Kaip nusipirkti naudota automobilį ? (III)

Kaip nustatyti ar automobilis buvo daužtas ?

 Labai svarbi problema, perkant naudotą automobilį yra nustatyti ar jis buvo daužtas, ir jei buvo – kur. Prieš pereidamas prie konkrečių daužtos mašinos požymių norėčiau išsklaidyti vieną mitą: dalis automobilių pirkėjų galvoją, jei mašina turguje stovi ant tralo – tai ji tokia atkeliavo tiesiai iš užsienio. Nieko panašaus: savo akimis esu matęs, kai Lietuvos garažuose aptvarkytos mašinos yra keliamos ant tralų greta atvykusių iš užsienio (ir pirkėjams pristatomos kaip ką tik atvykusios). Kad tokia mašina nesiskirtų iš kitų – ji kartais pavarinėjama žvyrkeliais ir įkišama į tralo vidurį.  Taigi, jei kas Jums siūlys mašina nuo tralo, „ką tik iš Italijos“, siūlyčiau į tokius pasiūlymus žiūrėti kritiškai.

Pirmas požymis, pagal kurį patyrę mašinų prekeiviai nustato ar mašina buvo daužta – bendra geometrija. Esu susidūręs su žmonėmis, apėję mašina ratu sugeba pasakyti kur ji buvo daužta. Tam reikia daug patirties bei turėti „gerą akį“, aš pat to nesugebu, dėl to naudoju kitus būdus, užimančius daugiau laiko, bet galinčiais padėti suprasti mašinos „istoriją“. Taigi, ką reikėtų patikrinti:

Viena iš vietų, kuriose greitai galima pastebėti mašinos remonto pėdsakus – stiklai. Jie turėtų būti paženklinti visi vienodai: pvz. jei perkat mitsubishi colt, visi stiklai mitsubishi firminiai o priekinis „made in germany“ – galima daryti išvada kad priekinis stiklas buvo keistas. Kodėl jis buvo keistas – tikriausiai nepasakys niekas, bet viena iš priežasčių gali būti avarija.

Kita vieta, kur greitai galima pamatyti remonto pėdsakus – automobilio žibintai (ypač priekiniai). Tai žinoma labai priklauso nuo mašinos modelio, bet dažnai galima pamatyti žibintų gamintoją ir kitą informaciją. Jei žibintai yra skirtingai paženklinti (pvz. skiriasi gamintojas) galima spėti į kurį kampą mašina buvo daužta. Beje, į remontuojamas pardavimui mašinas dedamos pigesnės detalės (apie kurias galit gauti informacijos bet kurioje autodalių parduotuvėje. Žinosit kur žiūrėti 🙂

Apžiūrint mašiną reikėtų nepamiršti siūlų bei tarpų tarp durelių. Esu matęs kreivarankių meistrų darbą, kai tarp durelių ir sparno esantis tarpas plačiausioje vietoj buvo tris kartus platesnis nei siauriausioje. Tiesa, tokio akivaizdaus broko būna retai, ypač jei perkat mašiną iš brangesnių. Dažniausiai pasitaiko labai nedideli neatitikimai, kurie geriausiai matomi kampuose, kur sueina kelios siūlės: viena skarda būna išsikišus ar iškilus truputi daugiau. Ypač reikėtų apžiūrėti priekinius sparnus, nes „į nosį gavusios“ mašinos, net ir gerai sulopytos, vėlesniuose eksploatacijos etapuose gali kainuoti labai brangiai.

Jei renkatės mašiną, kuri jau buvo eksploatuojama keletą metų – siūlyčiau atidžiai apžiūrėti skardų dažų būklę: kuo mašina senesnė, tuo joje prisirenka daugiau įvairių mikro įbrėžimų. Ir jei visame mašinos paviršiuje matosi „eksploatacijos požymių“, o vienas sparnas atrodo „idealiai“ – galima įtarti kad jis yra „šviežias“. Tiesa, šis būdas netinka nedaug eksploatuotoms ir brangioms mašinoms: tokius mikro defektus labai gerai paslepia pats elementariausias poliravimas (galima patikrinti stipriai patrynus kad ir pirštu).

Literatūroje taip pat rekomenduojama apžiūrėti dažymo kokybę: tiek skardų kampus, tiek kapoto ir bagažinės dangčius (ar spalva ta pati kaip kėbulo ? ar tolygi ?), bei kitas vietas, kur galėtų būti remontininkų dažymo „broko“. Taip pat reikia patikrinti gumas, ar jos neturi dažų likučių. Man asmeniškai neteko kol kas susidurti su tokiu dažymo broku, dėl to nelabai galiu pakomentuoti.

Apžiūrėkite durelių vyrius. Kartais meistrai su abiem kairėm rankoms, nuimdami/uždėdami dureles palieka ten žymių.

Jeigu leidžia aplinkybės (yra lygi vieta) galite patikrinti automobilio pakabą: jei automobilis stovi lygiai, tai kapoto, stogo, buferio linijos turi būti horizontalios (ne pasvirę). Tai pat galima patikrinti, kad atstumai tarp rato ir sparno (ant vienos ašies) yra lygūs ar bent labai panašūs.

Taip egzistuoja elektroninės priemonės galinčios padėti nustatyti ar automobilis daužtas. Bene populiariausia – dažų sluoksnio storo matuoklis. Perdažytos vietos dažniausiai yra kelis kartus storesnis už originalų. Turguj esu (Lenkų) auto pirkėjų, kurie naudoja tokius prietaisus (maždaug šratinuko dydžio). Bandžiau kažko panašaus ieškoti internete, tai radau tik pusiau profesionalią ar profesionalią įrangą kainuojančia šimtus dolerių. (Gal kas žino ką nors panašaus už „buitinę“ kainą ?). Beje, ankščiau „Altas“ siūlė panašias paslaugas: praėjimas per mašina su šiuo prietaisėliu kainavo 50Lt. 

Ir dar viena problema, į kurią kol kas nerandu atsakymo: kaip nustatyti ar oro pagalvės sveikos (jų neišradžius).

 Pabaigai: kuo mašina brangesnė – tuo ji būna kokybiškiau „sulopytą“ ir tuo sunkiau yra nustatyti ar ji buvo daužta ir jei taip – kur.

Raktai: Dazu sluoksnio matuoklis, dauztos masinos, automobiliai nuo tralo, masinos nuo tralo, nuo tralo, ANT TRALO, automobilio dazu sluoksnio matuoklis