Šiandieninis straipsnis Delfi priminė unikalią Lietuvos situaciją: „Lietuvos dujos“, kurių vienas didžiųjų akcininkų yra „Gazprom“ derasi su tuo pačiu „Gazprom“ dėl dujų kainos Lietuvai. Dėl to tikriausiai nieko nestebina rezultatas: Lietuva už dujas moka daugiau nei kitos ES šalys, nors ir yra arčiau Rusijos (mažesni transportavimo kaštai). Ir čia nėra nieko nuostabaus: daugelis kontorų siekia maksimizuoti savo pelną. „Gazprom“ atveju iškyla klausimas tik kurioj sienos pusėj jį pasiimti. Apribojus tiek „Lietuvos dujų“, tiek „Dujotekanos“ pelnus, „Gazprom“ savo pinigus pasiima „ant sienos“. Jei nebūtų dujininkų pelno reguliavimo ar būtų palikta didesnė marža, gali būti, kad „Gazprom“ sutiktų sumažinti importuojamų dujų kainą (suskeliant maržas Lietuvoje). Galutinis vartotojas tikriausiai to nepajustu, valstybė, galbūt, gautų truputi daugiau pajamų, o „Gazprom“ turėtų daugiau pinigų ES viduje. Bet iš esmės situacija nelabai pasikeistų: kaip ir bet kurioje monopolinėje rinkoje (ypač kai tos pačios rankos valdos ir resursą ir jo tiekimą) kaina galutiniam vartotojui nusistovi tokia.. kuri maksimizuoja tiekėjo pelną ir postringauti apie „teisingas kainas“ neverta. Reikia ieškoti alternatyvų.
Liūdniausia, kad situaciją pakeisti labai sunku: Lietuva iš principo neturi alternatyvų dujoms: net ir su dabartine kaina tai viena pigiausių alternatyvų tiek elektrai tiek šilumai gaminti. Tiesa, situacija galėtų pataisyti suskystintų gamtinių dujų (LNG) terminalas (mes apie tai dar 2006 metais rašėm), bet kol kas šis klausimas nejuda iš vietos, o atsižvelgiant į visą jį supanti slaptumą, tikriausiai baigsis panašiai kaip ir Būtingės terminalas (jei aplamai bus pastatytas).
P.S. kai deriesi pats su savimi (atstovaudamas Lietuvai).. nieko nuostabaus, kad derybų baigtis yra palanki tau.
P.P.S. atsinaujinantys energijos šaltiniai tik neženkliai gali pagerinti situaciją.
labai teisingas pastebėjimas
O kas negerai su Būtingės naftos terminalu? Juk jis veikia, ar aš kažkokia naujienas praleidau? 🙂
Būtingės naftos terminalas veikia, bet su juor yra susiję daug įdomių istorijų pradedant tuo, kad sąmata terminalo statyba viršyjo kartais (jei ne dešimtimis kartų. Pradedant tuo, kad vienu metu vamzdžiai terminalui buvo skraidinami lėktuvais, jei neklystu iš JAV. Buvo visiškai nesiskatoma su pinigais ir kiek tiksliai kainavo Būtingės terminalas informacijos nėra.
Būtingės terminalas kaip strateginis objektas yra svarbus ir reikalingas (su tuo sutinka beveik visi), bet kaip jis buvo statytas.. tai mažiausiai neūkiškumo pavizdys (jei nepasakyti daugiau).
Negana to, šiuo metu būtingės terminalas nebepriklauso valstybei (už kurios pinigus buvo statytas) ir labai tikėtina, kad bus parduotas su Rusija susijusei bendrovei (t.y. praras didžiąją dalį savo strateginės reikšmė).
Daliau,
visiškai sutinku, kad pelno pastumdymas į vieną ar kitą sienos pusę iš esmės nieko nepakeis. Visokie Matulevičiaus ir kitų populistų postringavimai apie siurbėles tarpininkus, kurie stabdo pigesnes dujas ar elektrą, yra pigi savireklama, realiai juos panaikinus, tai išteklių kainų mums niekaip neįtakos. Įtakos tik legalius Kremliaus finansinius resursus Lietuvos viduje, kuriais gali būti remiamos įvairios jiems naudingos veiklos, arba jie tiesiog sėkmingai išplaunami į “generolų” ofšorus.
Derėtis dėl žemesnių kainų gali tik šalys, turinčios tiekimo alternatyvų . SGD terminalu niekas valdžioje iki šiol nebuvo suinteresuotas, todėl net Lubio interesai nepadėjo išjudinti projekto, socdemų marinuoto metų metus. Dabar SAIC daro tyrimus, paskui projektuos, taigi po 5+ metų nerišlių kalbų ir gumos tempimo pradėjus konkrečius darbus, manau pirmo tanklaivio su SGD galim sulaukti po kokių 5 metų.
Tačiau siūlau neužmiršti biokuro – jis pakankamai patrauklus vartotojams dėl žemesnės šilumos kainos, ~30% lyginant su dujomis kūrenamom termofikacinėm ( VKEKK 2010 duomenys), o gamintojams – dėl užkelto elektros supirkimo tarifo (30 ct./kWh).
Dėl alternatyvų: geresnes kainas gavę šalys be alternatyvų dar yra vieni didžiausių ES klientų, be to dalis jų dalyvauja Nord Stram projekte (ir visi bus klientai).
Kiek man žinoma dar užpernai buvo parengta viena LNG studija, kurią Kirkilo vyriausybė įslaptino (tiksliau buvo gandai, buvo vieša info kad studija daroma, kad ji atlikta, bet niekas iš mūsiškių jos nematė). SAIC irgi keistai pradėjo. Reikia tikėtis kad visgi padarys vertą darbą.
Dėl biomasės – taip, daugeliu atveju tai kolkas pigiau. Plius biodujas reikėtų surinkinėti ir naudoti energetikai dėl gamtosauginių aspektų, bet aš netikiu Stasiūno vizija, kad 70% šilumos bus pagaminta iš biomasės. Mažuose katilinėse tai padaryti gana paprasta.. bet didžiuosiuose miestuose atsiranda krūva įvairių problemų: vieta, logistika, tarša ir t.t.
Na, paprastai žiūrint, tai taip – deriesi pats su savimi. Bet derybos neapsiriboja vien kainos klausimu. Be to, dujų kaina formuojama kiek sudėtingiau, nei batų kaina, todėl ten manevro laisvės yra. Be to, nereiktų įsivaizduoti Gazpromo, kaip monolito – tai didžiulė organizacija, sakyčiau net – valstybė valstybėje.