Rezervinis maitinimas šildymo sistemai

Grįžtu prie savo mėgstamos temos: šildymo. Daugelyje Lietuvos individualių namų, ypač statytų per paskutinįjį dešimtmetį yra naudojamos taip vadinamos „aktyvios“ šildymo sistemos, kuriose, nepriklausomai nuo naudojamo kuro, vanduo (ar kitas šilumos nešėjas) yra varinėjami elektrinių variklių (cirkuliacinių siurblių) pagalba. Tai reiškia, kad jei dingsta elektra – nebeveikia ir šildymo sistema. Tiems, kurie turi dujinius ar dyzelinius šildymo katilus su normalia automatika tai reiškia tik tai, kad namuose temperatūra pamažu kris (dingus elektrai šie katilai automatiškai išsijungia). Kiek kitokia situacija susidaro naudojant kieto kuro katilus, ypač deginant anglį: automatinis oro srauto uždarymas dažniausiai yra nepakankamas kad katilas pats užgestų. Dėl to iškyla grėsmė „sistemai užvirti“ (o jei pamiršote įsidėti apsauginius vožtuvus, gali baigtis dar blogiau: sprogimu).

Pas mus ši problema aktuali: remiantis oficialiai skeliama informacija šiuos naujuosius metus be elektros energijos sutiko kelios dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Per 2010/2011 Kalėdų/Naujų metų laikotarpį pas mane elektra irgi buvo dingus tris kartus. Ir šiaip nuo 2005.. neprisimenu metų, kuomet elektra nebuvo nei karto dingus. Dėl to teko daug domėtis šios problemos sprendimo būdais.

Poreikis: šildymo sistemos normalus veikimas esant elektros energijos tiekimo sutrikimams, t.y. „pamaitinti“ šildymo sistemos elektroniką (jei tokia yra) ir cirkuliacinius siurblius.

Elektronika, kaip taisyklė, nėra raji elektrai (keli/keliolika watų). Varikliai (cirkuliaciniai siurbliai), kurie varinėja vandenį po šildymo sistemą taip pat nėra galingi: daugeliu atveju kažkas tarp 30W ir 100W. Tiesa, kai kurios sistemos, ypač su grindiniu šildymu turi keletą cirkuliacinių siurblių. Sudėję visų siurblių ir elektronikos maksimalius galingumus gausite Jūms reikalingos rezervinio maitinimo sistemos maksimalų galingumą (Aš atlikdamas tokius skaičiavimus gautą galingumą dažniausiai padauginu iš koeficiento 1.5. Dėl viso pikto). Daugelio individualių namų poreikis rezervinio maitinimo galiai tikriausiai svyruos nuo 80W iki kokiu 300W, bet šį skaičiuką geriau patiems susiskaičiuoti o ne manim pasitikėti.

Kita sistemos savybė, kurią reikia pasirinkti prieš renkantis rezervinio maitinimo sistemą yra automatinis pasileidimas: t.y. ar Jūms reikia, kad dingus elektrai sistema pati, automatiškai persijungtu į rezervinį maitinimą, ar Jūs planuojate tai daryti rankiniu būdu. Šis pasirinkimas priklauso tiek nuo jūsų naudojamos šildymo sistemos (dingus elektrai kieto kuro katilas gali užvirti, o dujinis dažniausiai tik išsijungs) bei siekiamo komforto lygio.

 Pastaba: žemiau išvardinti būdai orientuoti į kieto/skysto/dujinio kuro katilus.

 Sprendimo būdai:

a)      bet koks kompiuterinis nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS‘as). Jei UPS‘o išėjime nebus sinusoidės – cirkuliacinis siurblys dėl to nebus labai laimingas, bet sistemą suksis ir nuo užvirimo ar užšalimo bus išgelbėta. Tai vienas pigiausių sprendimo būdų, kuris, dingus elektrai, užtikriną automatinį persijungimą rezervinį maitinimą. Trūkumai:  standartinių UPS‘ų maža baterijos talpa, baterijas reikia prižiūrėti (atnaujinti), išėjime dažniausiai būna ne sinusoidė, dėl to „pyksta“ siurbliai . Privalumai: pigus sprendimas su pilna automatika.

b)      Eilinis automobilinis akumuliatorius plius nedidelės galios inverteris (kažas panašaus į tokį: inverteris, gali būti ir ne toks galingas). Cirkuliacinis siurblys dėl to taip pat nebus labai laimingas (inverterių instrukcijose net rašoma, kad jų negalima jungti), automobiliniai akumuliatoriai nemėgsta būti pilnai iškrauti, bet kritiniu atveju tai gali išgelbėti Jūsų šildymo sistemą. Trūkumai: išėjime dažniausiai būna ne sinusoidė, dėl to „pyksta“ siurbliai, dingus įtampai reikia viską sujungti „rankomis“, t.y. jokios automatikos, ilgiau naudojant gali „užmušti“ akumuliatorių, ir galbūt, siurblį. Privalumai: tikriausiai pigiausias variantas.

c)      Benzininis/dyzelinis generatorius. Jų nesu bandęs, dėl to ko nors konkretaus ir praktiško negaliu pasakyti. Pigūs generatoriai turi vieną akivaizdų trūkumą: rankinį paleidimą, o agregatų su elektrinu starteriu (prie kurio, jei nėra, galima primontuoti automatinį paleidimą) kainą yra didelė (skaičiuojama tūkstančiais). Be to reikia spręsti dūmų nuvedimo problemą (jei naudojama patalpos viduj). O ir kuras jų ne iš pigesnių. Tiesa, yra ir nemenkas privalumas, lyginant su akumuliatoriniais sprendimais: kuro generatoriui galima sukaupti ilgesniam laikui (savaitėms), kai tuo tarpu akumuliatorius yra laikinas sprendimas galintis pagelbėti tik jei elektros nėra nuo kelių valandų iki kelių parų. Be to generatorius gali „pamaitinti“ ir kitus buitinius prietaisus.

 P.S. jei pas Jus name yra tik geoterminis šildymas ir dingo elektra – Jums nepasisekė. Vienintelis sprendimas tokiu atvejų – elektros generatorius. Jei turit kalną pinigų, mėgstat egzotiką ir esat drąsūs – galbūt neblogas variantas – vėjo jėgainė. Paprastiems mirtingiesiems – elektros generatorius naudojantis benziną/dyzeliną.

Raktai: nepertraukiamo maitinimo šaltiniai cirkuliaciniam siurbliui, Rezervinis maitinimas šildymo sistemai, Rezervinis maitinimo šaltinis, upsas sildymo sistemai, cirkuliacinio siurblio rezervinis maitinimas, rezervinis maitinimas, rezerviniai maitinimo saltiniai