D. Kreivio dienoraštis

Kodiniu pavadinimu „Pažyma“

Pagaliau, sensacijų sensaciją, beveik slapta D. Kreivio pažyma apie blogį Lietuvoje paviešinta. Aš, kaip tikriausiai ir tūkstančiai kitų politika besidominčių bendrapiliečių, išgirdę žinią apie šios sensacingos pažymos paviešinimą puoliau ją skaityti. Ir nusivyliau.

 Garsioji „pažyma“ tėra nepilnas ūkio ministro dienoraštis. Kada su kuo susitiko, ir kas jam „špygą parodė“. Visoje pažymoje gausu užuominų apie susitikimus, pokalbius (ar norą pasikalbėti), o realių spaudimo faktų ar korupcijos apraiškų nėra daug, ir tie patys senstelėję. Įdomu ir tai, kad daugelis pavardžių paliekamos tik „numanomos“ įvardijami kaip „seimo narys“, „akcininkas“ ir t.t.

 Kita įdomi pažymos savybė – daugelis „blogiečių“ – opozicija. Yra kelios nuorodos į koalicijos parnerius, bet nepastebėjau paminėto nei vieno konservatoriaus. Galbūt galima daryti prielaidą, kad pokalbiai su savo partiečiais bet kokiu klausimu nelaikomi spaudimu ?

 Keistai atrodo ir pažymos chronologija bei pateikimo laikas. Duomenys buvo kaupti visos kadencijos metu, bet „pateikti“, tik tuomet, kai jau ministras nebeturi ką parasti. Tikriausiai savaitės-dviejų bėgyje jis neteks savo krėslo. Galima susidaryti prielaidą, kad visą laika buvo renkamas „kompromatas“, kuris, atėjus laikui būtų panaudotas (tiesa.. jo kokybė neatlaiko jokios kritikos).

 Panašaus turinio pažymą galėjo surašyti bet kuris politika besidomintis žmogus. Joje išvardintos įmonės yra gerai žinomos, daugelis istorijų buvo linksniuotos spaudoje. Daugelis joje pateiktų faktų yra „numanomi“. Dar daugiau – visa Lietuvos politika yra pagrysta tuo pačiu principu: tu man, aš tau. Tai dalijamieji postai, priimami įstatymai, daromi sprendimai. Tai niekam ne paslaptis, to niekas neslepia.

 Aš nieko neturiu prieš patį D. Kreivį. Tai tikriausiai vienas iš „švaresnių“ ministrų per paskutinius metus, bet jo idealizuoti irgi nereikėtų. Kažko pastebimo Lietuvos ekonomikoje jis nepadarė, o visą šią širšalynę su spaudimu ir viešų pirkimų korupcija pastūmė tik gelbėdamas savo svylančią sėdimąją. Labai norėtųsi tikėti, kad pagaliau pajudės iš mirties taško korupcijos bastionai, bet tam tikrai reikia ko nors stipresnio, nei iš posto verčiamo ministro senstelėjusių memuarų.