Niekaip kitaip negalėčiau pavadinti šiandieninės situacijos Lietuvos energetikoje. Ir ne dėl to, kad uždaroma Ignalinos AE (nors tai irgi labai svarbus įvykis), o todėl kad Lietuvoje nėra, nebuvo ir atrodo nebus nuoseklios energetikos vystymo (politikos). Atrodė, kai p. Kubilius atkūrė energetikos ministeriją reikalai turėjo pasitaisyti, bet realiai nepasikeitė niekas. Tiksliau pasikeitė – retorika. Naujieji energetikos ministerijos darbuotojai labai mėgsta posakį: „mes tik neseniai pradėjom dirbti, dabar viskas bus kitaip“. Ir dar – naujoji ministerija labai aktyviai ėmė propaguoti atsinaujinančius energijos išteklius. Ypač biomasę. Tikriausiai dėl to kad aplinkos apsaugos komitetui pradėjo vadovauti p. Šimėnas buvęs LITBIOMA direktorius. O p. Sekmoko kalbose pradėjo atsirasti labai jau spartūs atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimo tempai (centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje per sekančius 11 metų nuo 18% iki 70%). Bet ne apie tai šiandien norėjau parašyti, o apie energetikos ministerijos kvietimą
Pats kvietimas yra labai įdomus ir reikalingas ne tik norint įvykdyti ES reikalavimus, bet ir Lietuvos energetinės politikos formavimui. Perskaičiuos techninę užduotį nuoširdžiai apsidžiaugiau: tai turėtų būti monumentalus darbas, apie visas Lietuvos atsinaujinančios energijos rūšis, jų potencialus, panaudojimo technines ir ekonomines galimybes. Bet kai pamačiau terminus, per kuriuos šis darbas privalo būti atliktas – nepatikėjau: nuo konkurso pabaigos, jei sutartis bus pasirašyta tą pačią dieną, iki darbų pridavimo datos – 6 (šešios) savaitės. Dažniausiai panašių sutarčių pasirašymas užtrunka 2-8 savaites, bet į tai jau galime nebekreipti dėmesio.
Taigi, per šešias savaites reikia atlikti studiją, atsakančią į 38 techninėje užduotyje iškeltus klausimus. Kai kurie šių klausimų gan paprasti, ir į nurodytus terminus galima tilpti nesunkiai, bet kitiems atlikti reikia mėnesių. Mano optimistiniu vertinimu ne mažiau 6 mėnesių. Galbūt ir visų 12.
Apžvelgti teisės aktus ar užsienio patirtį 6 mėnesių pilnai pakanka, bet „Pateikti pagrįstus pasiūlymus dėl naujų skatinimo mechanizmų įgyvendinimo ir jų veiksmingumo“ ar „Surinkti reikalingus duomenis apie šalies centralizuoto šilumos tiekimo sistemas, pramonės įmonių ir kitų bendrovių sistemas“. Jau nekalbant apie II techninės užduoties dalį, kurią reikia atlikti kiekvienai savivaldybei atskirai: „Įvertinti AEI bei KAP techninį ir ekonominį potencialą elektros, šilumos energijai ir degalams gaminti kiekvienai šalies savivaldybei atskirai.“
Net ir turint neribotus resursus to padaryti per 6 savaites neįmanoma. Paprasčiausiai neužteks laiko surinkti pradinei informacijai.
Peršasi išvada, kad ir šį kartą bus kaip visada: per tas 6 savaites konkursą laimėjusi komanda copy-paste būdu sumes kažkokia ataskaitą iš jau egzistuojančių studijų, sudės visų užduotyse minėtų dokumentų kopijas, pridės „ekspertinius“ vertinimus (ar lobistu svajones). Gausis eilinis niekalas ir praplauti keli 100.000Lt.
Problema tame, kad šitas darbas, ne taip kaip šūsnis kitų darytu šituo principu, nedings amžiams valdininkų stalčiuose, o juo remiantis Lietuva prisiims įsipareigojimus kaip ir kur vysti atsinaujinančius energijos šaltinius. Nelabai smagu daros pagalvojus, kad taip netyčia mes galim įsipareigoti pilnai pereiti prie elektros gamybos vėjo jėgainėse ar aplamai išsisakyti iškastinio kuro. Taip, visa tai padaryti galima, bet kiek tai kainuotų neskaičiavo niekas. Bijau kad Lietuva to jau nebeišgyventu…
P.S. o gal čia aš nieko nesuprantu ir per vieną naktį galima išmokti ne tik kinų galbą bet ir Lietuvos energetiką suplanuoti ?
Sveiki gerb. Daliau,
Jūs sakote: “Taip, visa tai padaryti galima, bet kiek tai kainuotų neskaičiavo niekas.” Tai kad skaiciuojuom ir matome, kad milijardai litų yra išvežami iš Lietuvos, dėl to kad senoji karta nesugeba pakeisti savo mąstymo. Jūs teisus 6 savaitės gal ir mažoka, bet iš kitos pusės gal geriau paklauskite kodėl neužtenka 6 savaičių ir kaip reikėtų padaryti, kad jų valdininkėliams užtektų. Jūs siųlykite variantus ir sprendimo būdus, ir prašau nebūkite tas Lietuvos pilities kuris dėl savo nepilnos kompetencijos gulasi kryžiumi, kad tik išlaikytų seną supuvusę sistemą .
Jeigu nesutinkate lauksiu jūsų atsakymo.
Pagarbiai,
UAB “Vilpra”
Atsinaujinančios energetikos padalinio vadovas
Jurgis Vėgėlė
Jei teisingai supratau Jūsų poziciją, tai nesutinku kardinaliai. Jūs kalbat kaip ir dauguma profanų mėgstančių pakalbėti iš didžiųjų tribūnų (jie save vadina politikais). Ir pirmakursiui tikriausiai aiškų, kad tie du milijardai, kuriuos Lietuvos energetika išleidžia dujoms neigiamai veikia prekybos balansą, kad geriau būtų naudoti savo išteklius (tą patį beje galima pasakyti ir apie batus, televizorius ir t.t.: pirk prekę Lietuvišką). Visa tai akivaizdu. Bet kas toliau ? Kaip prieš kelis metus siūlė S.V. Pikšrys visą Lietuvos energetika pervesti ant biomasės ? Ar kaip siūlo S. Paulauskas: pastatyti kelis GW vėjo jėgainių ir taip aprūpinti Lietuvą elektra ? Sutinku, viska įmanoma padaryti, bet KIEK TAI KAINUOS ? Vėjo jėgainės reikalauja supirkti visą jų pagamintą elektrą už fiksuotus, gerokai didesnę nei rinkos vidurkis kaina. Biomasės jėgaines katilines norintys statyti šiluminininkai irgi reikalauja paramos (nors mano subjektyvia nuomone šiuo metu toks kuro pakeitimas apsimokėtų ir be paramos). Visa tai kelia kainas (arba didina skyle biudžete). O ar tai tikrai ekonomiškai naudinga… neskaičiavo NIEKAS. Kas gali pasakyti kiek kainuos biomasė (pvz. mediena) jei jos poreikis išauks 2 kartus ? 3 kartus ? bijau kad niekas.
O šiemet patvirtinti elektros supirkimo iš saulės elementų tarifai yra aplamai absurdas. Lietuva ir saulės elektra… artimiausius 10-20 metų net ir su optimistiniu požiūrių į technologių raidą nerealu. Saulė kolkas gali šildyti tik vandenį…
Aš nesu nei prieš atsinaujinančius energijos šaltinius, nei prieš atominę energetiką, tik nelabai suprantu, kodėl niekas nebando skaičiuoti kokia energija yra pigiausia ? Jei jau remiame atsinaujinančius energijos išteklius, tai kodėl niekas neskaičiuoja kokia parama yra tikslinga žiūrint ne vien į vystytųjų pelnus, bet ir į makroekonominį pjūvį ? O gal pigiau yra pereiti ne nuo dujų ant medienos o renovuoti daugiabučius ? Lietuvoje nėra strateginio požiūrio į energetiką. Net ir paskutinė strategija buvo ženkliai įtakota įvairių lobistų… kurie į ją surašė savo pageidavimus o ne realią situaciją.
Mano subjektyvia nuomone, bent jau elektros rinkoj, geriausias sprendimas – kabelis į švedus. Jie pilnai gali dengti mūsų bazę, teliktu sugalvoti ką daryti su pikais.