Popierinė knyga, tai tikriausiai labiausiai paplitęs XXI a. fetišas.
Iki pat XX a. paskutiniojo dešimtmečio popierinė knygą/spauda praktiškai neturėjo alternatyvų. Jei norėjai paskaityti – tekdavo į rankas imti popierių. Kad ir tą pačią knygą. Išpopuliarėjus kompiuteriams ir internetui, vis didesnę skaitymo dalį buvo galima perkelti iš popierinio į elektroninį formatą. Taip skaityti naujienas gal ir patogu, bet ilgesniam (knygų) skaitymui kompiuteris nėra patogus.
Šiandien yra visavertė alternatyva popierinėms knygoms – elektroninės. Į knygos dydžio, bet plonesnį įrenginį galima susikrauti dešimtis (šimtus) knygų, jas pateikti norimo dydžio šriftu ir t.t. Skaityti tikrai patogiau nei popierinę. Jos nesilamdo, nenušiūra ir laikyti rankose lengviau nei kokį „Karas ir Taika“ popierinį leidimą. Šiandieninės skaityklės netgi leidžia pasibraukti norimą tekstą ar rašyti pastabas paraštėse.
Dėl to man keistai skamba vis pasikartojantys pareiškimai, kaip malonu skaityti popierinę knygą. Koks tai malonumas laikyti rankoje popierinę knygą ir t.t. Tokia retorika skamba reportažuose iš kiekvienos knygų mugės. Panaši retorika išlindo vakarykštės panoramos laidoje, kai viena Klaipėdos mama aiškino koks gėris yra laikyti rankoje popierinę knygą. Mano nuomone tai ne kas kita, kaip madingas fetišizmas. Save prie intelektualios publikos priskiriantys piliečiai garsiai samprotaują apie savo potraukį popieriui. Tiksliau popierinei knygai. Kaip ir gūžiame žmonijos priešaušryje yra meldžiamasi ne turiniui o formai. Tam pačiam mediniam stabukui, tik šį kartą ne tik nukirstam bet ir perdirbtam. Popieriui. Ir taip elgiasi dažnai išsilavinę, save sąmoningais laikantys piliečiai.
Šūkis: jei esi sąmoningas pilietis – nepirk popierinių knygų.
Kiek dėl to bus išsaugota medžių. O jei jau yra nepakeliamas noras pačiupinėti balkšvą popieriuką išmarginta juodai – nueik į biblioteką.
Kaip tu gali šitaip kalbėti. Juk taip malonu pasiėmus knygą įsirangyti fotelyje, uosti jos kvapą, liesti jos šiugždančius lapus, girdėti kaip verčiasi lapai… Pasijuntu intelektualiai, net nesuprasdamas turinio. O tu siūlai skaityti KOMPIUTERIO ekrane į kurį visą dieną spoksojau darbe.
Aš ir sakau.. fetišizmas. Vertini formą o ne turinį. Beje, ne kompiuterio o e-knygų skaityklės. Su e-ink.
Bet kaip gražu prisidėti knygų pilnas lentynas. Vis žiūriu į jas ir žiūriu. Kai kas nors ateina į svečius pradeda mane girti, – oho kiek knygų, oho koks tu apsiskaitęs ir protingas. Ir visai nesvarbu, kad skaityti beveik nemoku.
Jeigu elektroninių knygų skaitykles gamintu iš oro tai gal bent kiek ir pritarčiau. Žinant technologinius procesus sakyčiau popierinė knyga mažiau žalos daro planetai 😀
Nesutinku su Praeiviu. Taip pagaminimas vienos eknygų skaityklės kenkia daugiau nei vienos pknygos. Bet juk su skaitykle jų perskaitysi šimtus. O dabar mada kišeninius romanus išleisti vos ne albumų formato.
kliedesiai tas medziu saugojimas Pagamintos popieriaus mases daugiause suanduojama pakuotem, reklamom. Vos 7 procentai jo tampa laikrasciais ir knygom.
Išnyks tos popierinės knygos kaip ir popierinės nuotraukos 🙂 Lietuvoje tik tų elektroninių knygų leidyklols nepopuliarina, nes bijo piratavimo.
Man kažkodėl atrodo, kad tie knygų uostytojai, nėra nei skaityklės rankose laikę, nei šiaip daug skaito…
Formatas – turi būti patogus, lengvai nešiojamas ir užimti kiek galima mažiau vietos. Popierinės knygos – to nesiūlo.
Man labai patinka stebėti žmonių reakciją žaidžiant su skaitykle – pirma sako, kad negalėtų skaityti, po poros minučių žaidimo – ko nors defaultinių klausimų (Kiek knygų telpa?, Kiek laiko užtenka baterijos?), aišku, atsakymai į šituos klausimus – pradžiugina. 😀
Ir tiek užtenka, kad žmogus suprastu, kad knyga – ne formatas ir popierius tikrai nėra ta forma kuri išliks…
Na aš turiu pasiskolinusi skaityklę. Skaitau tas knygas, kurias lyg ir noriu perskaityti, bet pinigų popierinei gaila, tai yra tokios nepirkčiau, į lentyną nedėčiau. Su skaitykle nepalyginamai patogiau nei kompiuterio ekrane, bet su tikra knyga negaliu lyginti. Tikri puslapiai gerokai malonesni. Ir niekada neišsikrauna baterija. O dėl gamtos saugojimo, na tai nereiktų ir šio įrašo, komentarų rašyti, nes kiek energijos tam išnaudojam…
vienintelis fetišas yra dviratis su veidrodėliais, o čia parašyta tik viena pusė, kuri autoriui patinka, bet neįvertinant kitų aspektų. sakyčiau, kad ši post’as yra identiškas “visi jūs moliai, aš vienas protingas”.
Pasakius A, gerai būtų pasakyti ir B. Kokius aspektus aš praleidau ?
Beje.Neatstovauju aš nei elektroninių knygų nei jų skaityklių platintojus. Paprasčiausiai užkliuvo populiari retorika akcentuojanti formą (malonu popierių laikyti) prieš turinį.
Daugelis mano postų išreiškią mano asmeninį požiūrį. Tik tiek.
Eiti į kiną irgi fetišizmas, nes kino teatrai neišnyko, atsiradus televizijai 🙂
KInas turi daug privalimų lyginant su TV. Pradedant įstrižainę ir garsu (nedaugelis gali sau leisti normalią, kino teatro aparatūrą).
Kiti skirtumai subjektyvūs.
Grožinei literatūrai skaityti aš jau kelis metus naudoju vien tik e-readerį. Bet va specializuota literatūra tai kol kas geriau popierinė, įpač jeigu naudojama daug grafikų ir formulių. Ir šiaip kai kurios specializuotos knygos turi tokią savybę kad jas gerai turėti “po ranka” 🙂 Na bet po truputį ateis naujos kartos skaitytuvai, su spalvotais A4 ekranais ir patogia ir greita paieškos funkcija ne tik atverstoje knygoje bet ir visoje bibliotekoje, tada bus galima ir visai popierinių knygų atsisakyti.
o man tai patinka knygos – lentyna margesnė 🙂 Kiti dar galvoja, kad skaitau… :))
Knyga kaip interjero dekoro elementas ?
o ką blogas? 🙂 gi būna grąžūs viršeliai, jei trūksta paveikslų, į kuriuos gali žioplinėti, tai gali atsiversti kokią knygą 🙂
Kazkurioj online parduotuvėj mačiau knygų muliažų. Pigiau atseitų 😀
kartais norisi ir paskaityti 🙂 vartymas patinka irgi 🙂