Ar žinote kiek elektros suvartoja jūsų prietaisai ?

 Kita  18 Responses »
Jan 142010
 

Eilinį kartą pabrangus elektrai nusprendžiau patikrinti, kiek energijos iš tiesų naudoja mano vartojami prietaisai. Iš stalčiaus išsitraukiau kiek primirštą ETECH PM300 (buitinis prietaisas skirtas energijai matuoti) ir keletą dienų laikiau jį prikabintą tai prie vieno tai prie kito aparato, taip stebėdamas ne tik momentinius bet ir vidutinį elektros energijos vartojimą. Kolkas sąrašiukas nėra ilgas, bet ir elektros energijos „vartotojų“ pas mane nedaug:

 CRT monitorius Samsung Syncmaster 757NF: darbiniame rėžime 85W, budėjimo – 16W

LCD monitorius Samsung Syncmaster 2232 BW: darbiniame rėžime 49W, budėjimo – ?W (prietaisas nefiksuoja)

Kompiuteris 3Ghz P4 HT, Pasyviam darbiniam rėžime – 120W, budėjimo  – 19W

UPS Mustek 800 (senas) – neapkrautas 30W.

Netbook Asus N10J – HiPerformace rėžime, minimalus ekrano apšvietimas – 27W, maksimalus ekrano apšvietimas 29W

Aišku, visi šitie matavimai nėra labai tikslūs (prietaisas buitinis ir kuo mažiau elektros vartoja prietaisas, tuo paklaidos didesnės).

Iš čia galima padaryti kelias išvadas:

  1. Jei svarbiau energijos suvartojimas nei komfortas -senesnius elektros prietaisus reikia fiziškai išjungti, kitaip jie „suvalgo“ gana daug elektros energijos, kuri kainuoja dešimtimis litų per metus.
  2. „Serveriukas“, tas, 3Gz, man per mėnesį kainuoja 39 litus (arba beveik 470 litų per metus). Daugoka. Jei kompiuteris visą parą laikomas įjungtas tik dėl torrentų, tai jie irgi pasidaro ne tokie jau nemokami.
  3. Nors renkantis kompiuterį elektros energijos taupymas nebuvo pagrindinis kriterijus, bet Netbookas ekonomiškumo prasme buvo labai teisingas sprendimas.
  4. Jeigu namuose elektra denginėja retai, tuomet galbūt vertėtų atsisakyti UPS‘o, nes per metus vien jo suvartojama elektros energija Jums kainuos daugiau nei 100 litų.

 Atrodo tokios nereikšmingos smulkmenos, kaip budėjimo rėžimu paliktas senas televizorius ar 24h per parą dirbantis kompiuteris ilgesniu laikotarpiu mus kainuoja nemažus pinigus. Verta susimąstyti, ar esame tokie turtingi, kad galėtume netaupyti energijos ? Ar iš tiesų

 Jei kam bus įdomu, galėsiu patikrinti, kiek per parą suvartoja mano šaldytuvas, šaldiklis, cirkuliacinis siurblys ir belaidžio tinklo maršrutizatoriai. Dar galėčiau patikrinti kiek elektros suryja normalus kompiuteris (darbinis).


Raktai: kiek elektros naudoja kompiuteris, kiek elektros sunaudoja saldytuvas, elektros suvartojimo matuoklis, kiek elektros sunaudoja lempute, elektros energijos matuoklis, elektros suvartojimas, elektros matuoklis, elektros sunaudojimo matuoklis, pm300 etech, kiek saldytuvas sunaudoja elektros

Nordea – tikriausiai blogiausias e-bankininkystės sprendimas Lietuvoje

 Emocijos  4 Responses »
Jan 122010
 

Internetine bankininkystę naudojuos nuo 2001 metų. Per tą laiką esu išbandęs beveik visų Lietuvoje veikiančių bankų (nebandžiau tik Šiaulių ir Medicinos e-bankų), keleto užsieninių bankų bei porą internetinę bankininkystę. Šiuo metu kaip pagrindinį banką naudoju SwedBank, ir Nordea. Šis įrašas tai tik mano subjektyvi nuomonė paremta neigiamomis emocijomis eilinį kartą susidūrus su Nordea e-banko „perliukais“.

 Galbūt dėl to, kad esu pripratęs prie SwedBank’o, bet beveik viskas Nordea e-banke atrodo kreivai:

Valiutos keitimas vyksta pervedant iš vienos sąskaitos į kitą (pvz. iš LTL į EUR). Jokio valiutos pasirinkimo, jokios informacijos apie valiutų kursus. Eilinis pervedimas iš vienos sąskaitos į kitą (gerai kad dabar jau rašo kad tai valiutos keitimas, nes ankščiau to nebuvo). Kai pirmą kartą reikėjo keisti valiutą… ilgai ir nuobodžiai teko aiškinis kaip tai daroma būtent šiame banke. Mano nuomone tai nėra intuityvu.

Terminuoti indėliai turi būti padėti tik Nordea nurodytam terminui (1,2,3,6,9,12 mėn.). O jei aš noriu pasidėti indėlį 4 mėnesiams, tai jau mano asmeninė problema ir bankas čia niekuo negali padėti. Prieš kurį laiką norėjau pasidaryti automatinį NT kredito dengimą, kad šešis mėnesius iš eilės pasibaigtų po vieną terminuotą indėlį iš kurio būtų dengiama paskola ir palūkanos. Neišėjo).

Kreditinės kortelės balanso dengimas irgi padarytas keistai: norint pervesti pinigus iš einamosios sąskaitos į savo kreditinę kortelę tame pačiame banke reikia rankom įvedinėti kreditinės kortelės sąskaitos numerį, nes jo prie „savo“ sąskaitų nėra. Bereikamo sugaišta nemažai lako, kol randi sąskaitą, kol sugalvoji ką su ja daryti. Neradau kito būdo kreditinės kortelės įsiskolinimui dengti kaip tik darant neskubų pervedimą iš vienos sąskaitos į kitą (su krūvos laukų pildymų). Dabar mano kreditinės kortelės įsiskolinimas 0 litų, bet bankas vis dar grasina, kad  sausio 15 dieną iš manęs nuskaičiuos keletą litukų už jau nebesančią skolą.

Dienos pinigų pervedimo limitai galioja ne tik pervedimui į kitų asmenų sąskaitas ar kitus bankus, bet ir tarp nuosavų sąskaitų Nordea banke. Kadangi valiutos keitimas šiame banke taip pat pervedimas tarp sąskaitų, tai  kai reikėjo pasikeisti didesnę valiutos sumą.. teko kelias dienas iš eilės atlikinėti valiutos keitimo operacijas.. nes nuolat atsitrenkdavau į operacijų limitą.

Kita „maloni“ smulkmena: „Atsiskaitymų knygelė“ yra realizuota per IVPĮ ir veikia tik Vilniaus regionui. Ir tai nepilnai.

Na ir pabaigai – saugumas. Tai daugiau subjektyvi nuomonė ir dėl jos galima ginčytis. Prisijungimui yra naudojamas e-banko sutarties numeris ir vienkartinis kodas iš lentelės. Nėra kituose e-bankininkystės sprendimuose populiarus papildomas vartotojo sugalvoto slaptažodžio. Mano nuomone čia glūdi problema – “pasiskolinus” kortelę ir žinant sutarties numerį su sąskaita gali daryti ką nori. Aš jausčiausi saugiau jei būtų naudojamas dar ir slaptažodis, kurio nereikėtų rašyti ant popieriaus ar nešiotis piniginėje kaip kodų lentelės.

 Kai prieš keletą metų teko rinktis banką, į kurį bus pervedamas atlyginimas – vienas iš variantų buvo Nordea, nes pas juos turiu NT paskolą (mano didžiausios mėnesio išlaidos) ir būtų patogiau ją atidavinėti, jei ir pagrindiniai mano pinigai būtų laikomi šiame banke. Dabar, kas kartą kai reikia ką nors atlikti Nordea e-banke, džiaugiuosi kad atlyginimą pervedinėju į kitą banką.

 P.S. Norėdamas išlikti objektyviu, turiu pripažinti, kad Nordea per paskutinius keletą metų ženkliai patobulino e-bankininkystės sprendimą (netgi Opera naršyklė jau  rodo lietuviškas raides.. su kuriomis dar 2006 buvo didelės problemos o jų personalas problemos nesuprato).  Be to galimybė atlikti kai kurias primityvias bankines operacijas visuose Iki prekybos centruose yra labai didelis pliusas.


Raktai: nordea atsiliepimai

Kaip veikia Sodra

 Ekonomika  7 Responses »
Dec 172009
 

Paskutines porą savaičių (mėnesių) Sodra buvo visuomenės informavimo priemonių dėmesio centre ir nors visi apie ją kalba, bet susidaro toks įspūdis, kad nedaugelis įsivaizduoja, kaip veikia Sodrą (ir kodėl negalima užlopyti Sodros skylių padidinus pajamų mokestį, arba kodėl negalima kelių remontui skirtų pinigų išmokėti pensininkams).

(šiame tekste žodžiu pensininkas dažniausiai turiu galvoje visus pensijų iš pašalpų iš Sodros gavėjus, ne vien gaunančiuosius senatvės ar invalidumo pensijas)

Sodrą – valstybinis socialinis draudimas. Taip į ją ir reikėtų žiūrėti: kaip į draudimą, kuriam yra mokamos įmokos, o atsitikus nelaimei, arba išėjus į pensiją – gaunamos išmokos. Žiūrint labai paprastai – Sodra tai primityvus, mechaninis pinigų perskirstymo mechanizmas: paimi pinigus iš tų kurie dabar dirba, ir atiduodi tiems, kas dirbti negali. Šita sistema niekaip nėra susijusi nei su valstybės biudžetu, į kurį patenka pajamų ir pelno mokesčiai, nei su ES fondais. Kartais atrodo, kad Sodros funkcijas galėtų atlikti ir vienas kompiuteris: iš vienos kišenės paėmei – į kitą įdėjai, bet apie šią sistemą sukurtas popierizmas stulbinantis.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę: http://www.sodra.lt/client/e-book-1.html, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Sodra

Matematiškai: jei yra sumokama socialinio draudimo mokesčių X, tai idealiu atveju Z + Y turi būti mažiau už X, t.y. Sodros išlaidos + išmokamos pensijos neturi viršyti surenkamų mokesčių. Šiandieninė situacija yra kardinaliai priešinga: vien pensijos Y gerokai viršija surenkamus mokesčius X. Tokiu atveju yra skolinamasi… ir šiandieniniai pensininkai pravalgo ne tik savo pensijas, bet ir savo, šiuo metu dirbančių vaikų, pensijas. O jei krizė užsitęs – tai ir anūkų.

 

 

Sodros pajamos (arba apraustųjų įnašai) – tai socialinio draudimo mokesčiai, kuriuos moka dauguma dirbančiųjų. Šiuo metu Sodrai mokami mokesčiai nėra vienodi. Pagrindinių mokesčių mokėtojų grupių Sodrai mokamų mokesčių dalis:

 

Dirbantys pagal darbo sutartis moka Sodrai 3%+30,98% nuo „popierinės“ algos (viso 33,98%)

Dirbantys pagal autorines sutartis (2010m.) mokės Sodrai 2%+17% nuo „popierinės“ sumos (viso 19%)

Individuali veiklą – 10% nuo pajamų/išlaidų skirtumo (viso 10%)

Emigrantai Sodrai moka 0%

 

Sodros išlaidos tai senatvės, invalidumo ir  kitos pensijos, bedarbio, ligos ir kitos pašalpos.

 

Taigi Sodra surenka socialinio draudimo įmokas, ir surinktus pinigus išdalina. Jei pinigų lieką – jie kaupiami. Jei trūksta – skolinamasi. Iki šiol egzistavo praktika, kad kai tik Sodros įplaukos viršydavo išlaidas – buvo didinamos išmokos: keliamos pensijos, ilginamos motinystės atostogos ir t.t. Tai labai gražiai veikė ekonomikos kilimo metu, bet jai traukiantis – sukuria dideles problemas.

 

Sodros sistema nenumato jokio asmeninio pensinio fondo kaupimo (II pakopos pensijos nepriklauso Sodrai), t.y. visi pinigai kuriuos sumoka šiandieniai dirbantieji – yra išdalinami šiandieniams išmokų gavėjams (pagrinde pensininkai). Mainais dirbantysis gauna pažadą, kad ateityje, jam išėjus į pensiją jis galės pretenduoti į dalį tuo metų dirbančių žmonių mokamų Socialinio draudimo mokesčių. Normaliam draudime – įmokos dydis tiesiogiai lemia išmokos dydi. Sodroje to nėra ir tikriausiai niekada nebus..

 

Sodra turi dvi dideles problemas. Pirma – tiek pensijų ir kitų išmokų dydį nustato seimas. T.y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo išlaidų (didžiosios dalies). Antra – socialinio draudimo mokesčių dydį ir jo mokėtojų bazę taip pat nustato seimas. T. y. Sodra niekaip negali kontroliuoti savo pajamų (didžiosios dalies). Taigi, turime socialinio draudimo sistemą, kurios tiek pajamos, tiek išlaidos priklauso nuo seimo užgaidų, bet atsiradus nebalansui – visada lieka kalta Sodra.  Egzistuoja ir Konstitucinio teismo sprendimas, kad pensija yra pensininkų turtas, kurio negalima atimti (teisėjai irgi būsimi pensininkai), taigi turime situaciją, kai pensijas didinti galima, bet mažinti ne. Manyčiau kad šitą teismo sprendimą būtų galima interpretuoti kitaip: pensija yra teisė į išmokų dalį (kuri gali didėti ir mažėti), o teisė taip pat yra turtas, bet apie tai kituose įrašuose.

 

Jei planai nepasikeis, planuoju parašyti dar du įrašus šia tema. Vieną apie tai, kodėl Sodra bankrutuos, kitą – kaip galima spręsto Sodros problemą.

 

Reziumuojant: Sodra veikia pagal principą: aš išlaikau savo tėvus (ir kitus išmoku gavėjus). Už tai gaunu teisę būti išlaikytam kai pasensiu. Ir nieko daugiau. Visi tie, kas tvirtina, jos pensija užsidirbo – arba nežino kaip veikia Sodra, arba nenori to žinoti. Jie paprasčiausiai išlaikė savo tėvus ir senelius. Ir tų  kaimynų, kurie nedirbo tėvus ir senelius.

P.S. tokio tipo informaciją turėtų publikuoti pati Sodrą (ar kitos valstybinės institucijos), bet aš radau tik vaikams skirta knygutę, kuri, mano nuomone, nevisai teisybę aiškina.  Jei kas žinote geresnį aprašymą, pasidalinkit nuoroda.

Minimali pensija = maksimali bedarbio pašalpa

 Ekonomika  15 Responses »
Dec 092009
 

Sodra bankrutuos 2015. O kas toliau ? (arba pensijas sumažino per mažai)

Šiandien buvo priimtas Sodros biudžetas. Nesitikėjau kad jį priimti pavyks. Aš, kaip ir didžioji dalis tautos, nepritariu tokiam biudžetui. Tiesa, nepritariu ne dėl to, kad mažėja pensijos, o dėl to, kad jos mažėja per mažai. Lietuva turi per daug ir per brangių išlaikytiniu. Pažiūrėkime į Verslo žiniose pateiktus Sodros biudžeto planai:

 Metai       Pajamos   Išlaidos 
2000 m.      4,59         4,56
2001 m.      4,42         4,42
2002 m.      4,58         4,62
2003 m.      4,76         4,76
2004 m.      5,29         5,26
2005 m.      5,88         5,86
2006 m.      6,79         6,77
2007 m.      8,67         8,66
2008 m.      11,23       11,23
2009 m.      14,055     14,055

2010 m.       9,886       12,58

 Pradedant 2006 metais Sodros biudžetas pradėjo pūstis. Dešimtimis procentų. Ekonomika augo, visi buvo sotūs ir laimingi, buvo pinigu – kodėl gi nedidinti pensijų ir kitų išmokų. Galbūt reikėjo dalį pajamų kaupti tokiems metams kaip šie. Galbūt, bet kas nepadaryta – to jau nebepakeisi. Geriau pažiūrėkime į 2007-2008 metus. Matome Continue reading »


Raktai: minimali pensija, minimali pensija lietuvoje, minimali pensija lietuvoje 2011, kokia minimali pensija, minimali pensija norvegijoje, minimali pensija lietuvoje 2012, minimali pensija 2011

Moralė, matematika, realybė

 Emocijos  No Responses »
Dec 082009
 

O gal prezidentas ir turi būti populistas ?

 Prezidentės nuomone, yra nemoralu skirti 800+ milijonų litų keliams, bet mažinti pensijas 300+ milijonų. Jei čia tie sumažinti 300 milijonų ne iš to milijardo su trupučiu, kuriuos kasmet biudžetas išleidžia personalinėm pensijom ir rentom (viena iš kurių – ex. prezidentų), tuomet, manyčiau, Prezidentė galėtų žinoti skirtumą tarp valstybės ir Sodros biudžetų. Ar čia tik skambus pareiškimas skirtas užkariauti pensininkų simpatijas ? Norėčiau priminti, kad Sodra moka pensijas, o keliai lopomi iš biudžeto ir tai nėra visiškai tas pats. Kita vertus, Prezidentės nuomone dabartinių pensininkų išlaikymą yra moralu užkrauti ant jų, galbūt dar negimusių anūkų pečių. Nelabai įsivaizduoju, kaip tautai senėjant bus rastos lėšos kompensuoti dabartinių pensininkų praradimus (ir kažkodėl niekas nesirūpina apie būsimų pensininkų praradimus… nors žadama kompensuoti tik nedidelę dalį atimtos II pakopos pensijos).

Pabaigai: Aš pilnai sutinku su Prezidente, kad 5 milijardai skylė biudžete yra netgi daugiau nei per didelė, bet vėlgi reikalauti palikti visas socialines lengvatas ir nedidinti tos skylės atsiduoda pigiu populizmu. Žinau, kad atlikus struktūrines reformas, galbūt, galima būtų tą skylę sumažinti. Bet apie tai nėra diskutuojama. Visi rūpinas kad išlaidos būtų nemažinamos, o deficito nebūtų. Apie pajamų didinimą irgi girdisi tik gandai, kai realiai verslo skatinimas ir kiti panašus projektai stringa.

 Older Entries  Newer Entries