Devalvuoti ar nedevalvuoti (litą) ?

 Ekonomika  7 Responses »
Oct 262009
 

Šiandien Delfi publikavo trumpą straipsnį cituojantį prezidentė D. Grybauskaitės interviu leidiniui „Buzines  & Baltija“. Straipsnis iš tolo atsiduoda demagogija. Vien ko vertas pasakymas:

„Mes galime rinktis vieną iš dviejų kelių: arba skausmingą devalvaciją, arba smarkų algų apkarpymą“

Čia norėtą pasakyti, kad smarkus algų karpymas yra neskausmingas ? O gal algos karpomos tik tiems, kas turi mažiausiai galimybių priešintis ? Pavyzdžiui eiliniai kareivukai, kuriems labai solidariai planuojama nurėžti pusę algos kai tuo tarpų karininkams algos mažinamos tik simboliškai (po kelis procentus).

Nuo pat devalvacijos vajaus aš visada pasisakydavau prieš. Tam žinoma didžiausios įtakos turėjo mano būsto paskola (eurais). Be to, nuoširdžiai, nemačiau devalvacijos prasmės (ir tikėjausi, kad šalis iš krizės išsikapstys greičiau). Dabar, bežiūrėdamas juodojo humoro šou, vadina „nacionaliniu susitarimu“ ar „2010 metų biudžeto projektu“ kardinaliai pakeičiau nuomone. Kuo toliau, tuo labiau devalvacija man atrodo patrauklesnė už spiralinį atlyginimų ir kitų išlaidų mažinimą. Keletas pavyzdžių :

  1. Atlyginimai. 25% sumažinus atlyginimus ar 25% devalvavus litą blogiausiu atveju situacija išliks ta pati. Geriausiu atvejų devalvavus litą perkamoji galia sumažėtų mažiau. (=)
  2. Santaupos. Devalvacijos atveju, visi turintys santaupas litais prarastu dalį santaupų. Bet praradimai būtų solidarūs (sunkus žodis). Galbūt galima sužaisti su kompensacijom pinigų esančių bankų sąskaitose, bet nemanau kad tai būtų tikslinga. (-)
  3. Privačios skolos. Tie, kas skolas turi litais – išloštų. Tie kas skolas turi eurais, nei išloštų, nei praloštų (25% sumažėjas atlyginimas paskolos gražinimui turi tą pačią įtaką, kaip ir 25% devalvacija). (+)
  4. Valstybės skola. Tikėtina, kad bent jau pradiniam etape, devalvacija turės neigiamą įtaką galimybėms atiduoti skolas (t.y. tai kainuos brangiau). (-)
  5. Juodoji buhalterija. Juodų pinigų vertė sumažėtų. (+)
  6. Vietinė gamybą. Pajaustų labai neženklų pliusą, dėl santykinai atpigusios darbo jėgos. (+)
  7. Sunkiausia situacija, manyčiau, būtų dėl galiojančių vietinės rinkos kontraktų, tiek prekėms, tiek paslaugoms. Čia vietinei rinkai dirbančios kompanijos prarastų pinigus. (-)

Atrišus valiutą, ar devalvavus litą, šitas smūgis proporcionaliai pasiskirstytų visiems. Tai, tai automatiškai sumažintų pensijas, ir atlyginimus biudžetininkams (įskaitant ir mokytojus, policininkus, etc. ). Tikriausiai po tokio sprendimo vėl dužtų seimo langai, ir kas blogiausia – vis tiek struktūrinės reformos liktų būtinos: tiek Sodros, tiek ministerijų, tiek visokiu VŠĮ ir t.t. Devalvacija paprasčiausiai duotų atokvėpį. Gal metams. O ir dabartinei vyriausybei kiek laisvo laiko liktų, nereikėtų žaisti pikto/gero Kalėdų senelio, kuris vienai grupei atimą daugiau… kitaip mažiau. Aš suprantu, kad Lietuvoje devalvuoti litą yra gan sudėtinga procedūra, ir kad po to bankams, būtų nelabai saldus gyvenimas, bet dabartinis aklas spiralinis išlaidų mažinimas nėra panašus į jokią išeitį. Tai tik nuoseklus judėjimas žemyn, link bedugnės.

 P.S. devalvacija labiausiai tiktų naujų metų naktį. 

Valstybinis požiūris į pinigus

 Komentarai  1 Response »
Oct 262009
 

Šiandien VŽ pasirodė įdomi žinutė: „Privatizavimui ruošiamasi nenusprendus, kur naudoti pinigus“. Jei trumpai – valstybė ruošiasi privatizuoti dalį objektų, ir pinigus dėti į rezervą. Ar verta pardavinėti valstybės turtą krizės sąlygomis (kai už jį bus siūloma mažiausia kaina) yra racionalu galima ginčytis. Toks sprendimas turi savo pliusus ir minusus. Bet šį turtą pardavus gautas pajamas „pasidėti“ į rezervo fondą – čia jau atrodo mažiausiai keista. Prisipažinsiu – neradau kur saugomas valstybės rezervo fondas, bet esu įsitikinęs, kad geriausiu atveju už jį yra gaunamos minimalios palūkanos (1%-3%), tuo tarpu valstybė skolinas už ženkliai didesnes palūkanas (6%-10%). Aš suprantu, kad rezervai reikalingi, bet mano nuomone čia visiškas monkės biznis gaunas: krizės metu pradėti kaupti rezervus ir už tai mokėti nemažas palūkanas. Jei žiūrėti buitiškai: parduoti turtą krizės metu.. ir pasidedi gautus pinigus į banką. Logika būtų nebent tuomet, jei tas turtas didelį nuostolį generuotų.

Turiu pažįstamus, kurie ekonominio pakilimo metu taip taupydavo pinigus: jei ko nors reikia (kad ir atostogų) pasiima vartojimo kreditą. Metams. Ir po to gražiai jį išsimoka. Tai, žinoma, irgi būdas taupyti, tinkamas kai valios trūksta. Bet sakyčiau gan brangus būdas, ir ne pats geriausias valstybės mastu.

Sąmokslo teorija: čia vėl eilinis turto perskirstymas „teisingiems“ žmonėms ?

 Posted by at 10:33  Tagged with:

Kelyje link bedugnės

 Emocijos  3 Responses »
Oct 212009
 

Globalizacija, atviros sienos, bendra rinka, galimybe laisvai keliauti ir dirbti – atrodo vieni privalumai. Važiuoji kur nori, dirbi kur nori, gyveni kur nori (na beveik.. apribojimu visgi išliko) smagu ? Kiekvienam keliaujančiam ir dirbančiam individui – taip. Lietuvai, kaip valstybei – ne. Jei apsidairytume aplinkui ekonominio pakilimo metu – išvyksta darbingi žmonės.  Krizės sąlygomis dalis jų grįžo.. pralaukti krizės, ar pasinaudot „nemokamu“ gydimu, bet praeis pusmetis, metai ir jie išvyks atgal. Į užsienį.

Kai tik Lietuva ir kitos „naujos“ narės įstojo į ES – kai kurios senosios narės bandė saugoti savo darbo rinką ribodami įsidarbinimo galybes. Iš tiesų turėjo būti kitaip: Lietuva turėjo riboti savo emigrantus. Kai ribojimas nėra (labai) varžomas, natūralu, kad iš žemesnio pragyvenimo lygio šalių žmonės traukia ten kur gyventi geriau. Iš emigrantų esu ne kartą girdėjas pareiškimą: kam man dirbti Lietuvoje, jei kitur už tą patį darbą gaunu kelis kartus daugiau. Ir ši taisyklė galioja tiek „juodadarbiams“, tiek „baltoms apykaklėms“. Šalis, gimtinė, tėvynė tai tik praeities atgyvenos, kurios kadaise vertė mužiką griebtis šakių. Šiais terminais dar bandoma paspekuliuoti iš politinių tribūnų, bet gyvenimo proza kitokia: kažin, ką šiandienis lietuvis pasiriktų: eurolygos finalą ar barikadas prie seimo ? Bet čia jau lyriniai nukrypimai nuo pagrindinės problemos: kur link eina Lietuva, ir kas bus po 5? 10? 25 metų ? Kol kas matau tik stiprėjančias emigracijos tendencijas, kai būsimi abiturientai jau planuoja studijas ir gyvenimą užsienyje. Baisiausia, kad kaip šalis Lietuva jiems nieko negali pasiūlyti. Mokslo pas mus nėra (aukštojo) ir nesvarbu, kad Lietuva tikriausiai turi daugiausiai aukštųjų mokyklų vienam gyventojui. Normalaus darbo taip pat nėra. Kadangi apie valdžia, ir teisėsaugą tik gerai arba nieko… taigi šį punktą praleisim. Ekonomikos perspektyvos atrodo gan niūriai, o jei įvertinsim emigracijos bangą ir visuomenės senėjimą – tai greitai reikės arba nustoti mokėti pensijas arba pakelti mokesčius tiek, kad vidutines pajamas gaunantis žmogus negalėtų svajoti ne tik apie naują mašiną, bet ir apie naują šaldytuvą ar skalbimo mašiną.

Norėjau šita rašinėli parašyti apie emigrantus, bet išėjo nevisai tas, ko tikėjausi. Gal tai ruduo ir už lango pliaupiantis lietus, bet apsidairęs aplinkui nematau jokios Lietuvos perspektyvos. Ta kryptimi, kuria dabar juda šalis yra tik bedugnė.

Narcisizmas ? Saviapgaulė ? Tautos mulkinimas ?

 Aktualijos  3 Responses »
Oct 092009
 

Tikriausiai visi dar prisimena sparnuota p. Kirkilo frazę, kad krizė yra tik „jūsų galvose“. Nežinau kaip ją vertinti: kaip tautos mulkinimą ? saviapgaulę ? situacijos nesuvokimą ? Tai jau nebesvarbu. Garsusis pypkorius apleido Lietuvos politikos olimpą. Bet šiandieniniai valdantieji elgiasi lygiai taip pat. Šiandienos naujienų sraute užkliuvo dvi:

  1. p. Kubiliaus pasisakymas apie p. Vagnoriaus ir „Vienalietuvininkų“ sukurtą alternatyvų šalies ekonomikos gelbėjimo planą. Apie patį planą aš komentuoti negaliu. Nemačiau aš jo. O ir kūrėjų šlovė man neimponuoja. Užkliuvo kitkas: p. Kubiliaus pareiškimas, kad vis gerėjantys šalies skolinimo rodikliai (nors prieš savaitę šis reitingas buvo sumažintas su neigiama perspektyva), ir užsienio investuotojų noras skolinti Lietuvai rodo, kad yra vykdoma teisinga (sėkminga) politika, kuri ir toliau bus tęsiama. Pagal ekonomikos kritimą, bedarbystę ir pan. Lietuva yra viena prasčiausiu ES. Bet p. premjeras to nemato. Jam vienintelis sėkmės įrodymas: MUMS VIS DAR SKOLINA !!!!!. Čia gal tik man susidaro toks įspūdis, bet atrodo p. Kubilius stengiasi kiek galima ilgiau išsilaikyti valdžioje, o po to nors ir pasaulio pabaiga. Argi ne laikas būtų premjerui apsidairyti aplinkui ? Skolintis, kad atiduoti skolas (ir užkamšyti biudžeto skyles, neprisidedančias prie pridėtinės vertės kūrimo) sukels katastrofa. Kaip sniego gniūžtė paleista nuo kalno.
  2. Verslo žiniose išspausdintas „reklaminis“ straipsnis apie dyzelinio kuro pigimą (ir p. Šimonytės pareiškimą kad „socialinio eksperimento“ rezultatai nėra įtikinami. Aš nesu finansų ekspertas. Ir informacijos turiu tikriausiai gerokai mažiau nei ministrė, bet statistika atrodo taip: po dyzelinio kuri akcizo sumažinimo pardavimai ženkliai išaugo: nuo 49.673 tonų liepą iki 68417 tonų rugpjūti. Jei atsižvelgsime į tai, kad akcizas dizelinui mažėjo nuo 1140 lt iki 947 lt už toną, išeitų kad liepą akcizo buvo surinkta 56,6 milijonai litų, o rugpjūti 64,8 milijonai litų, t.y. 8,2 milijono litų daugiau. Suprantu, valstybės mastu tai nėra reikšminga suma, bet visgi pliusas, ne minusas. Aišku, norint galima spekuliuoti: sezoniškumas, atsargų pokyčiai, atsigaunanti ekonomika ir t.t. Bet visgi teigiami pinigų srautai yra gerai (ypač turint galvoje kritimą ankstesniais mėnesiais). Be to šitie pinigai liko Lietuvoje ir, galbūt buvo išleisti pirkti batoną ar kelnes, t.y. sukosi vietinėje ekonomikoje ir taip ją palaikė. Bet negi prisipažins ministrė kad jos nuogąstavimai pradedant šį eksperimentą nepasitvirtino ?

Įvertinant naujienų srautą, susidaro įspūdis, kad šiandieninė valdžia stengiasi elgtis kaip tipinis monopolistas: pakelti mokesčius tiek, kad surinktų jų maksimaliai. Trumpuoju laiku. Ir nesvarbu, kad tai dažniausiai nepavyksta – visada pasekmes galima priskirti krizei. Kažkur girdėta frazė: dabartinė vyriausybė atlieka pirmo ekonomikos kurso praktinius bandymus. Su Lietuva.

P.S. VŽ pateikė naujausius skaičiukus (ir straipsnį kad pagal finansų ministeriją neapsimokėjo šis eksperimentas), taigi pridedu ir rugsėjo duomenis: dyzelinių degalų parduotą 65032 tonos. Už juos surinkta 61,6 milijonų litų akcizo. Ženklus prieaugis palyginus su Liepos mėnesiu. Ir rugsėjui spekuliacijos dėl atsargų pokyčio jau netinka. O ir tendencijas pažiūrėjus akivaizdu, kad dyzelinio kuro akcizų sumažinimas buvo tas atsvaros taškas, kada suvartojimas nuo kritimo perėjo į augimą.

Lochotronai: greitieji kreditai

 Aktualijos  16 Responses »
Oct 082009
 

Visų pirma norėčiau atsiprašyti už žodį lochotronas, bet lietuvių kalboje tokio gero atitikmens neradau.
Paskutinius pora metų greitieji kreditai yra madinga tema. Apie juos parašyta daug straipsniu, yra ne viena diskusijų forumuose sukurta tema. Vieni jais džiaugias, kiti keikia, treti žiūri kaip į naują ir įdomų produktą. Tiesa, greitieji kreditai nėra nieko naujo – italų šeimos Amerikoj juos jau virš 100 metų teikia. Rusijoj „bratva“ irgi šituo verslu verčiasi. Ir čia ir ten kreditą gauni greitai, be jokio užstato ir su sunkiai suvokiamomis palūkanomis. Ir čia ir ten.. nesugebėjus laiku atsiskaityti „įjungiamas skaitliukas“. Skirtumas yra nebent tame, kad Lietuvoje tai legali, nors ir beveik nereglamentuojama veikla. Ir (tikriausiai) laiku neatsiskaičiuos nėra tiesioginės grėsmės nemokamai gauti betoninius batus ir išeiti pasivaikščiot upės dugnu.
Tikriausiai iš pavadinimo visiems aišku, kad mano nuomone – greitieji kreditai tai lengvatiniu (ir kvailelių) mulkinimo aparatas. Aš pats įsivaizduoju vienintelę situaciją, kai eičiau pasinaudoti momentiniu kreditu: jei svetimame mieste pavogtu piniginę, telefoną ir paliktų pasą. Tuomet pasiimi greitą 100 litų ir grįžti namo. Visais kitais atvejais – greitais kreditas tai tiesiog laivas kritimas žemyn.
Peržiūrėjau ką iš greitųjų kreditų siūlo google. Paieškos viršuje išsidėstę kompanijos, kurios šiuos kreditus siūlo su 20%-25% mėnesinių palūkanų. Reiškia pasiskolinus 100 litų tai po metų Jums gali tekti atiduoti 400 litų (100 litų skola ir 300 litų palūkanų). Čia jei skaičiuoti paprastas.. metines palūkanas. Iš tiesų atiduoti gali tekti ir dar daugiau. O jei pasiskolinote 1000 litų ? Krizės sąlygomis tokia suma jau gali tapti rimta našta. Tiesa, yra firmų kurios skolina ir už 10% mėnesinių palūkanų. Radau net vieną, kuri paskolintų ir už 15% metinių, bet tuomet dar 10% kainuotu sutarties sudarymas. Bet kuriuo atveju, jei greitieji kreditai bus naudojami finansinėm problemoms spręsti – tai tikrai taps peiliu po kaklu: pasiskolinus net ir nedidelę sumą subalansuoti stringantiems pinigų srautams ji iškart išauga ir daugeliu atveju problema sukomplikuoja.
Situaciją dar komplikuoja ir tai, kad tokį kreditą gali gauti kiekvienas: narkomanas, kai prireikia pinigų sekančiai dozei, nuo azartinių lošimų priklausomas pilietis, kai nebelieka ką statyti, pagaliau bedarbis 18‘metis – įsigeidęs naujo žaisliuko. O esant norui (arba poreikiui) greitąjį kreditą galima pasiimti iš kelių ar keliolikos tuo užsiimančių bendrovių (VŽ duomenimis jų jau virš 20). Pasiskolinus kad ir 15 000 lt su 300 metinių palūkanų labai nedaugelis Lietuvos piliečių atlaikytų. Ir tai, per valandą ar dieną galima susigadinti gyvenimą ne tik sau, bet ir savo sutuoktiniui ar tėvams.
Mano asmenine nuomone – greituosius kreditus būtina uždrausti. Pinigus turi skolinti tik bankai (žinoma – griežtai kontroliuojami). O jei reikia pinigų čia ir dabar – tam yra kreditinės kortelės (kurių naudoti irgi labai.. labai nerekomenduoju).

Reziumuojant: greitieji kreditai tai spąstai (kartais mirtini) silpnos valios žmonėmis ir juos privalu uždrausti.

 Posted by at 19:16  Tagged with:
 Older Entries  Newer Entries