Arba dviratininkai Lietuvoje yra blogis.
Per TV pažiūrėjau reportažą iš „Kritinės masė“ ir pakraupau. Teoriškai renginukas turėjo būti skirtas populiarinti dviratininkų kultūrą, saugų eismą ir t.t. Realybė atrodė visiškai kitokia: susirinko banda individų, kurių dauguma net nėra girdėję apie kelių eismo taisykles, jau nekalbant apie kažkokį mistinį saugų eismą. Keli pastebėjimai:
- Interviu davė tipelis pasikabinęs maždaug galvos dydžio ausines
- Didelė dalis dviratininkų neturėjo jokių atšvaitų at šviesos šaltinių
- Daugiau nei pusė – gale neturėjo nei vieno atšvaito/šviesos šaltino (kai kurie jų turėjo tik ant ratų)
- Su šalmais buvo gal tik koks vienas iš 40-50 dalyvių. Per visą reportažą pastebėjau tik 2
- Šoninių veidrodėlių nemačiau nei vieno
- Netgi galinis purvasargis daugeliui dalyvių atrodė tik kaip bereikalinga prabangos prekė
Kai tokia gauja paleidžiama uždarytomis miesto gatvėmis tai gal ir nieko, bet kai jie išsiskirsto po savo kiemus ir gatves.. jie tampa stichine nelaime.
Pamenu, gūdžiais tarybiniais laikais buvo pasirodžius iniciatyva jauminėliui išdavinėti dviratininko vairuotojo pažymėjimus (praėjus kursus ir išlaikius testą). Netgi dviračiams numeriai vienu metu buvo dalinami. Manyčiau visi išloštų jei ir vėl būtų atnaujinta tokia praktika. Bent jau važinėjant miesto gatvėmis būtų reikalaujama žinoti kelių eismo taisykles. Taip visiems gatvėse taptų saugiau, ne tik dviratininkams, bet ir pėstiesiems bei vairuotojams. Jei jau dviratis – pilnateisis eismo dalyvis, tai būkit žmonės ir elkitės kaip pilnateisiai dalyviai. Su savo teisėmis ir pareigomis.
Jau kelinti metai rašau piktus atsiliepimus apie dviratininkus pagrinde dėl to, kad nuolat su jais susiduriu. Priemiestyje kuriame gyvenu – dviračiai gan populiari susisiekimo priemonė. Tai prisižiūriu tokiu dalykų.. kad į bet kokį dviratininką žiūriu kaip į potencialią nelaimę. Ne geriau dviratininkai važinėja ir tikrame mieste…
Reziumuojant: Dabar madinga dviratininkams inkšti kad jų niekas negerbia, nepraleidžia, trukdo važiuoti ir t.t. Mano nuomone pirma reikia patiems pradėti elgtis „pagal taisykles“, o tik vėliau to paties reikalauti iš aplinkinių. Nesakau, kad visi dviratininkai yra kitų narcizai nepastebintys kitų eismo dalyvių, bet, kol kas, tokių yra didžioji dauguma.
P.S. Pasigirkit, kas paskutinį kartą matėte dviratininką rodanti posūkį ? O keliems dviratininkas, aplenkęs kamštį atsistojo panosėje taip, kad jo negalėtum normaliai aplenkti neišvažiuodamas į gretimą juostą (kuri, aišku, užimta) ?
Papildyta 2011 05 03:
Apie purvasargius: purvasargiai neprisideda prie dviratininko saugumo, bet jie aiškiai parodo jo požiūrį į aplinkinius. Ratas be purvasargio labai smagiai sukelia purvą ir pan. (ko pas mus gatvėse netrūksta) ir “padalina” aplinkiniams.
Apie šalmus: jie, galbūt, ir neprivalomi, bet jų nenešiojimas irgi rodo dviratininkų požiūrį. Į nuosavą saugumą.
Apie veidrodėlius: manau kad jie naudingi. Bent jau mieste. Ne tokie naudingi kaip šalmai, bet gali prisidėti prie paties dviratininko ir kitų eismo dalyvių saugumo. Dviratininkui turėtų būti įdomu ir tai, kas už jo dedas. Manyčiau tai padidintų saugumą.
Apie ausines: prisipažinsiu, nežinau ką apie tai sako KET, bet važinėjimas dviračiu mieste užsimaukšlinus ausines prieštarauja elementariai logikai: paprasčiausiai negirdi kitų eismo dalyvių.
Gaila kad policija dažniausiai nežiūri į dviratininką kaip į eismo dalyvį (neskaitant vienos istorijos, kai buvo nubaustas dviratininkas už vairavimą išgėrus). Kaip bežiūrėsi, eismo sraute dviratininkas yra “silpnoji pusė”. Vairuotojai privalo juos gerbti ir mylėti, bet ir patys dviratininkai neturėtų jaustis primadonomis o elgtis kaip normalūs eismo dalyviai ir bent kažkiek rūpintis, bent jau savo, saugumu.
Taip, aš į dviratininkus žiūriu iš vairuotojo ir pėsčiojo pozicijų, bet sutikit, kad ir toks požiūris turi teisę egzistuoti. Tikriausiai gatvėse yra daugiau kulturingų blondinių džipų vairuotojų nei kulturingų dviratininkų.
Papildyta 2011 05 03:
Pridedu kelis filmukus iš šiemetinės kritinės masės. Taip atrodo dviratininkai tamsiu (YouTube). O čia bendras vaizdelis.
O pyksti ir ant tokių dviratininkų, kurie gatvėm nevažinėja, o tik šaligatviais ir takais? Nes aš va toks esu. Stengiuos labai mandagi būt kelyje su visais. Nors dviratininkų teisių tai norėčiau. Manau, kad labai teisinga būtų.
Viskas priklauso ne nuo to, kur važinėji, o nuo to – kaip. Šiaip šaligatviais diratininkai aplamai neturėtų važinėti (išskyrus ten, kur jų takai nupaišyti).
Turėjau, o tiksliau dar iki šiol išsaugojau, tokias dviratininko teises 🙂 O jei rimtai, tai kadangi ir tuo pačiu vairuoju automobilį, tai stengiuosi, kad kai aš ant dviračio, vairuotojai suprastų, ką ketinu daryti. Tačiau kadangi abiejose kategorijose pilna pusgalvių, man labiau patinka miško keliukai.
Paskutinį kartą mačiau dviratininką, rodantį posūkį prieš porą savaičių. Tai buvo kokių 60 metų vyras. Jaunesniems posūkių nereikia, matyt 😀 man tai baisiausia, kad per perėjas jie važiuoja. teko ne vieną tokį gulintį matyt 🙁
Aš užpraeitą savaitgalį irgi mačiau “įdomų” vaizdelį. Šeima išvžiavo pasivažinėti dviračiais. Du tėvai važiuoja vienas šalia kito (ir tikriausiai kalbasi). pora vaikučiu aplinkui malasi. Viskas būtų labai gražu, jei veiksmas nebūtų vykęs gan siaurame kelyje su dideliu mašinų srautu.
Spėju, kad pats su dviračiu nelabai važinėji – tai viską ir matai tik iš vienos varpinės. Aš pats važinėju tiek su automobiliu, tiek su dviračiu, tiek ir pėsčiuoju pabūnu.
Posūkius rodau: atšvaitai/šviesos yra; šalmą dėviu (nors ir neprivalomas); veidrodėliai – šis dalykas nei privalomas, nei naudingas; purvasaugis – kuo šitas gali prie saugumo prisidėti?
Tačiau aplenkęs automobilių koloną prie šviesoforo atsistoju taip, kad manęs negalėtų lenkti, nes kitu atveju rizikuoju atsidurti tokioje situacijoje, kad už sankryžos man bus nepalikta vietos kelkraštyje, nes realiai minimali mažuma vairuotojų supranta, kad dviratinkus reik lenkt, o jei ištisinė linija – lenkt negalima (atitinkamai to negalima daryti ir sankryžoje).
Esmė iš tikrųjų yra ta, kad trūksta dviračių infrastruktūros, o dauguma paburbenimų vyksta tik vieni ant kitų, t.y. dviratininkai ant automobilistų, automobilistų ant dviratininkų, o jei pirmiausia visi žiūrėtų, kad gerint transporto infrastruktūrą, pvz. kad dviratininkams būtų dviračių takai, ten, kur dviratininkai gali trukdyti automobilių eismui – o juos įrengus išloštų ir automobilininkai ir dviratininkai, bet ne – geriau pavaryti, kokie tie dviratininkai nemokantys KET, kai dažniausiai patys automobilinkai smarkiai pažeidžia KET (greičio viršijimas, posūkių nerodymas, lenkimas/rikiavimasis per ištisines ir pan.).
O ir šiaip, kiek esu atkreipęs dėmesį, tai dauguma dviratininkų važinėjasi plius minus pagal KET (aišku gal rečiau nepilnamečiai). Kritinė masė čia apskritai ne į temą, nes ten ir yra esmė parodyti, kad dviratininkai irgi yra rimta transporto srauto dalis – dėl to pažeidžiamos ir kai kurios KET nuostatos (pvz. kolona važiuoja per dvi juostas, kai to šiaip negalėtų būti), nes taip parodomas masiškumas ir atkreipiamas dėmesys, plius dalinai užtikrinamas saugumas, nes atsirastų debilų, kuriems leidus važiuot su automobiliais antra juosta – jie per koloną suktų į dešinę.
Teko kažada susirti su “Kritine mase”. Važiuoju antra juosta (pirmoji užimta stovinčių automobilių), o priešais atvažiuoja gauja dviratininkų. Ką ten dvi juostos kolonai – keletas kėsinosi palįsti man po ratais, kirtę dvigubą ištisinę liniją ir išvažiavę į priešpriešinio eismo juostą. Matyt, bandė atkreipti dėmesį, kokie jie rimti eismo dalyviai, ir “dalinai užtikrinti saugumą”? Įdomu, kam?
Dviračiu nebevažinėju jau koki 2-3 metai. Mečiau dėl savo saugumo.
O automobilių koloną aplenki irgi pagal taisykles ? Ar jos galioja tik tada, kai tau paranku ? Jei gerai pamenu prieš daugelį sankryžų yra tos pačios ištisinės juostos…. kurių kažkodėl nematai. O va kolona aplenkęs jau rūpinies “savo teisėmis”.
Kad infrastruktūros trūksta aš pilnai sutinku, bet kad daugelis dviratininkų važinėjasi pagal KET… nu niekaip nesutiksiu. Dviratininkai prisimena KET (tie kurie jas skaitė) tik tada, kai jiems tai naudinga Kitais atvejais jie važinėja kaip “pėstieji” arba visai be taisyklių
Dažniausiai man sankryžoje tenka nuvažiuoti nuo dviračių tako ir patapti “gatviniu” dviratininku – taip atsiduriu prieš koloną. O ir šiaip kolonos nelenkiu – o pravažiuodamas pro ją dešine puse aš vadovaujuosiu KET taisyklėmis, konkrečiai:
“65. Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra – tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto, išskyrus šių taisyklių 111 punkte numatytus atvejus. […]”
Jei kils noras prisikabinti prie “viena eile” – tai čia, kiek teko matyti, interpretuojama kaip viena dviratininkų eile, nes čia iš dviratininkams taikomų papildomų reikalavimų dalies KET’e.
O galimybė tai padaryti atsiranda dėl to, kad automobilininkai nesilaiko tos taisyklės, kuri reikalauja važiuoti kuo arčiau dešiniojo kelkraščio (kas mane lb nervina važinėjant automobiliu – negalima įvažiuoti į tuščią juostą skirtą sukti į kairę, nes kažkas sustojo vos ne prie centrinės linijos).
Taip, kad nereiktų bandyti čia sukirtinėti dėl to, kad atseit laikausi taisyklių tik ten, kur man kaip dviratininkui (kai juo būnu) patogu – tikiuosi, kad tavo KET žinios šviežios ir nematai dviratininkų pažeidimų, ten kur jie tikriausiai nėra pažeidimai pagal KET.
Aš dar net palyginčiau, kad dviratininkai pažeidinėja KET tiek pat, kiek automobilininkai. Automobilininkų labai dažni pažeidimai: rikiavimasis, manevravimas be posūkių, parkavimasis pažeidžiant KET, važiavimas degant geltonai šviesoforo šviesai ar net raudonai ir pan. Techniškai netvarkingų automobilių irgi daugybė – tai galima pastebėti pažiūrėjus į šviesas (nedegančios, netvarkingi akinantys halogenai ir pan.)
Tai, ar mes tikrai varom ant dviratininkų todėl, kad jie jau tikrai tokie blogi, ar tik todėl, kad nepripažįstat jų kaip eismo dalyvių ir viską stengiatės matyti iš savo naudos prizmės, kad tik man patogiau būtų važiuot automobiliu, nebijot viršyt greičio ir pan.?
Ir atkreipiu dėmesį, kad aš pats važinėju pakankamai daug automobiliu mieste – ne vien tik dviračiu:) Tai nesu vienos pusės atstovas.
Gali duot linką su video? Nelabai tikiu, kad didžioji dauguma dalyvių be jokių atšvaitų.. Ausinės šiaip kaip ir nedraudžiamos, šalmai irgi privalomi tik iki 18 metų. Veidrodėliai tai išvis egzotika ant dviračių, nes jų nauda abejotina, o purvasaugis išvis neįsivaizduoju kuo tau užkliuvo.. ką jis bendra su saugumu kelyje turi?
Ir negi rimtai taip dažnai sutinki dviratininkus kelyje, kurie tave erzina? Nes didžioji dauguma bijo į kelius lysti ir važinėja šaligatviais, o gatvėmis jau rimtesnis dviratininkai važinėja, kurie tikrai stengiasi taisyklių laikytis, arba bent jau netrukdyti vairuotojams
Linko į video neturiu. Žiūrėjau vakar per LTV “ryto ratą”. Ausinės auto vairuotojams draudžiamos. Tai kodėl dviratininkams ne. Ir šiaip tai prieštarauja elementariai logikai: su ausinėmis negirdi kitų eismo dalyvių….
Purvasargis ne su saugumu o su kultūra kelyje turi. be purvasargio su užpakaliniu ratu sukeli visoki brudą, kuris “užpilamas” tiek ant pėsčiųjų, tiek ant kitų automobilininkų.
Kurioj KET dalyje draudžiamos ausinės? O kaip laisvų rankų įranga – ten irgi ausinės, o ji tikrai leidžiama.
Plius, kad gaut purvą iš galinio dviračio rato – reik atsidurt tiesiai už jo (ir tai maža tikimybė, nes dviračio greitis turi būti pakankamas, o jei jis toks kaip pėsčiojo – mažai tikėtina, kad aptaškys). Tai čia kyla klausimas – vaikštot dviračių takais?:) Purvas automobiliui iš po dviračio ratų – ghm, tirštinam spalvas:)
Tikrai esu matęs dviratininkus, kurie ir su šalmais važinėja ir posūkius rodo. Bet su autorium visiškai sutinku, tie kurie susirenka į kritinę masę mandagumu tikrai nepasižymi. Teko praeitą vasarą dalį kelio važiuoti paskui juos, įspūdžai panašūs, važiuoja be šalmų, be atšvaitų, chaotiškai, vietoi, to kad užimtų tik vieną važiuojamosios dalies juosta, važiuoja kur papuola. Teko matyti, kaip vienas dviratininkas vežė panelę ant rėmo, kiti dar kitaip išsidirbinėjo, manau tai tikrai nėra saugu :/ Tada man kritinė masė labiau priminė išsidirbinėjimą iš kitų eismo dalyvių, nei tolerancijos skatinimą dviratininkams.
šalmą naudoju, posūkius rodau. ir tai darau ne tik dėl ket, bet ir dėl savo paties saugumo. tik būdamas dviratininku, vairuotoju ir pėsčiuoju gali pamatyti pilną vaizdą ir suvokti visą situaciją.
Kadangi buvau ir tuo ir tuo ir anuo, dėl to ir nebenaudoju dviračio kaip transporto priemonės (nebent vietoj kur nors). Kolkas tam LT nėra sąlygų.
Prieš pora metų kone kasdien dviračiu važinėdavau į darbą – buvo patogu, nes mindavau paupiu, kur arba yra takai, arba gatvėse pakankamai nedidelis automobilių srautas. Dabar važinėju rečiau, išsiruošiu tik takais/miškais paminti. Posūkius rodau visada, šalmo nedėviu, bet visi atšvaitai ir “lempečkos” savo vietose. Labai palaikau visus, kurie važinėja dviračiais į darbus ir mokslus, bet tuo pačiu už dalį ir gėda – su ausinėm, lekia per sankryžas, kiti dar ir išgėrę įsidrąsina minti. Išvada tokia, kad visiems dar mokytis ir mokytis (ir pėstiesiems, žirgliojantiems tais siauručiais dviračių takais, ir vairuotojams, ir dviratininkams). Kada nors suaugsim 🙂
Aš tai manau kad reikia įstatymo reikalaujančio kad dviratininkai važiuojantys keliais privalėtų dėvėti geltonas šviesą atspindinčias liemenes net ir dienos metu, toks dviratininkas tikrai labiau pastebimas būtų negu su tais mažiukais dviračio atšvaitėliais.
Dėl purvasargio tai su autorium nesutinku, manęs kaip pėsčiojo tikrai nenervina dviratininkai be purvasargų, juo labiu kad lietui lyjant ar per balas turbūt nedaug kas mėgsta važinėtis. Purvasargiai labiau pačiam dviratininkui naudingi, kad nugaros ir kojų purvais neapsitaškytu.
Dėl dviračių keliuose man labiausiai nepatinka, kai matau šalia kelio plačiausią šaligatvį kuriame greičiausiai ir dviračio takas nužymėtas, tačiau vis tiek važiuoja koks nors kelmas būtinai keliu.
Na ir dar vienas dalykas mane jau seniai nervina – tai kad čia Vilniuje jau tapo norma į sankryžą įlėkti degant geltonam o dažnai ir raudonam signalui. Oi kaip bausčiau tokiu skubančius, nagai tiesiog niežti.
Kaip “dviratininkas” paminesiu dar viena beda: Kas ir kada sugalvojo, kad dviraciu takai kazkodel turi buti kloti plytelem, ir dar kuo mazesnem. Vaziuojant plentiniu dviraciu su gerai pripustom padangom, toks kratymasis jau nepakenciamas. Todel ir vaziuoja zmones keliu, kad nereiktu kratytis. Taip pat normaliu greiciu vaziuojant saligatviu iskyla mamyciu su vaikais pavojus ir jaunu nepatyrusiu dviratininku pavojus (mano draugas karta gerokai kalesi, kai priekyje vaziaves nepatyres dviratininkas staiga sugalvojo sukt i sona, o jis ant geru 30km/h kaje jam i priekini rata). Realiai normalus dviratininkas turi buti priskirtas labiau automobiliams ir vaziuoti gatve, nei pestiesiems ir vazuot saligatviu.
I ta kritine mase, tai reiktu kreipt maziau demesio, ten chaosas ir tiek ir normalus dviratininkai taip nesielgia..
P.S. As kaip ir dviracio ir automobilio vairuotojas, vaziuodamas dviraciu stengiuos laikytis eismo taisykliu, tiesa salmo nedeviu,veidrodeliai nezinau kam skirti. purvasaugis – tik papildomas svoris :). Tiesa karta temstant esu bandes vaziuot be priekinio ir galinio zibintu, tai paciam buvo taip baisu, kad daugiau nesinori 🙂 – berods jie ir pagal taisykles privalomi.
nepatogus kelias neleidžia nesivadovaut KET – yra dviračių takas, tai ir privalu juo važiuot. Atitinkamai reikia rinktis ir saugų greitį jei yra pavojus dėl kitų eismo dalyvių/kitiems eismo dalyviams.
O tai paskui dali.us ir varo ant dviratininkų:)
em, taip masė ir yra masė. Tai yra tiesiog nevaldoma banda. Ir kuo ji didesnė, tuo sunkiau ją suvaldyti. Dėl šios priežasties po vieno pasivažinėjimo daugiau nė kojos neketinu kelti ir joje dalyvauti. Dalyvauju tik kituose smulkesniuose “žygiuose”, kur susirenka šiek tiek suinteresuota žmonių grupė, nes yra tam tikra auditorija, kuri domisi tam tikra sritimi.
O dėl tų posūkių rodymo, tai jei suku į dešinę tai ir nerodau. Ar ir tą reikia rodyti? Suprantu į kairę… į kurią negalima, bet į dešinę, tai vis tiek niekas iš dešinės negali manęs aplenkti.
Esmė, kad kai važiuodavau gatve labai mažai kas išvažiuodamas iš šalutinio kelio mane praleisdavo, net nekreipdami dėmesio į tai, kad važiuoju pakankamai greitai, taip priversdami stabdyti. O ką jau kalbėti apie visokius viešojo transporto vairuotojus, kurie lenkdami bando prispausti ir nuversti ant šaligatvio nepalikdami nė metro…
rimux, keliu važiuoti daug greičiau. Nereikia naudoti skambučio ir keikti pėsčiųjų, kurie žioplinėja ant dviračių takų, danga geresnė.
Šiaip pagalvojus, kur nors užmiestyje juk pėstiesiems irgi daug smagiau eiti plentu o ne kelkraščiu per žvyrą. Taip ir daro kai kurie, o kai kuriems tai būna paskutinė kelionė. Gal reiktų dviratininkams imti pavyzdį iš furų vairuotojų, kurie pasitraukia labiau į kelkraštį kad lengvosios juos lengviau aplenkti galėtų. IMHO aš kažkaip tai stengiuosi įvertinti situaciją ir ten kur judėjimas keliu yra intensyvus važiuoju kelkraščiais ar šaligatviais, o jeigu gatvikė šalutinė ir šalikelėje nestovi pristata mašinų tai ir asfaltu važiuoju.
Būtent dėl to nedalyvauju tose masėse.
Na o “dviratininkus” reikia naikinti – tada rasis normalių dviratininkų. O tai dabar:
* važiuoja šaligatviu ir vos ne lenktyniauja su mašinomis; pėstieji – kėgliai
* važiuoja šaligatviu naktį ir nesimato (pėsčiajam); pėstieji – kėgliai
* važiuoja gatve naktį (“dviratininkai”-kėgliai); na ok, gatvės apšviestos, bet tai adrenalino nemažai
* važiuoja kaip vaikai
Žodžiu chebra baisiai madingi, bet iš tikro durnių mada.
Nors šįmet dviratį išsitraukiau tik kartą, tačiau anksčiau juo mindavau kone kasdien. Posūkius rodau, šalmą turiu, pritemus stengiuosi nepamiršti liemenės, dviratis su šviesom (ir stovint)
žinai, kaip tik vakar mačiau dviratininką ranka rodantį posūkį. po labai ilgo laiko.
purvasargiai aplinkiniams įtakos nedaro jokios, tik paties dviratininko nugarai. šalmai yra evil.
Dėl purvasargių. Ilgą laiką vaikščiodavau pėščiomis. Apie 250 km/mėn. Šiltuoju metu dažanai tekdavo susidurti su dviratininkais. Patikėk. Užpakaliniu ratu jie labai smagiai kelia visokį smėlį, žvyrą ir pan. O jo kliūna ne tik paiam dviratininkui bet ir aplinkiniams.
Dėl šalmo. Asmeniškai pažinojau žmogų, kuriam šalmas išgelbėjo gyvybę. Važiuodamas miškeliu įsirėžė į išbėgysią stirną/elnią. Mažumėlę apsilaužė, bet liko gyvas.
Kiekvieną dieną susiduriu su labai daug dviratininkų. Su purvasaugiais – visi, su atšvaitais – visi (kartais būna vos ne kaip kalėdinė eglutė – labai dažnai tamsiu paros metu važiuoja su šviesą atspindinčiomis liemenėmis), su šalmais – dažniausiai vien vaikai, suaugusiųjų neteko matyti, muzikos klausymas – teko matyti, bet gan retai, posūkius rodo – apie 80 procentų, dviračių su veidrodėliais nemačiau.
Reziumuojant. Dviratininkai važinėja TIK jiems skirtomis vietomis ir pagal KET yra eismo dalyviai kaip automobiliai. Bet… Veiksmo vieta – DANIJA… Lietuvoje yra bardakas visur… Lietuvių jau toks mentalitetas: taisyklių laikosi tik kvailiai. Pasirodo, didžioji dalis Europos yra “kvailiai”, o lietuviai – “protingiausi”…
Mano nuomonė tokia, kad dviratininku kaip ir automobiliu vairuotoju yra visokiu ir kalbėti apie visus kaip apie vieną negalima.
o aš naudoju ausines, kai važiuoju su dviračiu, ir nematau tame problemos, nes dažniausiai važiuoju keliais kurie turi tik po vieną juostą kiekviena kryptimi ir man nereikia žinoti kur tuo metu yra mašina, išsitraukiu ausines tik tada kai į kokį žiedą įvažiuoju. P. s. Šį sezoną jau 2000 km. ir dar nieks nenutrenkė 🙂
< < komentaras pašalintas >>
P.S. asmeniškumus prašom rašyti rubrikoje Apie
Dalius
Pritariu beveik visoms Daliaus mintims. Pats vairuoju automobilį, moticiklą ir pedalus dviračio paminu (parke ar miške).
Daugumoj atvejų važinėja dviratininkai kaip pacukai su motoroleriais (bent jau Vilniuje). Visiškai nesirūpindami patys savo saugumu. Šiais metais mačiau tik vieną vienintelį atvejį kai dviratį per pėsčiųjų perėją perėjo nuo jo nulipę (vyresnė moteris matomai su dukra), tai kur tas KET laikymasis? N kartų pats vos “nenuskyniau” su mašina kai prieš pat nosį atsiranda iš niekur (šiuo atveju labai gelbėja motociklininko patirtis ir iš to sekantis nuolatinis 360 laipsnių aplinkos eismo dalyvių stebėjimas). Visiškai pritariu idėjai dėl teisių ir registravimo (kaip tai buvo padaryta su motorolerininkais).
Kelis kartus teko susidurt su kritine mase, tai ką aš žinau..tarsi dievai žmonės jaučias – 0 pagarbos kitiems eismo dalyviams. Jei norit pagarbos sau, tai patys rodykit pavyzdį ir elkitės kaip lygiateisiai eismo dalyviai, iš dangaus tai nenukrenta 😉
nezinau kodel, bet straipsnis pasirode “piktas”. Ir labai jau vienareiksmiksas. Ispudis tikrai mazdaug: “visus tuos dviratininkus reik saudyt!” 🙂 Na gal tik man taip pasirode. Sakykim.
O ir priekaistai nelabai objektyvus. Pav. del tu atsvaitu. Kam reikalingas atvaitas diena??? Aisku kad niekam. O nakti zmogus juo nevazineja. I kas cia blogo? Aj – pagal KET negali. Nu negali. Daug ko negali, o zmones daro… Sita blogybe paskutiniam gal tukstanty pagal svarba, sakyciau…
Salmai. Netgi pagal KET nera privalomi suaugusiam. Tai kokiu pagridu piktintis?
Del purvasargio jau rase. Na pav as tai ji uzisdeciau nei klausiams, anei liepiamas. Vien tik del savo patogumo. Taciau kodel tas turi rupet kitiems – nesuprantu jau. Tikrai kad aplinkiniams jis 0 daro itakos.
Beje – gal kas nezino – daugelio “dviratastu” zirgai lia sportiniai, ir jiem siukstu negalima det purvasargio ar atsvaito. Svoris gi dideja! 😉 Man irgi tai tik sypsena kelia. Taciau stengiuos ziret liberaliai. Man netrukdo, tai… Kaip koks uzsienietis. 🙂 Galima ir piktintis, zinoma, norint. Skonio reikalas…
Beje – o tiek isgirtus veidrodelius autorius pats isbandes? Speju ka ne…;)
Nes jie tik teoriskai taip geri ir naudingi dviraciui.
Tikriausiai gatvėse yra daugiau kulturingų blondinių džipų vairuotojų nei kulturingų dviratininkų.
Klausimas toks… provokuojanciai retorinis, sakyciau. Nu bet net jis nepaneigia fakto, jog ju yra. Kaip ir tap dzipu vairuotoju, kaip ir blondiniu, ir net BMW savininku.. Uztai reikia ziuret konkreciu atveju kas pries tave. Nekaltumo prezumcijos tarsi tokios savotiskos laikytis.
Ne, šaudyti nebūtina. Užtektu izoliuoti nuo visuomenės. Nemyliu aš dviratininku (nes nėra jiems sąlygų pas mus).
Aš gyvenu priemestyje (Kauno), tai dviratininkų tamsiu paros metu yra nei 1 ir ne 10. Pėstysis nors ir “nematomas” juda lėtai. O va dviratininkas juda greitai, važinėja bet kaip. Vienžo trukdo gyventi.
Veidrodėlius bandžiau. Jaunystėj (kai dar buvo toks išradimas kaip dviračių teisės). Pasiteisina važiuojant į kalną prieš vėją.
O dėl nekaltumo.. kai bent 9 iš 10 dviratininkų nesilaiko kelių eismo taisyklių… tai jokios prezumcijos čia nepadės. Reik gaudyti juos ir skalpuoti.
Na vistiek as sakyciau, jog visos isvardintois bedos ispalukia is musuos gajaus budulizmo beveik vienareikslmiskai. Ypatingai visi tie “sustravojimai” ir nesiskaitymai. Dviratis pats tik daiktas, i visai nekaltas, kad ji irankiu si kart pasirinko kanopetieji. Lygia taip ir dzipai, ir “britvos” “baikeriavimai” ir daug dar kas. I ta pati “Kritine mase” is tos pacios operos, mano galva.