Feb 032010
 

Arba praleista dar viena gera proga patylėti.

 Kaip kitaip galima vertinti šiandieninį prezidentės interviu publikuotą delfi.lt ? Pateiksiu keletą akivaizdžių pavyzdžių:

 “Nuo sausio 1 dienos 35 proc. Lietuvos energijos perkama laisvojoje rinkoje. Pirmiausia ši pasirinkimo galimybė suteikta gamintojams, ir jų išlaidos elektros energijai gerokai nukrito”, – sakė prezidentė.

 Teigti, kad elektros energijos kaina nukrito ir dar gerokai gali tik tikrai drąsi prezidentė, neįsivaizduojanti, kiek Lietuvoje kainavo/kainuoja elektra. Elementarus palyginimas: didmenininkai elektrą iš Ignalinos AE pirkdavo už maždaug 6.8 ct./kWh. Vakar biržoje  perkamos elektros energijos svertinis kainos vidurkis buvo 14.6 ct/kWh, t.y. virš dviejų kartų daugiau nei buvo perkama iš Ignalinos. Kitas ne mažiau įdomus faktas, kad Lietuvoje elektros energijos tiekėją jau nuo  2007 metų (vidurio) gali pasirinkti visi norintys. O prezidentės minimi 35% ne tik kad turi galimybe pasirinkti elektros energijos tiekėją nuo š.m. sausio 1  – jie jį pasirinkti privalo. Kitais žodžiais tariant, tie minimi 35% elektros energijos vartotojų (ne gamintojų kaip teigia prezidentė) privalo pirkti elektra „rinkoje“, t.y. nebegali pirkti už reguliuojamas kainas.

 Ateityje mes ketiname plėsti liberalizavimą, kad visiems klientams būtų prieinama elektros energija laisvosios rinkos kainomis, – sakė prezidentė

 Šiandien kiekvienas elektros energijos vartotojas gali pasirinkti savo elektros tiekėją. Didieji elektros vartotojai tiekėją pasirinkti privalo.

 D.Grybauskaitė ir pridūrė, kad ateityje numatoma nutiesti energetikos tinklus su Skandinavija per Latviją ir Estiją.

 Smulkmena, bet jau seniai yra nutiesta elektros jungtis į Skandinaviją per Larviją ir Estiją. Ji vadinas Estlink. Dabar planuojama tiesioginė jungtis į Skandinaviją iš Lietuvos. Būtent ši jungtis labai pagerintų Lietuvos energetinį saugumą.

 Akivaizdi prezidentės (ar jos patarėjų) impotencija energetikos klausimais.

 Vienas elementarus faktas: dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo šiemet Lietuvai elektra kainuos bent pusę milijardo (500 milijonų) litų brangiau. (Skaičius gautas darant prielaidą, kad elektros energijos poreikis bus 8,5 TWh, o IAE pagamintą elektrą (maždaug 85% poreikio) pakeis 7 centais brangesnė „biržos“ elektra. Realybėje tai kainuos daugiau. Čia tik primityvus apibendrinimas, tingint knistis po skaičiukus. Gal valstybės mastus pusė milijardo litų „ekonomikai faktiškai neturėjo jokios įtakos“ kaip teigia p. Grybauskaitė. Nesiginčysiu. Turiu per mažai informacijos apie tai.

Jan 262010
 

Nes tik drąsi prezidentė galėtų pareikti, kad:

„Ši vyriausybė turi savo programą, kuri atitinka mano interesus“. Tai buvo pasakyta 2010 Sausio 26 „panoramoje“. Tiesa.. vėliau ji prisiminė ir Lietuvą. Bet akcentas buvo uždėtas ant „mano interesus“. Nepamenu kito tokio aukšto lygio politiko, kuris atvirai pareikštų, kad vyriausybės programa atitinka jo (asmeninius ?) interesus. Visi daugiau svaičioja apie Lietuvą, tautą ir panašias aukštas materijas. O gal man irgi Alzhaimerio ligos požymiai  ?

P.S. gal ir ne visai tiksliai pacitavau prezidentę (koki linksnį sumaišiau), bet prasmė išlieka. 

Jan 262010
 

Sulės elementai (dar vadinami saulės baterijomis, angl. sollar cell, PV) viena iš šiuo metu pasaulyje greičiausiai besivystančių energetikos rūšių, ir vidutinėje bei ilgoje perspektyvoje gali turėti milžinišką įtaką planetos aprūpinimui elektra. Jau dabar, JAV, Ispanijoje ir kitur jau dabar statomos keleto megavatų galios jėgainės. Artimiausiu metu yra planų ES pastatyti  100 MW jėgainę.

 Paskutiniu metu saulės energetikos lobistai pasiekė keletą reikšmingų pergalių kelyje į platesnį saulės elektros panaudojimą mūsų šalyje. Viena reikšmingiausių – saulės elektros supirkimo tarifo patvirtinimas 1,51-1,63 Lt/kwh. Taip, parašiau teisingai: supirkimo tarifas viršija pusantro lito už kilovatvalandę. Be to, energetikos ministerijoje iš visų atsinaujinančios energijos rūšių kažkodėl detaliau aprašyta tik saulės elektra, kurios Lietuvoje šiuo metu nelabai yra.

Pasižiūrėjus į saulės energijos intensyvumą Lietuvoje jis atrodo mažiau nei įspūdingas. Tiek pagal oficialius ES duomenis  tiek pagal energetikos ministerijos pateikiamus skaičius jis per pus mažesnis nei Ispanijoje ar Italijos pietuose. O ir saulės elementų technologijos dar tik žengia pirmuosius komercinio panaudojimo žingsnius. Dėl to man ir kyla natūralus klausimas, kam Lietuvai, kaip šaliai, reikia  „investuoti“ pinigus į resurso, kurio pas mus nėra pakankamai, vystymą. Gal geriau „užleisti“ tą garbę šalims, kurios turi ženkliai daugiau saulės energijos ?

 Pasivaikščiojus po Google rimtų argumentų vystyti saulės energetiką Lietuvoje neradau. Yra galybė rėksmingų straipsnių bei gana vienapusiškų tyrimų akcentuojančių atsinaujinančių išteklių svarbą: energetinė nepriklausomybė, einamosios sąskaitos deficito mažinimas,  pigesnė energetika, įsipareigojimai ES ir t.t. „Liaudies masėse“ labai populiarus argumentas: pasistatysime saulės elektrines, ir nebereikės brangių „Gazprom“ dujų, sumažės importas. O ir nuo nekenčiamų monopolistinių elektros tinklų atsijungsime. Argumentas dėl atsijungimo nuo elektros tinklų pats savaime yra absurdiškas. Be to nemanau kad atsirastu daug žmonių norinčių „mokėti“ po 2lt/kWh vien dėl to kad jiems nepatinka VST ar „Gazprom“. Nebent įsigaliotų paskutinė „Atsinaujinančių išteklių įstatymo“ projekto versija. Tuomet tuos, tokių elektrinių savininkai gautu kompensacijas, net jei visą pagamintą elektrą suvartotų patys, t.y. už jų gaminamą ir vartojamą saulės elektrą mokėtų visi elektros vartotojai.

 Vien pasižiūrėjus į saulės elektros supirkimo tarifus akivaizdu, kad ekonomine prasme tai visiškas absurdas. Be to jos ne tik kad nesumažins Lietuvos priklausomybės nuo eksporto, bet atvirkščiai – padidins (tiesa, importuosim ne dujas iš Rusijoj, o saulės baterijas iš Kinijos ar Vokietijos).

 Šiuo metu matau vienintelę saulės elektros intensyvaus brukimo visuomenei priežastį: kažkas nori visų elektros energijos vartotojų sąskaita prasukti smagų bizniuką. Kiekvienam turėtų būti akivaizdu, kad saulės elektra artimoje bei vidutinėje perspektyvoje Lietuvoje ekonomiškai nebus naudinga, bet patvirtinus atitinkamus, milžiniškus, jos supirkimo tarifus gali gautis visai geras verslas su ilgalaikiu, pastoviu pajamų srautu.

Ir vėl, kaip visada, už viską susimokės eiliniai vartotojai.

Gal geriau tada jau vystyti vėjo elektrines, nors jos nėra konkurencingos, bet visuomenei jų pagaminta energija kainuoja ženklai mažiau nei saulės elektra. Žinoma, ir vėjo jėgainių reikia statyti ne daugiau nei esame įsipareigoję ES. Kam be reikalo metyti pinigus vėjais ?

Aš nesu prieš saulės elektrines, bet manau kad Lietuvai jos netinka ir netiks artimiausius 10-20 metų. O kad nebaigti tokia neigiama gaidai neblogas tekstas pasiskaitymui: Didysis JAV saulės energijos planas.

 P.S. Paskutiniu metu spaudoje pasirodė įdomi žinutė: Vilniuje atidaroma saulės baterijų gamykla. Investicijos apie 3 milijonus eurų, numatoma įdarbinti 20-25 žmones. Gal kas turit daugiau informacijos, kokią gamyklą galima pastatyti už tokią sumą ir kaip gamykloje gali dirbti tik 20 žmonių ? Šiandien VŽ pasirodė papildoma informacija apie tolimesnius planus plėtoti saulės elementų verslą. Jei Lietuvoje iš tikro būtų gaminami (iš tikro gaminami, o ne tik surenkami) naujos kartos saulės elementai ir jie eksportuojami, tuomet tokią gamybą vertėtų remti (ji šiuo metu dosniai remiama ES struktūrinių fondų pinigais). Bet, stebint bendras tendencijas peršasi išvada, kad šias jėgaines bus bandoma įbrukti Lietuvai.ir visus elektros energijos vartotojus priversti pirkti saulės elektrą už 1,6 lito/kWh taip remiant šią pramonės šaką. Nemanau kad tai yra pati geriausia rėmimo forma. Gal tuomet geriau buvo privesti visus Lietuvos gyventojus pirkti tik „Alytaus Tekstilės“ audinius ir produktus iš jų? Tikriausiai tokio nutarimo ekonominis efektas būtų didesnis.


Raktai: saules elektrines, saules elektrines lietuvoje, saules kolektoriai elektrai gaminti, saules elektrine, saules elektrine lietuvoje, saules kolektoriai elektrai, saules elektrines kaina
Jan 202010
 

Tai paskutinis iš trijų įrašų ciklo apie įvairių prietaisų suvartojamą energiją. Šį karta apie įvairius buitinius prietaisus. Jei ateityje matuosiu kitų buitinių prietaisų suvartojamą energiją – informacija talpinsiu šiame puslapyje. Taigi, informacija, kurią surinkau:

 Šaldytuvas snaigė (tikslaus modelio nežinau. Energijos klasė A+, 1,73 metro) – vidutiniškai 22W (matavau 23h, normali apkrova – 80W, per tą laiką šaldytuvas naudojo elektrą 7 valandas).

 Šaldiklis Liebherr 299litro. (Tikslaus modelio nežinau. Energijos klasė A) vidutiniškai 21W (matavau 25h, per tą laiką šaldiklis elektrą naudojo 7 valandas ir 22 minutes)

 Kalėdinė girlianda 180 LED – 5W (kai visi diodai šviečia)

 Apšvietimas:

22W dienos šviesos lempa su magnetiniu balastu – 26W

35W, 12V halogeninė lemputė – 44W

20W „taupi“ lemputė (Philips, energijos klasė B, 3 metų senumo) 18W (tik įjungus 15)

11W „taupi“ lemputė (Nauja, kažkas iš Maximos už 3-4 litus) – stabiliai 11W (ir šviečia geriau už philipsą).

20W „Taupi“ lemputė (Nauja, kažkas iš Maximos už 3-4 litus) – stabiliai 20W

100W halogenas (220V) – 102W

 Šiuose matavimuose paaiškėjo keli įdomūs faktai: pigios bet naujos „taupios“ lemputės yra geriau už brangias senas.

Stalinė lempa su halogeninie 12V lempute įtampos keitimui „sunaudoja“ 9W (daug)

 P.S. Ir neklauskit manęs, kiek elektros energijos suvartoja Jūsų fenas ar siurblys: tai labai specifiniai elektros prietaisai, kurie vartoją elektrą tik kai jais naudojamasi. Be to ir jų sunaudojami energijos kiekai labai nuo modelio priklauso.

Papildyta 2010 02 08: Akumuliatoriaus kroviklis Match 119 Kraunamas akumuliatorius 55Ah, prieš krovimą – 6,2V, po krovimo 12,8V. Krovimo laikas 14+h, krovimo pradžioje energijos suvartojimas buvo pakilęs iki 108W, pabaigoje nukrito iki 14W. Pakrovimas sunaudojo 0,95kWh elektros energijos.

Papildyta 2010 02 14: Televizorius Samsung 32B653 budėjimo rėžimu – 16W, darbo rėžimu, kai išjungtas taupymas 120W, darbo rėžimu, kai įjungtas maksimalus taupymas -60W.


Raktai: kiek energijos sunaudoja saldytuvas, kiek elektros sunaudoja televizorius
Jan 192010
 
Kompiuterio termo nuotauka

Kompiuterio termo nuotauka

Klausimas apie tai, kiek elektros energijos sunaudoja vienas ar kitas prietaisas daugelio šio blogo skaitytojų pasirodė įdomus, dėl to nusprendžiau pratęsti temą. Šiame įraše pasidalinsiu surinkta informacija apie kompiuterius ir jų periferinius įrenginius kuriuos pavyko rasti namie. Daugiau įrašų apie kompiuterinės technikos vartojama energiją nedarysiu: jei bus susidomėjimas ir/arba informacija – tesiu šį įrašą.

Kietasis diskas (IR nuotauka)

Kietasis diskas (IR nuotauka)

Nauja informacija:

Kompiuteris. Procesorius Intel E8400, ATI HD2600 Pro, Maitinimo blokas – nežinau (kažkuris Zalman‘as su heat pipe), HDD, DVD-RW, monitorius Samsung SyncMaster 2232BW, UPS Sovomec NeTYS PE 1000VA. Buvo matuota energijos suvartojimas ties įėjimu į UPS‘ą:

Pasyvus rėžimas (Wordas, keli IE, Opera ir pan. Apkrovimas  0-10%) – 123W

Vidutinė apkrova (MP3 kodavimas. Apkrovimas apie 60%) – 138W

Pilna apkrova (prime95 Burn-in testas. Apkrovimas 100%) – 150W (tiksliau šokinėja tarp 148W ir 151W. Dviejų valandų vidurkis – 150W)

Kompiuteris ir monitorius išjungtas (shut down), monitorius „laukimo“ rėžimu – 49W

Kompiuteris išjungtas (maitinimo bloko jungikliu), Monitorius išjungtas –49W

Iš UPS‘o ištraukti visi laidai (14h vidurkis) – 5W

Reziumuojant laikant išjungtą tokį kompiuterį per metus Jums kainuos 180 litų.  Skirtumas tarp laisvu rėžimu ir pilna apkrova dirbančio kompiuterio – 100 litų. Tiek Jums per metus kainuoja dalyvavimas tokiose programose kaip Seti@home ar panašiai. Dėl gero darbo gal ir negaila, bet geriau žinoti, kiek pinigų tam aukoji.

Kodėl  šis kompiuteris sunaudoja daugiau elektros nei prieš tai testuotas – nežinau. Galbūt čia geresnis maitinimo blokas. UPS‘o testavimo rezultatų aplamai palyginti negaliu

Belaidžio tinklo stotelės ir maršrutizatoriai:

  1. StraightCore WRT-312 (standartinė firmware, išorinę antena (bliūdas), dirba „bridge“ rėžimu) –  7W
  2. Linksys WRT 54GL (standartinė firmware, standartinės antenos, dirba kaip wireless routeris) – 14W
  3. La Fonera Fon2200 (DD-WRT firmware, išorinė antena, dirba „Access point“ rėžimu) –  iki 4W (aparatas dažnai blaškos tarp 0 ir 4W)

Papildyta 2010 01 20: Nešiojamas diskas 2.5“ maitinamas USB – apie 3W.


Raktai: kiek elektros sunaudoja kompiuteris, kiek kompiuteris sunaudoja elektros, kiek sunaudoja elektros kompiuteris, kiek kompiuteris naudoja elektros, kiek energijos sunaudoja kompiuteris, kompiuterio elektros suvartojimas, kiek kompiuteris ima elektros, kiek vatu ima hdd, holdlj7, thatz0u