Mano, kaip ir daugelio šio blogo skaitytojų gyvenime bendravimas elektroniniu paštu (e-mail) užimą svarbią vietą. Išsiuntus elektroninį laišką dažniausiai automatiškai daroma prielaida, kad adresatas mūsų laišką (ir prie jo prisegtus failus) gaus. Gaila, bet realiame gyvenime ne visada tai tiesa. Žemiau pateiksiu situacijų savo praktikos, kai išsiustas laiškas dingsta arba nueina nepilnas:
-
Laiškai dingsta, kai neteisingai užrašomas laiško gavėjo adresas. Primityvi, bet man dažnai pasitaikanti klaida. Tiesa, neteisingai užrašius adresą, dažnai gaunamas pranešimas, kad adresatas, kuriam rašėte laiką neegzistuoja, bet taip būna ne visada. Kai kurie pašto serveriai yra sukonfigūruoti taip, kad jie paprasčiausiai „suvalgo“ laiškus, kurių adresato negali rasti. Kartais, netyčia, pataikome į kitą, egzistuojantį adresą. Neteisingai parašyto pašto adreso problemą išspręsti yra labai nesunku naudojantis adresų knygelėmis arba paprasčiausiai atsakant į senesnį laišką.
-
Kartais laiškai nepasiekia adresato vien dėl to, kad yra per trumpi (ir yra nufiltruojami kaip šiukšlės). Ne karta yra pasitaikę, kai laiškas nenueina kai siunčiamas vien tik telefono numeris, prisegta nuotrauka ar internetinės svetainės adresas. Tokiu atveju labai padeda senesni laiškai: atsakant į senesnį laišką (su citavimu), turime pakankamai teksto, kad pašto apsaugos programos laišką praleistų. Kitas variantas – prie siunčiamo numerio ar adreso pridėti nedidelę įžangą ir parašą.
-
Naudojant paprastesnes, užsienio rinkoms skirtas, pašto apsaugos nuo šiukšlių priemones pasitaiko, kad jos normalu, Lietuvišką, tekstą priimą kaip šiukšles. Kaip apsisaugoti nuo tokių „apsaugų“ – neįsivaizduoju.
-
Siunčiant laišką keletui adresatų, jo dingimo internetinėse platybėse tikimybė yra tiesiogiai proporcinga adresatų skaičiui. Šią situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad dalis adresatų, kurių serveriai sukonfigūruoti liberaliau, gali gauti Jūsų siustą laišką, dalis jo negauti (ir nėra jokios informacijos kas laišką gavo kas ne.). Be to, laišką „nufiltruoti“ gali ir Jūsų naudojamas serveris, palaikęs jį SPAM‘u. Šioje situacijoje kartais padeda BCC naudojimas, bet ir tai ne visada. Norint Jūsų išsiustam laiškui suteikti daugiau galimybių pasiekti adresatą – reikia jį rašyti kiekvienam adresatui individualiai
-
Pašto serveriai, ypač didesnėse organizacijose, nelabai mėgsta prie laiško prisegamus failus (bylas). Beveik visada yra ribojamas prisegtų failų dydis. Ribojimai gali prasidėti nuo kelių megabaitų (mažiausią kurį mačiau – 3MB, bet gali būti ir mažesnių). Pikčiausia, kad dažniausiai per didelis laiškas tiesiog dingsta, siuntėjas ar gavėjas nėra apie tai informuojami. Kita laiško dingimo priežastis gali būti siunčiamų bylų plėtiniai. Vieni pašto serveriai nemėgsta paleidžiamųjų failų (pvz. exe), kiti atmeta ofiso dokumentus (tiek doc, tiek xls), dar kiti nemėgsta archyvų. Dažniausiai prieš siųsdamas negali žinoti, ar siunčiamas failas praeis pro apsaugas. Tiesa, kartais prieš atmesdami tokį laišką serveriai apie tai informuoja siuntėja. Kartais gavėjas laišką gauna… tiesa be priedų. Šią problemą dažniausiai sprendžiu siųsdamas antrą laišką, prašydamas patvirtinti, kad pirmojo priedai adresatą pasiekė sėkmingai.
Šias problemas iš dalies galima spręsti elektroninio pašto priemonėmis, leidžiančiomis prašyti gavėjo patvirtinimo apie gautą laišką. Egzistuoja du laiško gavimo patvirtinimo būdai (kurių galime pareikalauti siųsdami bet koki elektroninį laišką):
a) pristatymo metu (siunčiamas serverio, kai jis gauna laišką). Šis patvirtinimas garantuoja, kad jūsų adresato serveris laišką gavo, bet tai nereiškia, kad jis bus pristatytas adresatui. Po šio patvirtinimo išsiuntimo Jūsų laiškas gali būti sėkmingai „nufiltruotas“.
b) perskaitymo metu (siunčiamas adresato, kai jis tą laišką perskaito). Jei gavote šį patvirtinimą – tai dažniausiai reiškia, kad adresatas Jūsų laišką perskaitė. Jei negavote… tai nereiškia nieko. Priklausomai nuo adresato pašto programos konfigūracijos, šis pranešimas gali būti siunčiamas automatiškai, atmetamas automatiškai arba vartotojui leidžiama kiekviena karta pasirinkti.. nori jis siusti patvirtinimą ar nenori.
Reziumuojant: Prieš keletą metų negalėdavau suprasti, kodėl rimtesnės kontoros visada atsako į elektroninius laiškus, net ir tuos, kurie nereikalauja atsakymo. Dabar jau kuris laikas ir aš atsakinėju į visus svarbesnius laiškus. Dažniausiai trumpa fraze padėkodamas už ką nors ar pažadėdamas atsakyti vėliau. Vien dėl, kad rašantysis žinotų, kad aš jo laišką gavau. Taip pradėjau labai vertinti visus, kurie kaip nors parodo, kad mano rašytas laiškas juos pasiekė.
[…] This post was mentioned on Twitter by Blog'ų metraštis. Blog'ų metraštis said: Kodėl dingsta elektroniniai laiškai: Mano, kaip ir daugelio šio blogo skaitytojų gyvenime bendravimas elektron.. http://bit.ly/agreuU […]
Kuriant naują el. pašto serverį, tenka pasirūpinti begale dalykų, tarp kurių svarbiausi yra 2-3: saugumas, stabilumas ir interneto ryšys iki pašto serverio.
Tinkamai suderinti saugumą su stabilumu, plius dar atsižvelgti į vartotojų poreikius – šiandien yra beveik menas. Nesistebėk, kad niekas nesiunčia pranešimų apie tai, kad tavo laiškas su prisegta exe byla nepasiekė adresato ir buvo paliktas serveryje su žyma “banned”. Tai daroma stabilumo sumetimais, kadangi vos per keletą dienų galima užsukti tokią niekada nepasibaigiančių laiškų grandinę, kad joks “geležis” to neatlaikys. Tarkim elementarus el. pašto serveris aptarnaujantis 150-200 vartotojų, per parą gauna apie 500-800 el. laiškų šlamšto. Didžioji dalis jų ateina iš neegzistuojančių el. pašto adresų. Kitaip sakant, laiškai tik pasirašomi atsitiktinai sugeneruotų el. pašto adresu. Čia tik svarbi sąlyga, kad domenas būtų egzistuojantis. Į tokius laiškus pabandžius atsakyti, išsiuntimo eilėje susikauptų keletas šimtų laiškų, kurių nebūtų galima pristatyti, kadangi šie buvo atsiųsti iš neegzistuojančių el. pašto adresų. Jei domenas atitaikytas gerai, grandinė tęsiasi toliau… Atsakymas apie nepristatytą laišką siunčiamas neva kažkokiam adresatui, pašto serveris laišką priima, tačiau neradęs tokio adresato, grąžina laišką atgal. Ir visi tai vyktų nuolat bei su geometrine progresija didėjančiomis apimtimis. Po keletos dienų ar savaičių, priklausomai nuo serverio galingumo, aptarnauti naujus laiškus resursų nebelieka. Serveriai užsiimtų tik pranešimų siuntinėjimu. Neįmanoma paskaičiuoti kiek interneto srauto pasaulyje sutaupoma dėl to, kad išjungiama pranešimo siuntimo funkcija, tačiau skaičiai būtų tikrai milžiniški.
O SPAM apsaugos, tai jos saugo ne tik nuo tikrų šiukšlintojų, bet ir nuo el. paštu visiškai nemokančių naudotis žmonių. Jei kas nors į laiško Subject laukelį surašo viską ką nori pasakyti laiške (nors tai ir tėra trys žodžiai) bei tam dar panaudoja vien tik didžiąsias raides, o patį laišką palieka visiškai tuščia, tai kaip pas mus mėgstama sakyti – gerai, kad adresatas tokio laiško ir negavo… Tiesiog reikia įprasti laišku rašyti tvarkingai, lietuviškom raidėm ir ne 1 ar 2 žodžių ilgio. Be to, laiškais nereikia siuntinėtis filmų. Failų perdavimui yra FTP protokolas, o laiškams naudojamas SMTP, POP ir IMAP.
Ačių už pašto serverio administratoriaus pozicijos išdėstymą.
Administratorius aš labai gerai suprantu, bet kaip vartotojui tai nemažai nervu kainuoja: nusiunti ataskaita kokiam dideliam viršininkui į kitą įstaigą.. po po poros dienų jis skamibna kad negavo. Arba tau siunčia ką nors… ir po savaitės piktinasi kad nereaguoju.
FTP protokolas žinoma yra šaunu, bet kūkim realistai – tai miręs reikalas. neįsivaizduoju nei ministersko nei kokios agentūros darbuotojo.. kuris galėtų duomenis i FTP sudėti. Žinybinių nėra, vieši nelabai tinka. Kolkas gelbėja rapidshare, bet… kai ant vieno IP sėdi 100 vartotoju juo naudotis sunku.
O aš žinau labai daug FTP naudojimo pavyzdžių… ir pats net kelis naudoju… Tiesa, patogu gal labai ir nėra, tačiau bent jau problemų nekyla su pristatymais.
O už sugadintą el. pašto sistemą, reikia dėkoti jo populiarumui, kuris suviliojo beveik visus spamerius, programišius (keistas žodis 🙂 ) ir šiaip įvairiausio plauko žmones, kurie pasinaudodami el. paštu stengiasi įgyvendinti kokius tik nori tikslus.
Kadaise aš turėjau “nuosava” FTP serveriuką, tuomet juo irgi aktyviai naudojausi, tiek asmeniniais tiek darbo reikalais, bet dėl saugumo teko jo atsisakyt. O viešais ftp naudotis taip ir neipratau.