Feb 192010
 



(tiksliau kai spaudos pranešimus ruošia žmonės neskaitę ataskaitos)

 Šiandien valstybės kontrolė išplatino spaudos pranešimą apie atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo Lietuvoje auditą. Pirmi du šio pranešimo sakiniai atskleidžia, kad pranešimą ruošė žmogus, neturintis nei menkiausio supratimo, apie eina kalba. Citata iš BNS:

 Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas rodo, kad Lietuva turi visas galimybes iki 2020 metų iš jų gauti 20 proc. energijos, kaip reikalauja Europos Komisija. Tai sudarytų sąlygas turėti pigesnę elektrą ir šilumą, padidinti šalies energetinį nepriklausomumą.

Kas su energetika nesusidūręs: iki 2020 Lietuva yra įsipareigojus sunaudoti ne mažiau 23% atsinaujinančių (nuo sunaudojamos energijos). 20% yra ES, kuris Lietuvos tiesiogiai neliečia. Tiesa, pačioje ataskaitoje yra minimas teisingas skaičius. Tikriausiai žmogus ruošęs pranešimą spaudai nepasivargino net ataskaitos santraukos perskaityti. Kitas labai įdomus pareiškimas – kad naudojant atsinaujinančius atpigs elektra. Kitais žodžiais tariant, perkant elektrą aukštesne nei rinkos kaina  iš atsinaujinančių.. turėsim pigesnę elektrą. Absurdas. Šiuo metu tarp „žalių“ ekonomistų yra madingi pasvarstymai kaip sužaisti mokesčiais, dotacijomis ar lengvatomis taip, kad ir atsinaujinantys energijos šaltiniai galėtų gyvuoti, ir rinka veiktų ir energetika vis dar liktų „įperkama“, bet čia jau nebe blogo tema…



Prisipažinsiu, kol kas pačios ataskaitos nespėjau perskaityti, tik pavarčiau. Yra joje vietų, su kuriomis sutikti negaliu, nors daugeliui išvadų bent iš dalies pritariu: nėra pas mus vientisos atsinaujinančių išteklių rėmimo politikos, nėra netgi pakankamai informacijos kad šią politiką suformuluoti.

 Jei kas nori paskaityti ataskaitą ji yra čia,  santrauka yra čia:

  14 Responses to “Kai apie energetiką rašo profanai”

  1. Kolega, dar ne vėliau kaip pernai saulės energijos projektuose JAV buvo pasiekta ta pati kaina kaip “neatsinaujinančios” energetikos. atsibodo tavo užknistas tendencingumas. aišku, suprantama, kad Lietuvoj laimės ne saulės energetika artimiausiu metu, reikia galvoti kitus. Bet ne bliuznyti, kaip tu čia atsisėdęs, kad kas pigiau – tas geriau, ir sėdėkim toliau ant mazuto statinės. absurdas kažkoks.

    • Mes abu tendencingi. Aš už elektrą noriu mokėti mažiau, tu nori pastumti savo žalias idėjas. Kaip bepažiūrėsi, Lietuvoje elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių yra brangesnė nei naudojant iškstinį kurą. Su tuo sutinka net atsinaujinančių lobistai (tvirtindami kad jems reikia dar daugiau paramos).

      Kitavertus, argi fakto konstatavimas gali būti laikomas tendencingumu ?

      Galima be perstojo svaičioti apie žalias idėjas, bet bent jau elektros sektoriuje viskas baigiasi tuo, kad lobistai daro gražų bizniuką eilinių vartotojų sąskaita ir nieko daugiau.

      Beje, mazuto beveik niekas dabar nebekurena. Labai jau brangus malonumas.

  2. Sutinku – išvada, kad nėra vientisos politikos, yra teisinga. Tačiau pati atsakaita – bevertė. Didžioji jos dalis paremta įvairias šališkų organizacijų teiginiais, nepateikiant nuorodų į šaltinį, kad būtų galima patikrinti skaičiavimų prielaidas. Labai menkai atsivželgiama tiek į ekonominius, tiek ir į ekologinius aspektus. Be to, ataskaitoje daug klaidų ir šiaip absurdiškų teiginių. Štai keli perliukai:

    – “Taigi, kad būtų galima optimaliai išnaudoti saulės energijos rezervus, turi būti imamasi priemonių gerokai sumažinti elektros, pagamintos naudojant saulės energiją, savikainą.” – Valstybės kontrolė siūlo spręsti problemą išrandant pigesnes saulės baterijas…

    – “(…)vėjo jėgainių (apie 10 proc. esamų vėjo energijos rezervų), energijos gamyba 2008 m. sudarė 142 TWh (…).” Kitaip sakant, daugiau nei 10x viršijo šalies elektros energijos poreikius.

    – “Pažymėtina, kad investicijos energijos gamybos plėtrai naudojant AEI yra rezultatyvesnės negu energijos taupymui.” Be komentarų.

    Visa ši ataskaita – tiesiog įvairių šaltinių kompiliatas. Ją rašant visiškai neatsižvelgta į jų patikimumą ir “už borto” palikta daug svarbių aplinkybių.

  3. Adomai, bet dėl pirmos citatos (nors kitos tikrai juokingos) VK visiškai teisi – pigesnes ir efektyvesnes baterijas kurti reikia, ir tas kasdien ir daroma pasaulyje. bėda ta, kad daugelis patobulinimų kažkodėl neprieina masinės gamybos, ko, esu įsitikinęs, negalima visiškai suversti jų trūkumams.

    • Linai,

      nurodyti strategines taikomųjų tyrimų kryptis nėra nei šio audito, nei valstybės kontrolės tikslas. O tas sakinys yra tolygus pasakymui, jog “tam, kad išspręstume didelio vaikų mirtingomo Afrikoje problemą, turi būti imtasi priemonių skurdui sumažinti”. Lyg ir viskas akivaizdu ir teisinga, bet jokie klausimai tuo neatsakomi. Taip pat tiesa, kad pasaulyje vystoma daugybė saulės energijos tyrimų projektų. Daugelis jų neprasimuša iki komercializavimo dėl įvairių priežasčių, kurios paprastai susiveda į vieną – nėra “business case” (atsiprašau už anglicizmą, nežinau, kaip lietuviškai) šiandieninėje ekonomikoje, kuri neatsižvelgia į taršios energijos išorinius kaštus visuomenei (externalities). Daugelis tokių projektų susiduria su rimtomis problemomis perkeliant technologiją iš laboratorinio prototipo į rimtesnio dydžio produktą. Internete yra daug įvairių filmukų apie “persilaužimą garantuosiančias naujas technologijas”, bet dažniausiai jie, deja būna tik išankstiniai reklaminiai “anonsai”, skirti privilioti investuotojus. Tuo jokiais būdais nenoriu pasakyti, kad tai ne perspektyvi sritis, tiesiog situacija nevisada yra tokia rožinė kaip vaizduojama.

      • ačiū. iš dalies sutinku su argumentais. tačiau palyginimas su vaikais ir skurdu nors iš pirmo žvilgsnio ir šmaikštus, bet iš tikrųjų perspaustas (nes “pigesnės/efektyvesnės baterijos” nėra tokia utopinė mistika, kaip “skurdo panaikinimas”). jei tyrimas/”auditas” yra apie alt. šaltinių panaudojimo efektyvumą, tai kodėl nedavus užuominos apie taikomųjų tyrimų kryptis, jei strategijose tokių krypčių nėra, o tai galėtų būt sprendimas? kam apsiriboti dirbtiniais žanrais “na čia ne šio teksto tikslas”, jei tarpžanrinės įžvalgos dažniausiai duoda daugiau? Taigi

        Aš matau aiškų prieštaravimą-sau tarp “jokie klausimai tuo neatsakomi” (gera kritika tik iš pažiūros) ir “nurodyti strategines taikomųjų tyrimų kryptis”. Yra labai tikėtina, kad toks nurodymas (t.y. realus atsižvelgimas) duotų didelių pastūmėjimų; nors paties jų formulavimo juokingumą suprantu.
        o dėl pastabos apie internetinius filmukus, irgi iš dalies sutikčiau, bet galbūt irgi iki galo nesi pasidomėjęs naujausiais ir jau taikomais, jau-nebe-laboratoriniais projektais.. nu, žodžiu. o kodėl tu toks anoniminis?

        • Linai,
          Šiaip smalsu, jei ne paslaptis, koks paties bazinis išsilavinimas ? Klausiu nes susidaro įspūdis, kad nelabai gaudais nei energetikoj, nei atsinaujinančioj energetikoj, nei ekonomikoj.
          Be to jaučiama didelė reklamos ir skambių šūkių įtaka.

        • Linai, nesiginčysiu dėl to kas yra ir kas nėra utopija. Taip pat nemanau, kad esu visažinis, todėl jei žinai naujų projektų, kurie paneigia tai, ką rašiau – būtų įdomu su jais susipažinti.

  4. ir kas gi mokes uz sita “zalia” elektra ? ar tik ne vartotojai ?
    Tai per brangus trumpalaikis nereikalingas Lietuvai projektas.

    vienintelis daiktas kuris apsimoka, tai saules kolektorius vandeniui sildyti ant stogo, visa kita tai lobistu stumiami projektai.

 Leave a Reply

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>

(required)

(required)