Nov 152009
 

Vakar rašydamas apie pabrangusią duoną nusprendžiau paskaičiuoti, kokie minimalūs mano poreikiai (įskaitant ilgalaikius įsipareigojimus).

 Pietūs valgykloje. Vidutiniškai į mėnesį išleidžiu apie         150 Lt.
Kitas maistas parduotuvėse)                                             300 Lt.
Transportas (į darbą ir atgal)                                             120 Lt.
Telefonas                                                                          20 Lt.
Internetas                                                                        60 Lt.
Elektra                                                                              40 Lt.

 Jei nereikėtų šildytis, mokėti paskolos bankui, praustis, rengtis ir t.t. – beveikt tilpčiau į būsimą maksimalią pašalpą – 650Lt. Jei nereikėtų dar ir į darbą važinėti bei valgyti valgykloje – tikriausiai pragyvenčiau ir už 450Lt… jei nereikėtų šildytis ir bankui mokėti ir t.t.. Atsisakius telefono, interneto, didžiosios dalies elektros, bei apribojus maistą (nors aš maisto ir nemėtau, bet būtų galima pilnai atsisakyti saldumynų, kavos, dalies mėsos ir t.t.) kad nemirti iš bado man reikėtų 280Lt.

Apibendrinant, mano šiandieninė poreikių piramidė atrodo taip:

Nemirti iš bado:                                         280 Lt.
Nekeisti maitinimosi būdo ir „ryšio“           690 Lt.
Susimokėti už šildymą ir                            1200 Lt.
Apsirengi, kažkuo laisvalaikiu užsiimti        1500 Lt.

 Skaičiukai pateikti pagal „programa minimum“. Kad galėčiau susimokėti už tai, kad gyvenu – man reikia „į rankas“ apie 1200Lt (maistas + būstas). Kad egzistavimą galėčiau bent iš dalies vadinti gyvenimu – bent 1500Lt.

 Jei kartais, netyčia, prarasčiau  darbą būtų labai nemalonu. Žinoma, santaupos ir sukaupti daiktai leistų kelis mėnesiukus pragyventi „kaip anksčiau“, bet tai netruktų ilgai. Ir kas liūdniausia – už minimalią alga nesugebėčiau išgyventi..

Nov 142009
 

Panaši, nors ir ne tokia rėkiančia antrašte tema šia savaitę prabėgo per žiniasklaidą. Verslo žinios tvirtina, kad būdinausi maisto produktai brangsta (vietoj to, kad pigtų). Beje, prieš dvi savaites verslo žinios jau rašė apie nepaaiškinamą miltų ir duonos kainą.

Delfi.lt (remdamiesi Lietuvos žiniomis) pateikia dar įdomesnius faktus: pasirodo Lietuvoje maisto kainos – vienos didesnių ES.

Neapsiimu analizuoti, kodėl net ženkliai nukritus grūdų kainai, miltai ir jų gaminiai pas mus nepinga. Tam turiu per mažai informacijos, o visokie paspekuliavimai apie Giffeno prekes neatlaiko net mažiausios kritikos. Čia turėtų atsakyti tie, kas prieina prie informacijos: kodėl turėdami vienas mažiausių produktų supirkimo kainų, ir vienus mažiausius atlyginimus ES, bei girdamiesi modernia maisto pramone mes turime tokias aukštas maisto kainas ?

Man įdomu kitkas: kaip statistinė lietuvių šeima išgyvena Lietuvoje ? Turime vienus mažiausių atlyginimų ES (jei neklystus esam antri nuo galo). Maistas pas mus ne pigesnis (kartais ir brangesnis nei likusioj ES). Drabužiai, buities technika, kitos prekės – viskas brangiau (neseniai lyginau Vokietiją ir Lietuvą). Energetika – pas mus taip pat viena brangesniu (ypač benzinas… ir elektra po naujų).

Manyčiau radau gyvenimo prasmę: gyvename kad valgytume.

O kai pagalvoji apie tuos 300.000 bedarbių, kurie gaus max. 650 Lt. Kaip jiems išlaikyti šeimą (jei tokia yra)? Tikrai nesuprantu.

Kol turiu darbą aš gan šaltakraujiškai žiūriu į dabartinės valdžios taupymo programas su socialinių garantijų mažinimu ar jų naikinimu, bet kaip turėtų jaustis žmogus, gaunantis 350 litų sąskaitą už šildymą ir žinantis, kad kitą mėnesį jo bedarbio pašalpa sumažės iki 300 litų ? Čia net savitarnos valgykla „La Konteiner“ nebepadės.


Raktai: farm3pm
Nov 132009
 

Taip prieš gerą mėnesi pasakė man vienas buvęs bendramokslis.  Toks požiūris kol kas prieštarauja mano gyvenimo filosofijai, bet aš taip ir nesibebėjau įrodyti, kad mokesčius mokėti reikia.

Pasivaikščiojus po forumus, blogus ir portalus iš tikro susidaro įspūdis, tūlas tautietis nebemato jokios prasmės mokėti mokesčius. O jei galimybės leidžia tai to ir nedaro. Pabandžiau pasvarstyti, kodėl piliečiui turėtų būti aktualu mokėti mokesčius. Keletas argumentų, kurie nublanksta prieš šiandienines realijas (ačiū valdantiesiems, jie labai stengiasi):

  1. Pensija. Jei nemokėsi mokesčių – gausi tik minimalią pensiją. Daugeliui vidutinio amžiaus lietuvių pensija atrodo kaip kažkas tolimo, kas gali ir neateiti. Pasitelkus statistiką, akivaizdu, kad daugelis, bent jau vyrų, turi nedaug šansų sulaukti pensijos. O ir ta vadinamoji „Sodros“ pensija tikriausiai bus mažesnė nei išmalda prie bažnyčios (o pensijų reforma, kai buvo galimybės kaupti dalį pensijos aplamai sužlugdyta ). O jei bus įgyvendintas pasiūlymas apmokestinti pensijas  tai sumažins pensijos, kaip paskatos mokėti mokesčius patrauklumą. Beje, tautoje vyrauja gaji nuomonė, kad pensija yra užsidirbta, ir jos negalima atimti. Ją galima kelti, bet jos negalima mažinti. Net konstitucinis teismas taip mano.
  2.   Laikinai, dėl ligos, prarasto nedarbingumo apmokėjimas taip pat tapo nepatrauklus: sergant pajamos sumažėja ženkliai. O nemokamą gydymą vienodai gauna visi, ir tie kurie dirba… ir tie kurie yra „bedarbiai“.
  3. Bedarbio pašalpą  siūloma paversti išmalda . Kad tai yra blogis jau rašiau čia.
  4. Ekonominio pakilimo metu vienas iš „balto“ atlyginimo privalumu buvo galimybė gauti didesnį kreditą. Šiuo metu tai jau nebeaktualu beveik niekam.
  5. Visokios bendrosios gėrybės tokios, kaip saugumas, keliai, švietimas ir t.t. Lietuvoje yra „valdiški“ ir prieinami vienodai visiems, tiek mokantiems mokesčius tiek ne.

Ir kaip paaiškinti mokesčių naudą žmogui, kuris mato kaip seimo nariai ir kiti valdantieji jo mokesčiais sumokėtus pinigus švaisto (kad ir tiems patiems mersedesams) ? Turiu prisipažinti, aš nesugalvoju jokių svarių argumentų, kuo individualiam žmogui geriau, jei jis tvarkingai moka mokesčius. Aš pats viduje suvokiu kaip funkcionuoja valstybė ir kad mokesčius mokėti reikia, bet įtikinti kitą žmogų jau nebesugebu. Tikriausiai senstu ir idealizmas pamažu blėsta.

Manyčiau valdantieji galėtų užsiimti jei ne socialine reklama, tai bent jau suprantamai paaiškinti tautai, kam tie mokesčiai naudojami ir kodėl yra būtina juos mokėti.

Nov 112009
 

Nuo vasaros vidurio sklando kalbos apie naujai kuriamą VŠĮ „Eksportuojančioji Lietuva“, kuri turėtų perimti verslo informacinių centrus, verslo inkubatorius ir regionines verslo plėtros agentūras, bei skirstyti didžiąją dalį paramos smulkiam ir vidutiniam verslui. Iš šono žiūrint viskas atrodo lyg ir gražu, kuriamas viena organizacija, vienijanti ir koncentruojanti kelių šiuo metu veikiančių organizacijų darbą, bet man yra nesuprantama, kodėl šių funkcijų negalėjo vykdyti pati ministerija, arba jau egzistuojančios INVEGA ar LEPA ? Argi būtina buvo kurti naują struktūra ?

Mano nuomonė viešųjų įstaigų, kurių steigėjai yra valdžios institucijos, atžvilgiu yra labai kritiška: tai labai gera pinigų plovykla, nes kontrolės beveik jokios, o pinigai byra iš valstybės ar savivaldybės biudžetų. Kiek per paskutinius metus buvo skandalu susijusiu su “valdiškais” VŠĮ ? O kiek visuomene dar nežino ?

Šiandien naujienų sraute man užkliuvo pranešimas, kad VŠĮ „Eksportuojančioji Lietuva“ vadovu be konkurso paskirtas „Paulius Lukauskas, iki šiol dirbęs „Procter & Gamble“ kompanijoje Londone“. Aš pono Lukausko nepažystu, tikriausiai jis geras žmogus ir  specialistasbet man užkliuvo du dalykai: visų pirma jis buvo paskirtas be konkurso, kas visuomet kvepia protekcionizmu  ir informacija, kad minėtas ponas  „iki šiol dirbo“ „Procter & Gamble“ kompanijoje Londone, nors jo įrašas linkedin teigia, kad jis ten nebedirba nuo birželio mėnesio (t.y. jau 6 mėnesius, o jei prisiminsime kiek laiko mokama bedarbio pašalpa, tai į galvą lenda keistos mintys). Nelabai suprantu, kam be reikalo mulkinti tauta ? Reikėjo taip ir rašyti: paskutinė žinoma darboviete: „Procter & Gamble“.

Amžinas klausimas, į kurį kol kas niekas nenori atsakyti: kiek tai kainuos man ir kitiems mokesčių mokėtojams ? O ūkio ministro pareiškimai, kad konkurso nebuvo dėl laiko trūkumo daugiau nei juokingi: nuo rugsėjo mėnesio, kai buvo priimtas nutarimas buvo pakankamai laiko…

Papildyta: 15 minučių rašo, kad kolkas neaišku, kuo tiksliai užsiims šita kontora, bet jos išlaikymas turėtų kainuoti tarp 3,3 ir 4,7 milijono litų ir ji galbūt galės paskirstyti 15 milijonų paramą.


Raktai: paulius lukauskas linkedin
Nov 102009
 

Yra Marijos žemėje įdomus paprotys: kai nesinori mokėti baudos (kad ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarkim vairavimą išgėrus), pasistengus galima baudą pakeisti pasisėdėjimu areštinėje. Sunkmečiu tai tapo labai madingą: savo eilės „atsėdėti“ žmonės laukia net po kelis mėnesius. Ir tai suprantama: tarkim esi (ar beveik esi) bedarbis areštinė yra puikus sprendimas: ir stogas virš galvos, ir pavalgyt duoda, ir pinigų mokėt nereikia. Gyvenk ir gyvenimu džiaukis. Bet man, mokesčių mokėtojui, iš kurio pinigų visas šitas „viešbutis“ išlaikomas tai visai nepatinka. Vietoj to, kad būtų sumokėta bauda į biudžetą, dabar pinigai eikvojami pažeidėjo reikmėms. Negerai. O ir paskatos iš naujo „neprisidirbti“ nelabai yra: viena karta „pasėdėjus“, antras kartas jau nieko nebereiškia.

 Mano nuomone šią situaciją labai greitai išspręstų fizinių bausmių įvedimas. Kad ir tų plakimo rykštėmis (netgi nebūtinai tai daryti viešai) grąžinimas. Visų pirmą tokios bausmės turi gilias istorines tradicijas (galima pavadinti paveldu ir rodyti turistams), be to rykštės biudžetui kainuotu mažiau nei areštanto para. O ir vieną kartą paragavus rykščių.. kitą kartą nekiekvienas jų norės paragauti. Taigi, jei visai trumpai: siūlau pakeisti vieną parą areštinės –  30 kirčių rykštėmis (dėl skaičiaus galima diskutuoti). Nuo to visi tik išlos: ir vietiniai vyteliu augintojai, nes gaus užsakymų rykštėms, ir valstybę – bus taupomos biudžeto lėšos, ir visuomenė – bus saugiau gatvėse. O tie, kas rykščių gaus – jiems taip ir reikia !


Raktai: plakimas rykstemis