Taip, krepšinis Lietuvoje mire. Ir mirė jis ne šiandien, kai Lietuvos rinktine užsitikrino nepatekimą į finalą, ir aplamai ne šio čempionato metu, kuomet kone kiekvienos rungtynės galėjo tarnauti vaizdine medžiaga kaip nereikia žaisti. Ilga laika Lietuva buvo krepšinio šalis. Kai visa tauta vieningai skandavo „auksas mūsų o ne rusų“ krepšinis buvo gyvas. Net kai atsidarė sienos.. ir mūsų (Lietuvos) krepšinio grandai išvyko žaisti į NBA krepšinis vis dar buvo gyvas. Klubinėse komandose tuomet vis dar žaidė kone vieni lietuviai. Ir patekti į rinktines visiems buvo prestižas. Dabar yra kitaip. Ir čia, Lietuvoje, krepšinis tapo eiliniu verslu. Taip, aistringu sirgalių minios vis dar tiki kad krepšinis tai sportas. Kone nacionalinis pasididžiavimas, bet jie klysta. Smarkiai klysta. Tiek krepšininkai, tiek treneriai yra eiliniai samdomi darbuotojai, kurie keliauja ten kur geriau mokama. Eilinis biznis ir nieko daugiau (turiu nuvilti visus, kurie čia mato patriotizmą ar dar kažką).
Scenarijus atrodo maždaug taip: jaunimėlis verčiasi per galva, kad patektu pas mus į klubus, vėliau, jei labai pasiseks į rinktinę. Tai geras šansas parodyti plačiam potencialų darbdavių skaičiui. Prisistatymas, vietoj CV. Po to rimti kontraktai su klubais, ir noras žaisti rinktinėje dingsta. Kam tie bereikalingi stresai, galimybė susižeisti ir anksčiau laiko baigti karjerą (bei netekti gero uždarbio).
Siūlyčiau daiktus vadinti tikraisiais vardais: krepšinis (profesionalus) tai ne sportas, o tik papildoma galimybė su draugais susėdus išgerti alaus. Papildoma „proga“ ir nieko daugiau.
P.S. profesionalų sportą aplamai reikėtų uždrausti, kaip visiškai nereikalinga, netgi sakyčiau kenksmingą visuomenei veiklą.
Tuo tarpu mums mėginama įbrukti suluošinta ir karikatūriška lietuviškumo samprata, neva lietuviškumas tėra etnokultūrinis tam tikros žmonių grupės bruožas. Neva tautiškumo esmę išsemia cepelinai, alus, tautiniai šokiai, o aukščiausia tautos solidarumo išraiška – krepšinis.
Ir pats esu krepšinio gerbėjas, tačiau kai skelbiame, kad krepšinis – antroji Lietuvos religija, kartu paskelbiame ir apie savo dvasinę, moralinę ir intelektualinę degradaciją. Juk prisiminkime, anais laikais už lietuvių krepšininkus sėkmingai „sirgo“ ne tik apie Lietuvos nepriklausomybę svajojantys patriotai, bet ir tie, kurie tuos patriotus sodina į kalėjimus. Kitaip tariant, išnyko supratimas, kad tikrasis solidarumas, vienybė ir patriotizmas autentiškai pasireiškia rimtais darbais, o ne pramoginių renginių arenose.
http://www.versijos.com/2011/09/28/lietuva-islikimo-kryzkeleje