Oct 072009
 

Paskutinius pora mėnesių teko pasivažinėti viršuoju transportu (mašina nelabai važiuoja). Kasdiena po pusantros valandos žmonių minioje prisiklausai visko. Pagrindinės diskusijos nėra labai įdomios: lyginamoji politikų ir naminių gyvūnų analizė ar svetimos dramos man kelia nuobodulį, bet kartais pakliūna ir įdomios informacijos. Čia pateiksiu surinkta sąrašiuką šešėlinės ekonomikos įkainių. Kadangi daugelis iš jų – tai nugirstų istorijų fragmentai, taigi negaliu nieko pasakyti apie duomenų autentiškumą. O ir kontekstą ne visada žinau. Mane pagrinde sudomino tendencijos: dažniausiai „į leteną“ duodama medikams, policininkams.. ir dėstytojams. Dėstytojai čia atsidūrė tikriausiai dėl to, kad rytais tuo pačiu transportu nemažai studentu važinėja. Nori nenori susimąstai apie studijų reformą kai įvairios įskaitos ir egzaminai turi savo „juodąjį kainininką“.  Dar vienas įdomus faktas – nei karto negirdėjau apie kyšio davimą teisėjams. Čia tikriausiai todėl, kad viešu transportu važinėja vidutinės ir žemesnes pajamas turintys žmonės, kurie teisėsaugos linkę vengti ne mažiau nei velnias kryžiaus.  Taigi žadėtas kainininkas:

Medicina:

Nedarbingumo lapelis        20-50-100 litų (kažkodėl galvojau kad jie brangesni)
Invalidumas                           500 litų
Ligoninių įkainiai labai jau įsimėtę, pradedant 10 litu.. ir baigiant 1000. Plius ligoninėse dar propaguojamos ir „legalios“ konsultacijos: kuomet po operacijos (ar prieš) pacientas privalo eiti konsultuotis  pas gydytoja privačiai.

Policija:

Diržai                                      20 – 50 litų
Lempos                                   50 litų
Greičio viršijimas                50-200 litų
Greičio viršijimas (su atimtu vairuotojo pažymėjimu) 500 litų
Vairavimas išgėrus             500 litų

Studijos:

Įskaita                                      100 litų
Egzaminas                                50 – 300 litų
Baigiamasis darbas              500 litų

Aš pats iki šiol dar nesu davęs kyšio, bet pora kartų buvo daugiau/mažiau atvirai jo reikalaujama. Bjauriausia buvo, kai sustabdė policija dėl nepraleistų per perėją pėsčiųjų. Po to gera pusvalandi aiškino, kaip aš negerai pasielgiau, kokios pas mus baudos už tokius pažeidimus didelės ir kaip policijai benzino trūksta. Baigėsi tuo, kad „įpaišė“ didžiausią galimą baudą, nors tai ir buvo pirmasis mano eismo taisyklių pažeidimas per aštuonis vairavimo metus. Dar vienas įdomus faktas: internetinėje erdvėje dažniausiai yra diskutuojama apie kyšius gydytojams (virš 100.000). Visi domisi kiek reikia kam mokėti. Antroj garbingoj vietoj – policija (keli 1000).

Papildymas (2009 10 09):
Langai, mokant grynais, be popierių – 20% nuolaida nuo akcijinių kainų.
Invalidumas – 2000 Lt.


Raktai: stemsnvk
Oct 022009
 

Yra toks reiškinys Marijos žemėje kaip vešieji pirkimai. Tai procesas, kuris turėtu užtikrinti, kad prekės ir paslaugos bus perkamos su didžiausia nauda pirkėjui (t.y. prekės kokybės ir kainos santykis bus optimalus). Realybėje viskas atrodo kiek kitaip. Žemiau pateikiu energetikos ministerijos (ūkio ministerija naudoja analogiškus) kriterijus pagal kuriuos vertinami pateikti pasiūlymai (pagal viešuosius kvietimus):

Kiekvienas pasiūlymas įvertinamas balais. Bendra balų suma negali viršyti 100. Pasiūlymai Paslaugos atlikimui bus vertinami pagal šiuos keturis kriterijus:

Eil. Nr.

Kriterijus

Svarba balais (iki)

1

Kaina

25

2

Paslaugos koncepcija ir naudojama metodika

40

3

Pretendentų ir (ar) ekspertų kvalifikacija

20

4

Pretendentų ir (ar) ekspertų patirtis

15

 Kaina balais apskaičiuojama pagal tokią formulę: C = (Cmin ´ X) / Cp;

            kur: Cmin – mažiausia pasiūlyta kaina;

            X – kainos svarba balais (iki 25);

            Cp – vertinamo pasiūlymo kaina.

 Iš naudojamu 4 kriterijų tik vienas yra objektyvus – tai kaina. Ir jis tesudaro 25% nuo viso pasiūlymo įverčio. Likę 75% daugiau ar mažiau subjektyvūs:

 Paslaugos koncepcija ir naudojama metodika. Koncepcija dar galiu suprasti: kas parašys gražesni rašinėli tema „kaip pulsim dirbti“ tas ir gaus daugiau balų. Su metodika yra sunkiau: jei bus pateikti du skirtingi pasiūlymai su skirtingomis metodikomis – kas pasakys kuri jų geriau tinka ? Bijau, kad ne visais atvejais ministerijos klerkų kompetencijos užteks. Mano nuomone tai labai subjektyvus kriterijus labai priklausantis nuo vertintojo pozicijos. O už jį skiriama 40% balų. T.y. jei rašinėlis bus parašytas gražiai, tai projektas su dvigubai didesne kaina nei minimali turi daug šansų laimėti.

 Pretendentų ir ekspertų kvalifikacija. Dėl šio kriterijaus subjektyvumo galima ginčytis, bet man nėra labai aišku, kieno kvalifikacija aukštesnė: trijų mokslo daktarų ar dviejų profesorių ? O gal vieno akademiko ? O gal penki inžinieriai konkrečiam darbui bus naudingesni ? Nelabai įsivaizduoju kaip objektyviai įvertinti šį kriterijų, kai darbui atlikti sudaromi platūs konsorciumai (siekiantys nuo kelių iki keliolikos žmonių). Jau nekalbant apie situacijas, kai konkurso laimėtojas samdo subrangovus nenurodytus pasiūlyme. Šis kriterijus sudaro 20% vertinimo balų.

 Pretendentų ir ekspertų patirtis. Patirtis galėtų būti objektyvus kriterijus, jei ji būtų apibrėžta. Kai to nėra padaryta – atsiveria plati erdvė priimti subjektyvius sprendimus. Patirtis levandų auginime irgi yra patirtis, nors ji nebūtinai siejas su teikiamu pasiūlymu. Ir dar: kuri patirtis yra vertesnė – kai per metus prabėgom sudalyvauji 10 projektų, ar kai du metus dirbi prie vieno ?

 Vertinant projektą pagal šiuos kriterijus žymiai daugiau šansų turi laimėti „teisingų žmonių“ pasiūlymai, net ir už kelis kartus aukštesnę kainą. Aš suprantu, kad yra labai sunku sukurti objektyvius tiriamųjų darbų vertinimo kriterijus. Kaina čia nėra pati svarbiausia, bet subjektyvumo taip pat turėtų būti gerokai mažiau. Šiuo metu negalėčiau pasiūlyti nieko geresnio, bet yra tikrai apmaudu, kai konkursą laimi kontora, pasiūliusi 50% aukštesnę kainą o vietoj ataskaitos pateikiančia esamų įstatymų kopijas + labai matyrų svetimų projektų rezultatus.


Raktai: tax0z4
Oct 012009
 

Niekaip kitaip negalėčiau pavadinti šiandieninės situacijos Lietuvos energetikoje. Ir ne dėl to, kad uždaroma Ignalinos AE (nors tai irgi labai svarbus įvykis), o todėl kad Lietuvoje nėra, nebuvo ir atrodo nebus nuoseklios energetikos vystymo (politikos). Atrodė, kai p. Kubilius atkūrė energetikos ministeriją reikalai turėjo pasitaisyti, bet realiai nepasikeitė niekas. Tiksliau pasikeitė – retorika. Naujieji energetikos ministerijos darbuotojai labai mėgsta posakį: „mes tik neseniai pradėjom dirbti, dabar viskas bus kitaip“. Ir dar – naujoji ministerija labai aktyviai ėmė propaguoti atsinaujinančius energijos išteklius. Ypač biomasę. Tikriausiai dėl to kad aplinkos apsaugos komitetui pradėjo vadovauti p. Šimėnas  buvęs LITBIOMA direktorius. O p. Sekmoko kalbose pradėjo atsirasti labai jau spartūs atsinaujinančių energijos šaltinių įsisavinimo tempai (centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriuje per Continue reading »

Sep 292009
 

Ilgai galvojau, kiek iš mano uždirbtų pinigų pasiima valdžia, kiek galiu išleisti aš pats. Vis nelikdavo laiko parašyti šia tema. Atrodo kokia čia problema ? Visi žino tuos mokesčius: pajamų (15%), Sodros(3%) ir „šviežiena“ privalomas sveikatos draudimas (6%). Viso 24%. Viskas labai gražiai ir aiškiai surašyta Nėra labai mažai, bet kai pagalvoji – ketvirtoji dalis pajamu – daugiau už biblijos dešimtinę, bet visgi nėra tai taip jau daug. Bet.. tai toli gražu nėra viskas ką valstybė „atsiriekia“ nuo mano „kruvinu prakaitu“ uždirbtų pinigų. Yra dar toks minties perlas kaip darbdavio sumokami mokesčiai už darbuotojo algą. Tikriausiai ponas darbdavys juos moka iš savo kišenės ir manęs jie neturėtų jaudinti. Deja, vadinamuosius „darbdavio mokesčius“ taip pat sumoka tas pats darbuotojas. Continue reading »


Raktai: kiek darbdavys moka mokesčiu už darbuotoja, kiek darbdavys moka uz darbuotoja, kiek darbdavys sumoka mokesciu, kiek moka darbdavys uz darbuotoja, darbdavio mokesciai, mokesciai uz darbuotoja
Sep 222009
 

 Ekonomikos genijus. Arba pranašas, toks kaip Vanga arba Nostradamus. Tikriausiai nekuklus pareiškimas, bet aš ką tik sužinojau, kad teisingai išpranašavau krize. Dar 2006 pradžioj, biteplius forumuose  (22 žinutė). O jei rimtai, tai šiuo metu yra kone garbinami ekonomistai „išpranašavę“ krize. Nesvarbu kokiu pagrindu jie ta krizę pranašavo (daugelis tik NT, bet ne likvidumo), nesvarbu, kad niekas net košmare nesapnavo kokį mąstą ji pasieks. Yra tikinčiu kad krizė jau pasibaigė. Aš linkęs manyti, kad čia tik pirmas žingsnis. Po 2010 antroje pusėje krize gali grįžti. Arba 2011 pradžioje. Grystant prie analitikų: Continue reading »


Raktai: longero3w