantis savivaldybės kadencijai ir iki esamos Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties likus dar 7 metams. Net jei būtų įgyvendinta ši graži idėja, kalbama apie 700 milijonų investicijų poreikį (kuris taip pat pateks į tarifą) abejoju ar šilumos kaina vilniečiams sumažės. O ir minimos 2000 naujų darbo vietų tikriausiai atsiras ne Lietuvoje (nes jau dabar Vilniaus TE nemažą dalį biokuro perka… Baltarusijoje). Mano nuomone tai eilinis priešrinkiminis šou (jei ne blogiau), ir pinigų padalinimas nelabai reikalingoms konsultacijoms, nors pažvelgus giliau.. galima įžvelgti ir Rubikono šmėklą.
Įspūdžiai iš: delfi.lt
Dėl Elektrėnų ir šiluminės trasos Eleketrėnai-Kaunas ir gal net Elektrėnai-Vilnius:
Kalbėta su žmogum, kuris 20+ metų užsiima technologijos projektavimu. Dirba energetikos srityje, tik dabar gen. dir. (įmonės Baltijos šalyse). Trumpai – su nauja statoma turbina (jei būtų parinktas teisingas modelis (dabartinis prastokas)) laisvai galima įrengti aukšto slėgio šiluminę trasą (energetikai ir vamzdynų projektuotojai galėtų plačiau pakomentuoti). Tačiau Kaunas turi Gazprom, Vilnius turi Rubikon – kas tau leis į išpuoselėtą darželį lįsti 🙂 Žinoma ir sumos išaugtų, o tam irgi atsirastų besipriešinančių.
Tiesiog tokiose srityse dar nėra žmonių žiūrinčių ne 5 metus į priekį, o 10-20..
Kad techniškai trasą galima įrengti aš neabejoju, tik netikiu kad tai būtų ekonomiškai naudinga. Sunku įsivaizduoti, kuo geriau nauja turbina Elektrėnuose (nutolusi 60 km nuo šilumos vartojimo), už planuojamą statyti naują agregatą Kaune (kuris bus šalia šilumos vartotojo). Kolkas nematau logikos, kodėl dujas deginti Elektrėnuose o ne Kaune, kai šilumos reikia Kaune ? (aišku gali būti visokiu niuansu su elektros rezervu, bet tą turėtų išspręst rinka o ne reguliavimas kaip dabar).
P.S. tamstos šaltinis kartais ne buvęs Lietuvos Energijos generalinis direktorius (pagal gandus neseniai nusipirkęs UAB’ą)?
Ne LE dir., o kitos stambios užsienio kapitalo bendrovės. Reikės jį pagaudyti, daugiau pakamantinėti apie tokių trasų galimybes (pats projektuoju statinius, ne vamzdynus:) ).
Dar vieną jo pastebėjimą prisiminiau – nupirktos/užsakytos turbinos naudingumas ~40% – kaip ir 60% dujų paleidžiama į orą – tad tokia trasa efektyviau išnaudotų taip brangiai gaunamą energiją.
Dėl termofiakcių elektrinių gaminančių elektrą ir šilumą privalumų aš nesigynčyju. Jie akivaizdūs (yra net spec. ES direktyva). Tik kad elekrą perduoti yra žymiai pigiau nei šilumą. Ypač kai trasų dar nėra.
O ką būtų galima pasiūlyti didmiesčių šilumos ūkiams, kad galutinė šilumos kaina vartotojui sumažėtų/kiltų lėčiau?
Sunkus klausimas. Labai Kad normaliai atsakyti reiketu kiekvieną jų atskirai nagrinėti (va Vilnius galėjo ta 100.000 mums o ne teisininkams atiduot.. per gera pusmetį butume pasakę kas būten Vilniuj yra pigiausia :).
Jei kalbant tik apie šilumos gamybą – tai yra keli konkurentai: dujinis tecas ir biomasė (galėčiau spėti kad Pakruojui geriausiai tiktu šiaudinis variantas :). Mažuose ir vidutiniuose miesteliuose biomasės katilinės atrodo patraukliai. Kaip dėl tec – nežinau.
Bet didžiausia didelių mokesčių už šilumą problema ne gamyboj. Šilumonės trasos kiauros, namų šiluminė izpliacija tragiška. Be to ir įstatiminė bazė neskatina ieškoti taupymo sprendimų, o kaimynai vieni iš kitų vagia šilumą.
Jei nori greito ir pigaus patarimo kaip sutaupyti kelis litus šildymui.. pasikeiskit visame name langus. ir normalius ir duris (laiptines) (jei liks bent viena asaba su nepakeistais langais ir kompensacija.. pas visus žiema bus baisiai karšta :). Bene vienintelis variantas kuris atsiperka (ir gana greitai). Visi kiti variantai, jei nežaidžiant su subsidijom, dotacijom ir kita išorine parama.. turi labai ilgą atsipirkimo laiką. kolkas)
energetik`ą LT formuoja nebe energetikai, o teisininkai ir kompiuteristai. pasekmes pamatysime greitai. kas juokingiausia – ir teisines 🙂
Na mažesniaja apimtimi šitas projektas jau įgyvendinamas Vievio kryptimi. Šiemet bus paleistas. Savikaina, neva 3,5 ar tai 3,9 cnt/kWh. Kaip bus dėl Kauno – žiūrėsim. Ten įdomiai situacija vystosi. Šią savaitę 3 dienas darbą vietoje dirbo energetikos inspekcija. Tai turės kažkokias pasekmes.
Dėl elektros kiekių ir rinkos – Elektrėnai daug gamina pagal VIAP’ą, tokiu būdu šiluma tampa atliekine.
Dėl Vilniaus – meras kalba lygiai tais pačiais žodžiais (apie tai, kaip mokėsime už šilumą, kaip skandinavai), kaip ir V. Stasiūnas. Galėtų bent jau tekstų versijas skirtingas paruošt.
Dėl biokuro kainų komisijos pirmininkė Seimo ekonomikos komitete teigė, kad 70 procentų rinkos turi Bionovus, priklausanti tai pačiai grupei, kaip ir Vilniaus energija. Kas yra blogiausia – biokuras labai didele apimtimi (tiksliai negaliu pasakyti procentų, nes statistikos departamento pateikiami skaičiai nėra tikslūs, jei biokuras importuojamas ne kaip biokuras, o kaip medienos žaliava) yra importuojamas tiek iš Baltarusijos, tiek ir iš Latvijos. Kur ta nauda šalies ūkiui ir importo/eksporto balansui.
Kad elektrėnai gavo per geras VIAP sąlygas akivaizdu (tiek kainos tiek kiekio prasme), bet kai bus pastatytas naujasis blokas.. neaišku kai toliau situacija klostysis.
O dėl biokuro pilnai sutinku: po “žalia” vėliavą bandoma pasukti bizniuką už valgiškus pinigus.
Patikslinčiau – ne valdiškus, o už vartotojų pinigus.
Taip, prisipažystu, padariau tą pačią klaidą, dėl kurios dažnai per dantį trakdavau tiek politikus tiek energetikus :).
Tiek VIAP’as tiek ES ar valstybės subsidijos.. yra tie patys vartotojų pinigai. tik vieni gaunami tiesiogiai.. kiti per aplinkui.