Kiek man kainuoja kelių gaidžiai ir vištos

 Laisvalaikis  5 Responses »
May 292010
 

Paskutinį mėnesį skaičiavau kiek ir kur sunaudoju kuro. Labai įdomus užsiėmimas. Ir disciplinuojantis. Kai pamatai kiek kainuoja kiekvienas stabdymas/greitėjimas nori-nenori pradedi važiuoti tolygiau. Kita vertus, kuro sąnaudų stebėjimas leidžia maždaug primesti, kiek man kainuoja įvairūs kelių ereliai ir vištos. Skaičiavimus dariau gerai žinomame kelyje: namai-darbas-namai (20 km atstumas). Taigi, mano apskaičiavimu kiekvienam  100 km dėl visokių „šaunuolių“ prarandu 0.5-0.6 litro dyzelino. Gal skaičiai ir nėra milžiniški, bet atsižvelgiant į tai, kad šio mano maršruto vidurkis (be trukdžių) yra apie 5.2-5.4 litro 100 km ir kad didžioji dalis kelio eina „trasa“ tai visgi nėra mažai (malantis po miestą praradimai dėl visokių vištų ir gaidžių tikriausiai būtų gerokai didesni). Taigi, vien važinėdamas į darbą ir atgal aš taip prarandu į mėnesį 7 Lt. Pritaikius tą patį koeficientą visam pravažiuotam atstumui nuostoliai būtų žymiai didesni. Ir čia tik kuro kaina: dar reikėtų pridėti papildomą auto dėvėjimąsi, prarastą laiką ir nervus). Kai pagalvoji, negi taip sunku:

  • Parodyti posūkį prieš sukant.
  • Nevažiuoti antra eile ant 40 km/h kai leistinas greitis (70 km/h)
  • Užlindus panosėj nekirsti per stabdžius
  • Lenkiant autobusą ar kitą didesnę transporto priemonę nemažinti greičio
  • Sukantis kartu su pagrindiniu keliu prieš posūkį nesustoti
  • Sukant į kairę atsistoti prie vidurio linijos o ne prie dešinio krašto
  • Prieš sukant į dešinę persirikiuoti į pirmą juostą (o ne sukti iš trečios)
  • Prieš persirikiuojant pažiūrėti ar juosta laisva
  • Neišleidinėti keleivių iškart už (ar prieš) sankryžą
  • Neišleidinėti keleivių piko metu ten, kur aplenkti neįmanoma
  • Nestatyti mašinos ant įvažiavimo

 Čia tik nedidelė dalis sąrašiuko, kaip vairuotojai vieni kitiems gadina gyvenimą. Bjauriausia yra tai, kad policija į tokį elgesį žiūri pro pirštus (tiksliau visai nereaguoja), kaip ir į vairuotojus važinėjančius be šviesų. Tikriausiai už šiuos pažeidimus baudos pakankamai mažos ir vairuotojai yra linkę jas mokėti oficialiai.


Raktai: kiek kainuoja vista

Mano požiūris į atskiras atsinaujinančių energijos išteklių rūšis

 Energetika  5 Responses »
Apr 282010
 

(Jų panaudojimo galimybes Lietuvoje)

Biomasė –  bene ekonomiškai patraukliausia atsinaujinančios energijos forma, kuri Lietuvoje vis dar išnaudojama nepilnai. Kertant miškus paliekama (supuvimui ar sudeginimui) nemaža dalis medienos (šakos, kelmai ir pan.), kuri galėtų būti panaudojama energetikoje. Taip pat šiuo metu beveik neišnaudojamas šiaudų ir grudų energetinis potencialas. Tiesa, norint įsisavinti miško atliekas, reikia gerokai aukštesnių malkinės medienos kainų (nes dabar tai neapsimoka).Į energetinių augalų plantacijas žiūrių gan skeptiškai (jiems reikia arba geros žemės arba daug trašų). Beje, pamenu kai prieš kelis metus vienas švedas pakraupo, kai pas mus pamatė, kad į „čipsus“ keliauja normalūs rąstai o ne atliekos.

Biodujos – Mano nuomone kiekviena vandenvalos įmonė, sąvartynas  ar didesnė ferma privalo turėti biodujų gamybos įrenginius. Ir nebūtinai dėl to, kad tai ekonomiškai patrauklus energijos gamybos būdas (pinigine prasme ne visada tai apsimoka), bet kaip priemonė surinkti metaną ir kitą brudą, kuris yra išskiriamas.   

Šilumos siurbliai – „poniška“ technologija, reikalaujanti didelių investicijų. Lietuvoj populiariausi šilumos siurbliai žemė-vanduo, bet naudojami ir kiti (pvz. oras-oras kondicionieriuose). Tai „pagerintas“ šildymasis elektra (gaunant iki 500% naudingo veiksmo koeficientą). Mano nelabai skaičiais paremta nuomone, ne pats geriausias variantas tiek ekologiškumo tiek ekonomijos prasme (išskyrus nebent tuos atvejus, kuomet reikia žiemą šildyti, o vasara vėsinti patalpas).

Vėjas – Labai kontraversiška technologija. Kai prieš maždaug 10 metų apie vėjo elektrines kalbėjau su keliais danais, tai juos palaikiau Donkichotais. Dabar mano požiūris kiek nuosaikesnis. Remiantis pačių vėjininkų asociacijų pateiktais duomenimis, vėjo elektrinės (net nevertinant rezervavimo ir kitų problemų) Lietuvoje yra ekonomiškai nepatrauklios. Didieji vėjo elektrinių parkai šaliai kainuoja pastebimai daugiau, nei jie teikia naudos. Kita vertus, man labai bendruomenių ar privačių žmonių iniciatyvos statytis vėjo jėgaines savo reikmėms (puikus Smalininkų bendruomenės pavyzdys ). Aš pats vis pasvarstau galimybę savo kieme pasistatyti nediduką vertikalios ašies agregatą.

Vanduo – Lietuvoje jau užtvenkta pakankamai upių, o ir pats lygumų kraštas nėra palankus hidro elektrinėms. Galbūt galima žaisti su plaukiojančiomis elektrinėmis, bet jų galia, lyginant su Lietuvos poreikiais yra nykstamai maža.

Saulė – Saulę reikėtų išskirti į dvi dedamąsias. Pirmoji saulės energijos panaudojimas elektrai gaminti, mano nuomone, yra absurdas ir bereikalingas pinigų mėtymas (ar persiskirstymas). Antroji – saulės kolektoriai (skirti šiltam vandeniui ruošti), mano nuomone Lietuvoje galėtų tapti patrauklia alternatyva nuosavų namų gyventojams padedanti šiltuoju metu laiku apsirūpinti karštu vandeniu. Kiek pats bandžiau skaičiuoti savo namukui ši alternatyva ekonomiškai nėra labai patraukli, bet  atotrūkis nėra didelis.

Aš neteigiu, kad viskas, ką čia parašiau yra tiesa. Galbūt padėliojus skaičiukus ar panagrinėjus konkrečius projektus, mano nuomonė kai kuriais atvejais gali pasikeisti, nes labai daug kas priklauso nuo smulkmenų, kurias apibendrinti yra sunku.

P.S. čia pateikti mano asmeniniai samprotavimai, kurie ne visada pagrįsti konkrečiais skaičiavimais.

Kur dingsta mokesčių mokėtojų milijonai

 Komentarai  8 Responses »
Apr 172010
 

Iš tiesų situacija Lietuvoje  yra bjauri ne dėl krizės, o dėl akivaizdaus valdančiųjų savivalės ir gobšumo. Visais laikais pinigai buvo taškomi, bet šiandieninė valdžia rypaudama apie solidarumą ir diržų veržimasi perlenkė lazdą.

Čia galima paminėti ir be konkurso paskirtą naująjį Ignalios AE vadovą su precedento neturinčiu atlyginimu, ir seimo narių stumiami sau palankūs įstatymai, ir per ministerijų išorinius pirkimus plaunami milijonai darosi paprasčiausiai pikta. Apie šį konkursą plačiau: jis paskelbtas centriniame viešųjų pirkimų portale,   konkurso aprašymą galite rasti čia. Sprendžiant  iš aprašymo darbelis neatrodo vertas net 100,000 Lt., tai iš kur ten delfi minimi 412.000 Lt (nebent reikalavimas kad pretendentai būtų atlikę panašų darbą  kainavusį ne mažiau nei 350,000 įtakoja tokias sumas)?  Įdomu kiek kontorų atitinkančių šį reikalavimą yrą Lietuvoje?

Dar vienas įdomus konkursas, šį karta jau beveik iš mano srities: „Pastatų atnaujinimo (modernizavimo) rekomendacinio plano parengimo paslaugų pirkimas“ vykdomas Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros. Pats savaime darbas ir terminai normalūs, jei nevertinti vienos „smulkmenos“:  techninės užduoties 8.7 punktas reikalauja kad būtų atliekami bent 3 pastatų atitvarų šiluminio laidumo matavimai, skaičiuojami šilumos nuostoliai ir t.t. Mano žiniomis tokius matavimus realiai galima atlikti tik žiemą (kad susidarytų pakankamas temperatūros skirtumas tarp vidinės ir išorinės sienų pusės), o darbas vykdomas išimtinai vasara. Taigi, šį konkursą laimėti gali tik tokia kontora, kuri prieš pusmetį žinojo apie šį konkursą ir pasidarė atitinkamus matavimus.


Raktai: thereyol

Elektra Lietuvoje brangs

 Energetika  34 Responses »
Mar 252010
 

Jau rašiau apie absurdiškumą gaminti saulės elektrą Lietuvoje ir priimtus keistu tarifus. Pagaliau paaiškėjo kieno iniciatyva buvo „pramuštas“ pasakiškai aukštas saulės elektros supirkimo tarifas: „Renerga“ ruošiasi statyti saulės elektrines.  (ir pardavinėti elektrą skirstomiesiems tinklams už 162 centus/kWh. Biržoje šiuo metu svertinis vidurkis svyruoja apie 17 ct/kWh. Už elektrą bus permokama beveik 10 kartų.  Sutinku, kad viena/dvi nedidelės saulės elektrinės ženkliai tarifo nepakels, bet jei ir kiti „žalieji verslininkai“ įsijungs į šį bizniuką elektra tikrai brangs. Šis brangimas numatytas ir „Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymo projekte“ į kurį yra „įsiūtas“ reikalavimas instaliuoti 50MW saulės elektrinių. Ir visa tai Lietuvoje.. kuri dažnai priskiriama šiaurės Europai. Smalsu iš kur atsirado tas 50MW ? Gal čia tokie numatoma naujosios Lietuviškos saulės elementų gamyklos pajėgumai ?

O ši frazė skamba kaip pasityčiojimas:

„Jau šiais metais pastatysime nedideles jėgaines, kuriomis įrodysime tiek bankams, tiek „Lietuvos energijai“, tiek šalies valdžiai, kad šis verslas gali būti pelningas“, – „Lietuvos rytui“ aiškino „Renergos“ generalinis direktorius Linas Sabaliauskas.

Esant pakankamai aukštam supirkimo tarifui pelningą bizniuką galima prasukti ir su mėnulio energija. Dar karta klausiu ar tikrai Lietuvai reikia atsinaujinančių energijos šaltinių bet kokia kainą ? Ar dar ilgai vartotojai rems visokių oligarchų bizniukus skirtus eilinių vartotojų apiplėšimui ? Mano nuomone taip ruošiamas eilinis peilis Lietuvos elektros energijos vartotojams ir visai likusiai ekonomikai.

Praktinis komunizmas Panevėžyje

 Komentarai  2 Responses »
Feb 122010
 

Panevėžio energijos finansų direktorės R. Morozovienės citata paimta iš VŽ internetinio puslapio:

„Savivaldybė, turinti daugiau nei 60 proc. bendrovės akcijų, jai ne tik skolinga per 8 mln. Lt, bet ir šių metų biudžete nėra numačiusi nė lito už biudžetinių įstaigų šildymą.“

Visai kaip iš komunizmo apibrėžimo, kurį dar iš vaikystės pamenu: „visiems pagal poreikius“. Kaip miela. Gal kiek prasilenkiama su  „iš visų pagal galimybes“, bet vis tiek komunizmu kvepia. Aš suprantu, krizė, visiems trūksta pinigų, bet kam taip tyčiotis iš ekonomikos ir visuomenės. Vienas meras pinigus skirtus šildymui laiko banke ir augina palūkanas, kitas aplamai nusprendė kad šiluma yra nemokama. Liūdniausia turėtų būti paprastiems gyventojams, nes bet kuriuo atveju tokie išsidirbinėjimai vienaip ar kitaip paveiks šilumos kainą. Galiu spėti, kad didėjimo linkme.

 Older Entries  Newer Entries