Savo gyvenime esu domėjęsis labai daug kuo pradedant markučių ar degtukų etikečių kolekcionavimu ir baigiant fotografija ar pirotechnika, bet ankščiau ar vėliau tai pabosdavo. Ir tik susidomėjimas peiliais išliko. Pirmas mano peilis buvo bato formos, plastmasinėm kriaunom gal kokiu 2 cm. ašmenimis. Iš kur jį gavau – nepamenu. Gal kur kieme radau, arba kažkas atidavė. Nepamenu, bet peilis buvo tikrai prastas: net pieštuko pasirošt negalėjau. Bukas, su nulenktu galu. Po to buvo keletas rusišku, su anglinio (rūdijančio) plieno ašmenimis ir minkštos plastmasės kriaunomis. Kokybe jie irgi nepasižymėjo. Pasiknisęs po stalčius – dar koki galbūt ir rasčiau, bet tikrai dėmesio neverti tiek geležtės kokybe, tiek ergonomika nusileidžia dažnam kinetiniam peiliukui už 10-20 Lt.
Kai pradėjau gauti nuosavas pajamas (pradžioje stipendija, vėliau ir atlyginimas) galėjau daugiau leisti šiam savo pomėgiui. Pradžioje mane traukė peiliai „su bloga reputacija“: itališki stiletai, balisongai, automatika. Iš tų laikų liko tik pomėgis balisongams. Pirmasis mano automatinis stiletas po gero pusmečio žaidimų subyrėjo. Tikriausiai spyruokle buvo per stipri. Nežinau. Nuo to laiko gan kreivai žiūriu į automatiką. Savo kolekcijoje turiu tik vieną tikrai automatinį peilį – tai klasikinis Mikov‘as. Netgi taip vadinamų „assisted opening“ nelabai mėgstu.
Prieš kelias savaites, kai perdėliojau savo peilių kolekciją, pastebėjau, kad laikui bėgant mano pomėgiai ženkliai keitėsi. Pradžioje buvo dideli, agresyvūs peiliai. Taip pas mane atsirado Cuda (mad) Maxx, Cold Steel Vaquero grande. Vėliau pradėjau teikti pirmenybę funkcionalumui: kad būtų patogūs nešiotis ar naudoti. Daugelis mano peilių tikriausiai niekada nebus naudojami pagal paskirti, bet visada malonu žinoti, kad jei prireiks, galėsiu juos panaudoti ir jie manęs neapvils. Taip pat mano kolekcija dažnai papildo ir peiliai, kuriuose yra panaudoti nauji sprendimai, net jei tai ir būtų didžiausia kvailyste (turiu savo kolekcijoje lenktini peilį, kurio ašmenys fiksuojas užlenktoje pozicijoje. Net ir labai norėdamas jo su viena ranka neatlenksi. Net ir su abiem reikia „pasistengti“. Arba kad ir šis CRKT šedevras:
Van Hoy Snap Lock
Pabaigai noriu parašyti pagiriamąjį žodi Leatherman Wave. Jau 7 metus nešiojuos šį įranki vos ne kasdien (tik kai reikia kur nors skristi – palieku namie). Tai pirmos kartos Wave, be galimybės keisti atsuktuvų antgalius (kartais to trūksta). Nors jis naudojamas toli gražu ne kasdiena, bet yra ne karta labai pravertęs. Galbūt tik pjūklą nelabai naudoju. Retai kada prireikia ką nors nedidelio ir dar medinio nupjauti. Beje, neseniai prie mano peilių „kolekcijos“ prisijungė ir Charge TTi. Taip pat labai smagus multifunkcinis įrankis, turintis tiek titano kriaunas tiek vieną S30V plieno geležtę tiek papildomų antgalių komplektą, bet jei kas rinksis tarp Wave ir Charge TTi – turiu parekomenduoti Wave. Bent jau mano atvejų abiejų šių įrankių funkcionalumas identiškas (nemanau kad man kada reikės specialaus kablio diržams pjaustyti), o Wave kaina yra ženkliai mažesnė.
Raktai: peiliai, automatiniai peiliai, automatinis peilis