Atsakymas vienareikšmiškas DUOTI.
Jei kalba eina apie sveikatos apsaugą kito varianto praktiškai nėra. Nori gyventi – būk pasiruošęs kiekvienam žingsnyje taškyti pinigus kyšiams. Kitaip atsidursi trečio brolio vietoje. Ir lauksi… lauksi… lauksi…
Visa sveikatos apsaugos sistema yra sukurta taip, kad būtų patogiau reketuoti pacientus.
Norint pakliūti pas bet kokį gydytoją (specialistą) reikia siuntimo (tiesa, man šioje vietoje problemų nėra kilę, bet pasibaksčios po ligonine supratau kad man čia labai pasisekė). Siuntimų reikia ir tyrimams (kurie gali būti ir mokami ir nemokami). Patekti pas daugelį rimtų specialistų yra milžiniškos eilės. Net ir sulaukus savo eilės ir su siuntimu atvykus į ligoninę netikėtai paaiškėja kad vietų nebėra.
Visose sistemos grandyse esi pastatytas ne į kliento, o į prašytojo vietą.
Beje, daugeliui ligonių jau seniai nebereikia įtikinėti duoti pakišą.: nuo jauno iki seno visi jau žino kad reikia duoti. Klausimas kyla tik kiek ir kam.
Jei duodamas pakišą „keliukams“ gali sutaupyti keliasdešimt/kelis šimtus litų, tai neduodamas sveikatos apsaugoje dirbančiam personalui gali prarasti ne tik žymiai didesnius pinigus bet ir sveikatą. Aš tikrai netvirtinu, kad visas medicinos personalas yra kyšininkai ir jei neduosi.. jie tave paliks numirti gatvėje. Taip tikrai nėra. Dauguma jų yra normalus (kartais net geri) žmonės. Bet… „patepus“ dažniausiai gauni aukštesnės kokybės paslaugas. Pamojavus banknotais eilės netikėtai tirpsta nuo kelių mėnesių iki kelių dienų. Atsiranda papildomų vietų ligoninėse, galimybės atlikti tyrimus ar gauti nemokamas paslaugas. Buvau vos ne šokiruotas kaip Maironis keičia seselių ar slaugių elgesį.
Aš suprantu ir medicinos personalą. Talonų pas daktarus, vietų ligoninėje ir t.t. skaičius yra baigtinis ir netgi labai ribotas. Natūraliai kylą pagunda tuos talonus/siuntimus/vietas palaikyti dėkingiems pacientams. Normalūs rinkos dėsniai, kai ribotą resursą gauną už ji daugiausiai sumokėjęs (dėkingiausias pacientas).
Žinoma, dar yra ir privatus sektorius, kuriame aukščiau išvardintų blogybių nėra.. Bet, net gaunant vidutines pajamas, jo kainos yra praktiškai neįkandamos.
Raktai: kiek duoti gydytojui uz operacija, kiek duoti gydytojui, kyšiai gydytojams, kiek duoti chirurgui, kysis daktarui, kiek duoti daktarui uz operacija, kiek duoti uz operacija, kyšis už operaciją, kiek moketi gydytojui uz operacija
Yra ir trečias variantas – reikalauti iš dabartinio darbdavio arba pakeisti darbovietę kur suteikiamas medicinos draudimas. Aišku viskam draudimo pinigų greičiausiai neužteks, bet tikrai bent jau pradžioje neteks sukti sau dėl to galvos 🙂
Prisiminiau tokią situaciją: žmonai reikėjo atlikti nedidelę krūties operaciją – išpjauti gėrybinį gumbelį. Nuėjo ligonėn pas daktariuką, tas jai sako – jei stosite į eilę, jus operuosim tik spalį (pokalbis vyko balandį). Kainuos, jei gerai pamenu, 271 lt ar pan. (“nemokamas gydymas”).
Mes į paniką – nežinojom kad tas gumbelis gėrybinis, galima per pusmetį ir numirti.
Tai tada daktariukas patarė: nueikit ten ir ten, privačią kliniką. Po kelių DIENŲ žmona nueina, ir ką mato? Ogi tą patį daktariuką, kurs ją išoperuoja už tą pačią sumą.
kalbant apie medikų kyšius man visada yra įdomūs du klausimai:
a) įkainių lentelė – ar ji logiška, koks jos “tvirtumas”, ar yra erdvė deryboms, perteklinio kyšio situacija, jo įtaka kokybei ir pan.
b) koks yra realus skirtingų lygių medicinos darbuotojų pajamų lygis įskaitant kyšius – kartu, kiek mokesčių nuo šių pajamų nesurenka valstybė ir kaip tai koreliuoja su valstybiniu sveikatos sistemos finansavimu
a) daugeliu atveju “taksa” plaukioja. Sklinda “gandai” apie tai, kiek reikia duoti ir tiek. Nors viena bendradabė pasakojo kad jai prieš operacija daktariukas pasakė kiek duoti (intervalą). Perteklinio kyšio atveju dažniausiai “permoka” negrąžinama (girdejau tik viena istoriją kai grąžino). Dėl įtakokos kokybei komentuoti negaliu
b) Vienoje is gydymo įstaigų gulėjau didelėje palatoje, tai iš neturėjimo ką veikti vienas “kaimynas” primetė “šešėlines” mėnesines pajamas. Sesutės, masažistės ir t.t.(ligoninėj) į mėnesį tikriausiai prisiduria kokį 100 ar kelis. Tikrai nedaugiau. “Gydantis” daktaras.. min 1000. Tikriausiai kelis. O va operuojantys chirurgai tikriausiai gauna daugiau. Ypač jei operacijos sudėtingesnės. Čia jau kvepia 4 nulių zona. Žinoma. visa tai tik gandai.
P.S. beje, kiek, kam ir už ką davė viena pagrindinių temų naujam žmogui patekus į palatą. Visose gydymo įstaigose kuriose “gulėjau”.
Moterys visada mėgo poeziją, todėl Maironis jas ir sušvelnina 🙂 O šiaip, girdėjau atvejų kai greitukė nevažiuoja, jei nepatvirtini, kad duosi “ant kelionės”.
Nu netikiu ir viskas. O jei jau taip ir sakytų, tai ok, pasakai kad duosi, atvažiuoja ir neduodi. Ką jie darytų? O jei kaip nors reikalautų ar išvis išvažiuotų atgal tai užtampyčiau po teismus.
Kad klaustų telefonu… netikiu. O va kad atvažioja.. pažiūri.. ir pareiškia kad šiaip į ligoninę vešt reikėtų… bet ten vietų nėra… teko girdėti. Tiesa prieš gerą 10 metų.
rekomenduoju filma The Death of Mr. Lazarescu http://www.imdb.com/title/tt0456149
beveik dokumentika, na rumuniska, bet nelabai toli lietuva tepazenge.
Vakar kaip tik autobuse išgirdau frazę, maždaug tokią, kad greitukė atvažiuos, jei ligonis sumokės. Viso pokalbio negirdėjau, todėl frazė gali būti išimta iš konteksto.
Po visokių pertvarkų gal yra atvejų, kuriais siunčiama greitukė, sąrašsa, tai gal ligonis sirgo sloga, dėlkuros gritukės neverta siųsti, nebent susimoki…
[…] Dali.us pakankamai tiksliai apibūdino, kokia beviltiška yra ligonių situacija, kai reikia pabandyti susitvarkyti su sveikatos problemomis lietuviškose medicinos įstaigose ir žmogus jaučiasi išties beviltiškai. Kelias dienas prasitrynus tarp pacientų, sužinai kokie yra įkainiai, kartais tenka matyti beviltiškai besiraitančius iš skausmo žmones, į kuriuos niekas nekreipia dėmesio ir tuomet akivaizdžiai supranti — neapsimokėjo… Kartais tokiu atveju tenka konstatuoti, jog žmogus paprasčiausiai atvažiavo į ligoninę numirti. Liūdna. […]
mano patirtis – kai duodi – bet ką (gali būti, kad ir gražiai supakuotas didelis ananasas arba kava) ir suma ne visada svarbu, viskas vyksta sklandžiau. Praeis dar daug laiko, kol bus kitaip. Nervintis nereikia, kada nors tai pasikeis.
Klausimas: duoti ar neduoti?
Atsakymas: vienareikšmiškai – imti!
nu negaliu. Kas nors imtų i nufilmuotų ar įašytų, kaip gydytojai prašyte prašo kyšio ir be jo nepasijudina – paskelbtų internete. Prieš kelis metus buvo, kad gydytojai davė vokelį, tai ji sugebėjo pasakyti, kad per mažai…
Yra toks gan mielas daiktas kaip bribespot.com
zodziu kysiu davimo vietoms zemelapyje zymeti 🙂
VZ rase: http://vz.lt/straipsnis/2011/06/12/Davei_kysi__pazymek_vieta
Mano atsakymas butu NEDUOTI, kai visi neduos, tai ir nebeprasys, nebebus jokiu privilegijuotu ir viskas sunormales. O kol vieni nori but virsesni uz kitus ir duoda, tai ir gaunasi sistema kuri ant to ir pastatyta. Puikus pavizdys apie vagiamas autombiliu detales (bamperiu pagrazinimus ir tt): Zmogui kai pavagia detale, jis iesko kur pigiau nusipirkt ir tai dazniausiai buna turgus ar skelbimai, kur jis ir perka jau anksciau pavogta (gal net savo) detale, taip mokedamas pigiau, bet skatindamas jas toliau vogti. Taip ir uzsidaro ratas.
Taip pat niekad neduodu ir policininkams, jei kaltas tai susimoku kaip priklauso, jei nekaltas (o tik bando primest) bandau issisukt. Bet i rankas niekad nesu daves.
Tfu tfu tfu, bet su ligoninem reikalu mazai, tad ten irgi kolkas nera teke moket. Gal kad esu jaunesnes kartos zmogus ir net nezinociau, kaip ir kurioj vietoj ta kisi reikia duot.
Bet manau, kad kol klientai (kaip ir autorius) tokius dalykus toleruos, tol taip ir bus. Negalima piktintis ir tuo paciu skatinti..