Paskutiniu metu esu dažnai kaltinamas tuo, kad atstovauju dujininkus, šilumininkus, rusus ar didžiąją energetiką. Šį įrašą norėčiau skirti savo pozicijos atsinaujinančių energijos išteklių atžvilgiu išdėstymui:
- Aš dažniausiai aš atstovauju tik pats save (ir kitus vartotojus). Kartais orientuojuosi į tai, „kaip Lietuviai būtų geriau“ ir neturiu jokių sąsajų nei su šilumos nei su elektros gamintojais/tiekėjais, resursų importuotojais ir t.t.
- Niekur nedingsi – atsinaujinančius energijos šaltinius naudoti reikia (energetinis saugumas, tvari plėtra, priklausomybė nuo importo, vietinė rinka, dosnūs politikų įsipareigojimai ES ir t.t.). Vienintelis klausimas kuriuos ir kiek. Nepritariau ir nepritarsiu „pionieriškom“ idėjom be saiko skatinti visus iš eilės atsinaujinančius energijos išteklius: remti/skatinti reikia tik atsižvelgiant į gaunamą naudą ir tik tiek, kad įvykdytume įsipareigojimus.
- Pats savaime atsinaujinančių išteklių naudojimas yra teigiamas reiškinys, ypač kai tuo pačiu tvarkoma aplinka (ar surenkamos „šiukšlės“), bet atsinaujinančių išteklius naudojimas negali tapti savitiksliu reiškiniu, kuomet siekiama kuo daugiau ir kuo greičiau, bet nesirūpinama pasekmėmis. Atsinaujinančių energijos išteklių integracija turėtų būti bendros energetikos strategijos dalis.
- Su retomis išimtimis atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas didina elektros/šilumos/kuro kainas (viena iš retų išimčių – biomasė) ir tai man nepatinka.
- Mano nuomonę paramą reikia organizuoti remiantis rinkos principais (pvz. sertifikatais, kvotom ar pan.), o ne pasenusia komandine sistema, kur tarifas tvirtinamas valdžios struktūrų, o jo dydis be kitų veiksnių priklauso nuo juos tvirtinančių valdininkų „geranoriškumo“.
- Atsinaujinančių energijos išteklių nepamatuotas rėmimas skurdina Lietuvos žmones (ir mane) bei kenkia pramonės konkurencingumui.
- Aš nesu prieš atsinaujinančius energijos išteklius ir jų naudojimą, bet man labai nepatinka kaip šiuo metu jie yra remiami Lietuvoje.
P.S. aš suprantu, kad norint vystyti atsinaujinančius energijos juos reikia vienaip ar kitaip paremti, bet parama turėtų priklausyti nuo šių išteklių teikiamos naudos, o ne remiantis vystytųjų pageidavimais. Remti visų pirma reikia tas kuro rūšis, kurios yra ekonomiškai patraukliausias, ar sprendžia kitas, papildomas, problemas (tokias kaip miškų valymas ar pan.).
P.P.S. nesuprantu ir nepalaikau žmonių, kurie reklamuodami atsinaujinančius energijos šaltinius kalbą apie jų ekonomiškumą ir naudą remdamiesi esamomis ar būsimomis paramos schemomis (pvz. kaip pramoninkų atstovai gyrėsi kad jie įrodys saulės elektros ekonominį patrauklumą Lietuvoje). Tai elementarus pinigų perpumpavimas iš vienos kišenės į kitą ir su ekonomiškumu neturintis nieko bendro. Visada galima padaryti „auksinį“ verslą jei užsitikrini savo gaminamos produkcijos privalomą supirkimą už fiksuotas, iš anksto žinomas kainas, bet ar tokią veiklą galima vadinti verslu nesu tikras.
Raktai: atsinaujinantys energijos saltiniai problemos
Užsienyje visos valstybės remia, kad ir tais pačias šilumines elektrines, nes kitaip kaina elektros būtų be galo didelė ir šalis importuotų energiją, nes gyventojams būtų per brangu. Tai kodėl išimtis turi būti atsinaujinanti energetika? Niekada nepritarsiu, kad turi būti remiama šiluminės ir kt. neatsinaujinančios energetikos, o atsinaujinanti ne arba mažiau negu neatsinaujinanti, nes atsinaujinantis turi labai daug teigiamų pliusų, nekalbant apie tai, kad didėja nepriklausomumas valstybės, bet ir sukuriamos darbo vietos, energijos gavyba nėra sukoncentruota tam tikruose taškuose, nereikalauja neatsinaujinančių išteklių, mažiau nuostolių elektros tinkle (dabar vien tik tam, kad pasiektų gyventojus elektra per elektros tinklus prarandama net 40 % elektros energijos), nešildomas oras per vėdinimo sistemas elektrinių ir t.t.
Brrr. Daug ko likau nesupratęs.
Gal galima pavyzdžių kur tiesiogiai remiamos šiluminės elektrinės (jei galima ne tuos atvejus kai remiantis direktyva skatinamos kogeneracinės elektrinės, nes tai liečia tiek atsinaujinantį, tiek iškastinį organinį kurą deginančius įrenginius)
Būtų įdomu sužinoti, iš kur gavote nuostolių elektros tinkluose skaičių, nes jis ne tai kad netikslus.. jis užaukštintas kartais. O jei kalbėsim apie Jūms labiausiai užkliuvusį perdavimo tinklą (aukšta įtampa), tai ten nuostoliai (jei neklystu) yra apie 2%, t.y. mažiau nei dažnai skiriasi didelių ir mažų įrenginių nvk.
Beje, kad atsinaujinantys kuria darbo vietas iš dalies irgi mitas: nei vėjo nei hidro jėgainės darbo vietų nekuria.
Vietinė (arba paskirstytą gamybą) velgi nėra vien atsinaujinančių privalumai (ir ne visi atsinaujinantys gali būti priskirti paskirstytai gamybai).
Mitai ir legendos energetikoje labai paplitę. Kaip rašiau vakar tiems mitams kurti leidžiami šimtai milijojnų. Ištiesų tiesa yra kažkur per vidurį. Pavydžiui paklauskit Klaipėdiečių, ką jie mano apie medienos deginimą 🙂 Ypač tų, kur netoli pajūrio medienos katilinės gyvena.
Kęstuti, kuo daugiau sužinau apie energetiką ar betkurią kitą sritį, tuo geriau suvokiu savo žinių ribotumą. Tavo komentaras, kita vertus, skamba labai užtikrintai. Belieka tik pavydėti. 🙂
Dėl paramos dydžio (ypač foto elektrai) nesiginčysiu, man tik truputį keista, kad jei remiama elektros gamyba, nėra numatyta parama atsinaujinančių šaltinių naudojimui paskirstytam šildymui buitiniame lygyje.
Sertifikatų sistema ar fiksuoti paramos tarifai taip pat yra diskusijų objektas. Skirtingose šalyse taikomos abi sistemos, abi jos turi ir privalumų, ir trūkumų. Sertifikatai, pvz. padeda užtikrinti mažiausią kainą vartotojui, bet juos naudojant investavimo rizika yra didesnė (= pinigai brangesni), todėl sunkiau užtikrinti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimą.. Be to, sertifikatų naudojimas uždeda papildomą administracinę naštą, todėl nėra tinamas rėmimo būdas mikrogeneracijai. UK yra viena iš nedaugelio valstybių, jau ilgą laiką naudojanti sertifikatų sistemą, bet nuo balandžio ir ji įvedė fiksuotų tarifų sistemą mažai generacijai remti.
Klausimas – kodėl tavo manymu miškų valymas yra problema, kurią reikėtų spręsti?
Seku tavo dienoraštį, man patinka kai kurios mintys apie ekonomiką, premjerą, etc, taip pat ir energetiką, efektyvumą, ekonomiškumą, netgi patiko išsityčiojimas iš saulės energijos supirkimo tarifo. Tačiau šis postas (kaip dažnai kad ir būna, kai pasuki link atsinaujinančių), atleisk, visiškai neįgalus. Visų pirma dėl to, kad per visą “Straipsnį” nesugebėjai nei paminėti, nei atsižvelgt į aplinkosauginį aspektą (už ką verta ir morališkai-Privalu primokėti – gal ne 1.62 Lt, bet pats, pasakyk, kiek??): t.y., TARŠOS MAŽINIMĄ. kas yra labai svarbus, rimtas, neišvengiamas tikslas. Vienintelis atvejis, kai bandai pasukt link šio aspekto, tai būna.. pasvarstymas apie “miško apvalymą nuo skiedrų”. Juk tai juokinga.
Mažesnė aplinkos tarša pati savaime yra teigiamas dalykas, bet tarša nelygu taršai. Reik susitarti apie kokią taršą kalbam. Tikriausiai suktikčiau papildomai mokėti (jei tai būtų neišvenigama) už SOx, kietasias daleles, sunkiuosius metalus, bet už CO2 ne.
Aš nieko prieš, jei tu nori mokėti daugiau kad būtų mažinama tarša (beje, kiek sutiktum pats primokėti už ekeltrą ? o už šilumą ?), bet priversti už tai mokėti visus, ir dar remiantis tik kažkokio valdininko pasamprotavimais (ar lobistu pasiekimais) nesutinku.
Beje, pasidomėk pajūrio medienos katiline (degina biomase) ir jos poveikiui aplinkiniams gyventojams.
P.S. jei tikrai nori padaryti paslaugą planetai ir sumažinti taršą… nepirk nieko kiniško (jie energija iš anglies gamina). Ir jautienos nevalgyk (ir pieno negerk). Yra šimtai būdų kaip mažinti taršą. Užsiciklinimas ant energetikos yra nesveikas.
O kokios problemos su ta katiline? Neteko nieko girdėti.
Tai kad “užsiciklinęs ant energetikos” esi nebent būtent tu, o ne aš. Iš kur ištraukei? Iš kur ištraukei, kad man kita tarša nerūpi, tik co2? Iš piršto lauži, todėl ir tavo argumentacija atitinkama.
Beje, dėl co2 sutinku. tačiau tiek atominė, tiek kitos, mazutinės, anglies ar t.t. elektrinės, išskiria daugybę, daugybę kitų teršalų ir kenksmingų junginių, bei ardo aplinką nuo pat žaliavų-gavybos (ir pasiruošimo jai) fazės.
Ekologinės koncepcijos yra rimtos ir vadinti jas “kažkokio valdininko pasamprotavimais” man ne argumentas, tik juokingas drabstymasis, su kuriuo ginčytis neverta. Jeigu tai neišvengiama (nors nesu tikras, kad taip yra), šiek tiek (protingu lygmeniu) primokėti turi taip, VISI, (ypač turtingesni), nes toj pačioj žemėj gyvenam. net ir eko-skeptikai gyvena čia ir naudojasi gamtiniais resursais, todėl jų “nuomonė”, kad tie gamtiniai resursai nieko nereiškia ir su tarša derėtų “susitaikyt”, nėra argumentas.
Ok. paklausiu paprastai. Kiek sutiktum primokėti už privilegiją naudoti vien tik “žalią” energija (t.y. kiek sutiktum mokėti už elektrą daugiau nei visi aplinkiniai dėl to kad ji yra atsinaujinanti ?)
5 ct./kWh ? 10 ct/kWh ? 15 ct/kWh ? 50 ct/kWh ?
Ar kaip ir visi politikai: generuojam gražias idėjas, už kurias turi mokėti visuomenė ?
Daliau,
jei esi kaltinamas, nereiškia kad turi teisintis. Tačiau išdėstyti nuostatas visada sveika. Kaltintojai paprastai to nedaro.
Asmeniškai palaikau nuostatas 99%. Vienas dalykas, dėl kurio papildyčiau –
“6.Atsinaujinančių energijos išteklių nepamatuotas rėmimas skurdina Lietuvos žmones (ir mane) bei kenkia pramonės konkurencingumui.”
Kol tai nėra masiškai paplitę, tai beveik neįtakoja tarifo, kuo argumentuoja ir politikų įrankio VKEKK atstovas D.Janulionis. Tačiau esmė tame, kad tokie lubistiniai valdžios sprendimai pažeidžia protingumo ir teisingumo principus, ir skatina socialinę atskirtį, švaistydami lėšas ir leisdami keliems stambiems “viarslinykams” pelnytis, susirenkant pinigėlius iš mūsų, po kelis centus ar litus per dieną – jau nebesvarbu.